Dvidešimt šešerius metus žmonių kūnus išskirtinėmis tatuiruotėmis puošiantis klaipėdietis D. Djačkovas įprastus klientų apsilankymus kabinete pamažu keičia į savitus dvasinius patyrimus. Unikali idėja fizinio kūno puošybą sujungti su šamaniškais ritualais yra ilgų Danieliaus savęs paieškų rezultatas. Pasak vyro, tas paieškas kadaise paskatino itin skaudus gyvenimo smūgis – subyrėjusi pirmoji santuoka. Ir nors Danielius šiandien spindi pozityvumu ir itin daug dėmesio skiria dvasingumui, jis prisipažįsta, jog taip buvo ne visada. Būtent tada, kai pirmoji žmona ėmė kalbėti apie judviejų santykius ištikusią krizę, vyras gyveno nerūpestingą ir malonumų kupiną gyvenimą.

Tikėdamasis atrasti daugiau vidinės stiprybės, Danielius išsiruošė į kitą dvasinio augimo kelionę. Tąkart jis kartu su mama išvyko pas Pietų Amerikos šamanus, kur mistinių ritualų metu patyrė tokias fizines bei psichologines kančias, kurių nelinkėtų net priešui.

LNK nuotr. 

„Man taip sunku buvo, galvojau, kad ten mirsiu. Tu nevaldai savo kūno, tave pykina, prarandi laiko ir realybės nuovoką. Tau atrodo, kad tavo gyvenimas jau yra iliuzija. Ašaros bėga, sunku kvėpuoti, negali net rankų neina pakelti“, – apie išgyvenimus per šamanų ritualus  pasakojo Danielius.

Po šių patirčių Danieliui pavyko nuryti kartėlį dėl iširusios santuokos ir pirmą kartą nuoširdžiai atsiprašyti buvusios žmonos už padarytas skriaudas. Karo kirvis tąkart buvo užkastas visiems laikams, tačiau kelerius metus po skyrybų vyras jautėsi itin blogai, izoliavo save nuo aplinkinių. Vis tik jis nesėdėjo sudėjęs rankų ir visą tą laiką skyrė saviugdai. Todėl išbuvęs savo skausme, galiausiai jis paleido praeities šešėlius ir pasiryžo versti naują gyvenimo lapą. Būtent tada į jo kasdienybę pasibeldė nauja meilė – dabartinė žmona Gintarė. Tiesa, mylimąją Danielius buvo matęs anksčiau, tačiau artimesnė jų pažintis užsimezgė internete. Netrukus Danielius Gintarei pasipiršo ir jie sukūrė šeimą.

Ne vienerius metus trukusios savęs paieškos, išbandyti ritualai ir taikytos saviugdos praktikos paskatino vyrą dar giliau pažvelgti į savo profesiją. Danielius įsitikino, jog turi Dievo dovaną savo kuriamose tatuiruotėse užkoduoti galingą energiją, todėl jis niekada nesiima tamsių, blogį reprezentuojančių piešinių. Pasak vyro, kūnuose ištatuiruotos istorijos neretai gali virsti prakeiksmu realybėje.

LNK nuotr. 

„Turiu draugą, jis jaunystėje pasidarė giltinės tatuiruotę per visą nugarą. Po kurio laiko atsitiko didelė nelaimė jo šeimoj. Mirė artimas žmogus ir jis atbėgo visas susijaudinęs, sako, aš nežinau, ką daryti, mane ta giltinė persekioja, daryk ką nors. Turėjom uždengti tą giltinę ir padarėme ant jos mandalą, saulę, po to momento jo gyvenimas susitvarkė. Atėjo naujos gyvybės ir viskas susibalansavo“, – kalbėjo Danielius.

Būtent tokios sveiku protu sunkiai paaiškinamos istorijos įkvėpė Danielių dar labiau patikėti savo talentu ir inicijuoti pokyčius darbe. Šiuo metu savo darbus jis derina su išskirtinės erdvės ir paslaugų, kurias netrukus pristatys tatuiruočių gerbėjams, kūrimu.

Visa Danieliaus istorija –  antradienį, 20 val., LNK laidoje „Bus visko“

– Jūsų organizuojamas, dabar pavadinimą jau pakeitęs tatuiruočių festivalis vyks ketvirtą kartą. Papasakokite, kaip jis augo, plėtėsi, kaip būrė vis didesnę tatuiruočių mylėtojų iš Lietuvos ir užsienio bendruomenę?

Aurimas: "Taip, mūsų festivalis jau tris kartus vyko Klaipėdoje. Patį pirmą buvome surengę 2014 m., antras vyko 2016-aisiais, o paskutinis – 2018-aisiais. Ankstesnį festivalio pavadinimą "Memel Tattoo Convention" padiktavo vieta – jis vyko Klaipėdoje, buvusiame Mėmelyje. Festivalis augo palaipsniui, sulig kiekvienu renginiu sulaukdavome vis didesnio atgarsio ir jausdavome vis didesnį tiek meistrų, tiek lankytojų susidomėjimą. Visada stengdavomės atsižvelgti į atsiliepimus, pageidavimus, vertindavome argumentuotą kritiką, mokydavomės iš savo klaidų ir su kiekvienu renginiu tuos trūkumus šalindavome. Svarbu paminėti, kad patys meistrai, dalyvaujantys konvencijose, yra pačios geriausios vizitinės kortelės. Jei meistras iš kurios nors užsienio šalies po renginio pasidalija gerais atsiliepimais, kitoje konvencijoje sulaukiame daugiau susidomėjimo iš tos šalies. Smagu, kai žmonės mūsų renginiuose mato pozityvių dalykų, išskirtinumą ir atsiliepia apie jį geruoju."

– Ko per šiuos metus išmokote patys?

Aurimas: "Turbūt svarbiausia, ko išmokome, – nenusivilti, visuomet reaguoti į argumentuotą kritiką ir stengtis padaryti kuo geriau, kuo aukščiau išsikelti kartelę. Organizuodami renginius niekada negalvojame apie pinigus, pelną, galvojame tiktai, kad geriausiu atveju nepatirtume nuostolio. Abu su Danieliumi turime pelningus verslus ir šis festivalis nėra mūsų pragyvenimo šaltinis. Danielius yra entuziastas, puoselėjantis tatuiruočių meną, na, o aš esu tas, kuris visada sako, kad Lietuvoje galima sukurti kažką įdomaus, išskirtiniais renginiais galima reprezentuoti Lietuvą pasauliniu mastu. Būtent šioje konvencijoje mes nusprendėme parodyti savo senąją baltų kultūrą, iš kurios mes ir esame kilę."

– Kas paskatino perkelti festivalį iš Klaipėdos į Kauną?

Aurimas: "Augant susidomėjimui, festivalis nebetilpo Klaipėdoje. Nebuvo erdvių, kurios tiktų ir dydžiu, ir savo aura, ir šalia miesto esančia lokacija. Svarstėme, kur persikelti, savo puslapyje surengėme balsavimą, ir Kaunas nugalėjo. Be to, Kaunas – Lietuvos epicentras, čia atkeliauti patogu tiek automobiliu iš kitų šalies miestų, tiek iš užsienio atskristi lėktuvu."

– Ko tikėtis iš jau netrukus Kaune vyksiančio "Baltic Tattoo Convention"? Kiek žinau, čia bus pramogų, susijusių ne tiktai su kūno piešiniais. Papasakokite daugiau.

Aurimas: "Visų pirma, manau, reikėtų tikėtis visiškai išskirtinio ir Kaune dar nevykusio renginio. Nieko panašaus Kaune tikrai nėra buvę. Ko dar? Išties puikios atmosferos mūsų renginyje. Dažnai sulaukiame puikių atsiliepimų iš žmonių, kurie ateina ir pamato, kad čia renkasi labai draugiška, tolerantiška, gerai nusiteikusi publika. Iš tiesų pas mus nėra jokios diskriminacijos kitokiam ar kitaip save išreiškiančiam žmogui. Pas mus visi randa sau vietos. Taip pat netrūks ir pramogų. Šiemet renginio programą perkėlėme į patalpų vidų, lauke – tik maitinimo paslaugos. Festivalio svečiai galės pamatyti tarp tatuiruočių meistrų įsikūrusį baltų vikingų kaimą, senosios baltų kultūros amato puoselėtojus.

Festivalyje dalyvaus meistrai, kurių tikrai nepamatysi įprastose mugėse. Jie meną kuria stengdamiesi gaminti autentiškus to laikmečio daiktus. Bus ir molio meistrų, kailių gamintojų, taip pat papuošalų iš bronzos, kaulo kūrėjų. Žinau, kad dalyvaus meistras, darantis kaulo ir meteoritų kompozicijas. Tai be galo energiškai stiprūs papuošalai, žvelgiant į juos stebiesi – atrodo, tai archeologinės iškasenos, o ne šių laikų meistro darbas. Dar dalyvaus ir senovinių ginklų gamintojai – peilininkai, patys vikingai pristatys savo ginkluotę, buitį. Manau, tikrai bus į ką pasižiūrėti. Svečiai netgi galės įsiamžinti autentiškais senais fotoaparatais, kokiais buvo fotografuojama dar prieš šimtą metų."

Iš tiesų pas mus nėra jokios diskriminacijos kitokiam ar kitaip save išreiškiančiam žmogui. Pas mus visi randa sau vietos.

– Iš kokių tolimiausių valstybių į konvenciją atvyks meistrai? Kurie jų – didžiausios, festivalyje laukiamiausios ir pasaulyje puikiai žinomos tatuiruočių meno žvaigždės?

Aurimas: "Tolimiausia šiemet dalyvausianti žvaigždė – turbūt iš Australijos. Tai meistras Benjaminas Laukis, turintis lietuviškų šaknų. Jis dalyvavo praeitoje konvencijoje, jam labai patiko, tad atvyksta ir šiemet. Kitas meistras, pirmą kartą atvykstantis į Lietuvą iš tolimojo Nepalo, labai gerai savo šalyje žinomas Binay Gurungas. Jo tatuiruotės išsiskiria tuo, kad jose derinamas tradicinis ir modernus menas. Dar sulauksime kone ryškiausios Vokietijos tatuiruočių pasaulio žvaigždės Andy Engelhardo. Jis daro nepaprastai realistiškas tatuiruotes, turi milijonus gerbėjų visame pasaulyje. Kalbant apie lietuvius, galima sakyti, kad dalyvauja visas tatuiruočių meistrų elitas. Tai Jurgis Mikalauskas, Remigijus Čižauskas, Tomas Vaitkūnas, Andrius Augulis, visa "Eddy Tattoo" studija, kurioje dirba išties labai stiprūs meistrai."

– Daugumai žinomas tik vienas, Vakarų pasaulyje šiandien populiariausias tatuiravimo būdas – specialia mašinėle, naudojant skirtingų storių adatas. Galbūt festivalyje bus ir meistrų, dirbančių pagal senovinius, iš Rytų kilusius metodus (bamboo, rake and striking ir pan.)?

Danielius: "Taip jau susiklostė aplinkybės, kad šiemet pavyko prisikviesti tik vieną meistrą, dirbantį hand poke (liet. badymas ranka) technika. Tai meistras Edgaras Bekeris iš "Green Budha Tattoo" studijos. Praeituose renginiuose turėjome garbės stebėti, kaip dirba meistras iš Vokietijos Tomasi Suluape, naudodantis senovės Samoa indėnų technikas. Taip pat Giedrius Bardauskas "Baltasis Vilkas" iš "Angies Tattoo" studijos Vilniuje naudojo hand poke techniką ir demonstravo ją šventės dalyviams."

– Tatuiruočių menas turi savo mados tendencijas. Pavyzdžiui, prieš keliolika metų buvo itin populiarios tribal stiliaus tatuiruotės, neseniai ant bangos buvo mažyčiai minimalistiniai piešiniai, vėliau – geometrinėmis formomis išpiešti gyvūnai. Kas madingiausia šiandien?

Danielius: "Apie šios dienos madą galiu papasakoti tiek, kad vyrauja ir dominuoja eklektika, meistrai maišo įvairius stilius, interpretuoja senus, griauna stereotipus, net protestuoja prieš pop tattoo kultūrą. Pavyzdžiui, yra toks stilius, vadinamas blast over. Jis ypatingas tuo, kad ant bet kokios tvarkingos, tačiau gal pabodusios arba nebeaktualios tatuiruotės daromas stambių kontūrų, primityvus piešinys, paneigiantis ar net pašiepiantis senos tatuiruotės esmę. Arba ignorance stilius – kai itin minimalistinė, dažniausiai iš vienos linijos tatuiruotė atskleidžia kažkokią labai kandžią ar šmaikščią mintį. Taip pat black out, kai visa ranka tiesiog užtušuojama juodai."

– Apskritai kokios dabartinės tatuiruočių srities naujienos?

Danielius: "Šioje srityje labai pasistūmėta farmacijoje ir chemijoje. Kuriama labai daug priemonių, palengvinančių klientų kančias – įvairūs kremai, purškalai, malšinantys skausmą. Taip pat yra tatuiruočių priežiūros priemonių. Pavyzdžiui, purškaliukas, kurio papurškus ant ką tik padarytos tatuiruotės, akimirksniu sustabdomas kraujavimas, šviežia tatuiruotė pasidengia nematoma plėvele ir taip galima saugiai, neklijuojant tvarsčio išeiti iš studijos. Panaši priemonė dar yra tvarstis, kurį taip pat reikia užklijuoti ant ką tik padarytos tatuiruotės ir nuimti tik po kelių dienų, kai tatuiruotė jau būna užgijusi. Apskritai tatuiravimo pramonės labai tobulėja, nes paklausa milžiniška. Investuojama į įvairius tyrimus, samdomos farmacijos labaratorijos, kad tatuiravimo dažai ne tik neprarastų savo pigmento, bet ir būtų sveiki organizmui bei išliktų kuo ilgiau."

– Šiuo metu vis dažniau tenka pamatyti ne įprastų tamsiai melsvo rašalo, bet spalvotų, net tamsoje šviečiančių odos piešinių. Teko girdėti, kad tokios tatuiruotės sunkiau gyja, neretai net ir sugijusias jas peršti, niežti. Ar tai tiesa? Ką reikėtų žinoti, sumanius pasipuošti tokia tatuiruote?

Danielius: "Fluorescencinės tatuiruotės... Šis rašalas – labai kontroversiškai vertinamas tatuiravimo meistrų bendruomenėje. Tokius dažus dažniausiai naudoja pigios arba turistinės studijos, kad pritrauktų klientų. Nė vienas save gerbiantis ir rimtas meistras tokių dažų savo kūryboje nenaudoja. Jie yra labai alergiški, nes sudėtyje yra daug fosforo, kuris ilgainiui sukelia niežulį, bėrimą ir diskomfortą. Tik geros sveikatos žmogui šis dažas gali padaryti mažai žalos, bet jei esate alergiškas – bus bėdos. Todėl mes, tatuiruočių meistrai, nuoširdžiai rekomenduojame tokių tatuiruočių nesidaryti ir nepasiduoti laikino efekto žavesiui."

– Turbūt vienas aktualiausių klausimų, iškylančių panorusiems pasipuošti tatuiruote: kaip išsirinkti meistrą? Į ką šiuo atveju reikėtų atkreipti dėmesį?

Danielius: "Kadangi šiuolaikinėje tatuiruočių meistrų bendruomenėje vyrauja meistrų profiliavimas, t.y. vienas meistras daro tik vieno, o kitas kito stiliaus tatuiruotes, rekomenduojame rinktis pagal jūsų norimos tatuiruotės stilistiką. Tada į pagalbą ateina visi socialiniai tinklai ir grotažymių sistema. Išsirenki, kokios maždaug nori tatuiruotės, identifikuoji, koks tai stilius, ir tuomet pagal tai ieškai meistro, kuris tą stilių įvaldęs. Taip pat pravartu atkreipti dėmėsį į rekomendacijas. Nepasitikėkite tik nuotraukomis, nes tatuiruotės fotografuojamos šviežios, o nuotraukos redaguojamos daugybe filtrų, iškraipančių realybę."

Aurimas: "Tai išties geras klausimas. Pati mūsų konvencija ir yra daroma tam, kad žmonės pagaliau suprastų ir pamatytų, jog yra meistrų, darančių darbus nepriekaištingai. Visi meistrai, kurie dalyvauja mūsų festivalyje, yra ne pogrindžio meistrai, ne tie, kurie atlieka pigiau negu, tarkime, tatuiruočių salone. Kiekvieno meistro meistriškumą atitinka ir darbų kaina – jei jis yra pripažintas pasaulyje profesionalas, atitinkamai jo paslaugos, žinoma, ir kainuoja. Tačiau konvencijos metu galimos išimtys – pas tikrai labai gerą meistrą galima pasidaryti tatuiruotę daug mažesne kaina, negu įprasta jam mokėti, kai jis dirba savo studijoje. Taip yra dėl to, kad paprastai kiekvienas meistras turi kokį nors savo norimo ištatuiruoti piešinio eskizą, kurį norėtų padaryti konvencijos metu. Tačiau tai tikrai nereiškia, kad nedaroma ir tai, ko nori klientai. Tad reikia tiesiog ieškoti laisvų meistrų, pavartyti jų darbų aplankus ir, įvertinus meistriškumą, kiekvienas konvencijos lankytojas gali drąsiai pakalbinti meistrą, pasiteirauti, ar jis apsiimtų ištatuiruoti piešinį. Žinoma, jei norite pasipuošti didesne tatuiruote, tuomet reikėtų į visą savaitgalį vyksiančią konvenciją ateiti jau penktadienį – kuo anksčiau. Kiekvienas į renginį atėjęs žmogus turėtų preliminariai žinoti, ko jis nori, turėti bent jau savo paties papaišytą ar internete rastą piešinuką, o jau kiekvieno meistro reikalas yra jį patobulinti, padaryti išskirtinesnį ar paaiškinti, kaip sujungti su jau turima tatuiruote. Vaikščiodami po festivalį lankytojai galės pamatyti kiekvieno dalyvio darbus, o pamatę, kad būtent tai yra ko jie nori, gali imti šnekinti meistrą ir bandyti tartis. Beje, norintieji pasipuošti nauja tatuiruote konvencijos metu gali planuoti ir dabar. Dalyvausiančių meistrų sąrašas su jų kontaktais yra skelbiamas mūsų socialiniame tinkle "Facebook", "Baltic Tattoo Convention" puslapyje. Žmonės gali susisiekti su meistrais, užduoti rūpimus klausimus, tartis dėl kainos ir, jei visos sąlygos tenkina, susitarti dėl tatuiravimo laiko."

Žmonės, darydamiesi tatuiruotes, nori išsiskirti, bet kažkodėl nenori išsiskirti originaliomis, individualiomis ir autentiškomis idėjomis.

– Danieliau, tatuiruojate jau daugiau negu du dešimtmečius. Kokių keisčiausių norų ar prašymų per šį laiką teko girdėti iš klientų? Kokio piešinio ar kokios kūno vietos niekada netatuiruotumėte?

Danielius: "Tie, kas mane pažįsta, turbūt žino, kad jau kurį laiką stengiuosi netatuiruoti neigiamo aspekto motyvų: demonų, zombių, šėtonų, velnių ir pan. Tai labai susiję su mano dvasine pasaulėžiūra, kuri smarkiai pasikeitė po piligriminės kelionės Indijoje. Mane labiausiai stebina, kai žmonės nori standartinių arba jau kažkam padarytų tatuiruočių kopijų ant savo kūno, nes matė kažkokį modelį ar nuomonės formuotoją. Aš tokias tatuiruotes dar vadinu išprievartautomis. Kiekviena karta turi savo ikonas. Kažkada tai buvo spygliuotos vielos juostelė ant rankos ar ornamentas virš sėdmenų, dar buvo pienės pūkas su nuskrendančiais paukščiukais arba miškas aplink dilbį. Žmonės, darydamiesi tatuiruotes, nori išsiskirti, bet kažkodėl nenori išsiskirti originaliomis, individualiomis ir autentiškomis idėjomis."

– Nors tatuiruojasi vis daugiau žmonių, yra manančių, kad tai kūno darkymas, o jomis puošiasi tik nusikaltėliai ir pan. Ar tokios nuostatos neskaudina, turint galvoje, kad esate šio meno mylėtojai ir puoselėtojai?

Danielius: "Šis stereotipas jau gyvena savo paskutines dieneles, nes nebedaug liko žmonių, kurie gyveno sovietmečiu ir jiems buvo įkaltos tokios ir panašios tiesos. Dabar, kai jau beveik 30 metų gyvename laisvoje ir demokratiškoje valstybėje, kai atsivėrė visos durys į pasaulį, kai lietuviai pradėjo keliauti, migruoti, kai pradėjo plūste plūsti Vakarų kultūros tiek geri, tiek blogi aspektai, tos senosios dogmos ir ribos pradėjo tirpti. Už geležinės sienos gyvenome kone 50 metų, tad prireiks apie 50 metų, kol bus atsikratyta senų pažiūrų ir bus įdiegtos naujos. O gal net daugiau. Manęs asmeniškai tai neskaudina, žiūriu į tai tolerantiškai ir situaciją priimu tokią, kokia ji yra. To išmokau Indijoje (šypsosi).

Žvilgsnius kaustė modelis

Trečią kartą uostamiestyje surengtas „Memel Tattoo Convention“ Kultūros fabrike besidominčių tatuiruotėmis ar norinčių jomis papuošti savo kūną laukė nuo penktadienio ryto.

Į renginį rinkosi ekstravagantiška ir spalvinga publika. Vieni stebėjo, kaip dirba meistrai, kiti patys sėdosi į kėdę ir kūną papuošė nauja tatuiruote, treti apžiūrinėjo darbų katalogus ar bendravo su bendraminčiais ir kolegomis.

Šiųmetiniame „Memel Tattoo Convention“ dalyvauja apie 100 tatuiruočių meistrų, kurių kiekvienas išsiskiria savo savitu stiliumi. Tad norintiems papuošti savo kūną piešiniu rinktis yra iš ko.

Atvyko ir talentingiausi Lietuvos meistrai, kurie šalies vardą garsina visame pasaulyje, ir svečiai iš Latvijos, Estijos, Lenkijos, Rusijos, Ispanijos, Vokietijos, Olandijos, Graikijos, Suomijos, Norvegijos, Anglijos, Airijos, ir net tolimosios Australijos, pasaulinės žvaigždės.

Lankytojų žvilgsnius kaustė tatuiruočių modelis iš Bulgarijos Inked Sephora, išskirtinai atrodantis svečias iš saulėtojo Azerbaidžano sostinės Baku Edik'as – Aliaghayev Eytibar, kuris šiemet papuošė festivalio plakatus.

Meistrams darbo netrūksta

Festivalio „Memel Tattoo Convention“ organizatoriai klaipėdiečiai Danielius Djačkovas ir Aurimas Mockus džiaugėsi, kad renginys prasidėjo puikiai.

„Sulaukėme ir daug dalyvių, ir palaikančių. Meistrams darbo netrūksta. Džiaugiamės ir palankiu oru. Nei per karšta, nei per šalta. Visus norinčius kviečiame pasidaryti tatuiruotes. Tereikia susitarti su meistru dėl laiko ir kainos“, – tvirtino A.Mockus.

Didžiausio lankytojų srauto festivalyje tikimasi sulaukti šeštadienį, kada bus galima ne tik pasižiūrėti, kaip dirba meistrai, bet ir vyks koncertai, prasidėsiantys 18 val.

Pasirodys trys roko grupės. Pirmieji pasirodys ir publiką bandys užvesti jauni ir pašėlę rokeriai „Raven Jack“. Juos pakeis roko muzikos grandai iš Kauno „Wolfsome“.

Vėliau sceną drebins klaipėdiečiai rokeriai „Royce“, kurie šiemet pristatė naują albumą „mano America“. Koncertą vainikuos ir dangų nušvies fejerverkai.

Varžosi savo darbais

Visas tris renginio dienas tatuiruočių meistrai varžosi tarpusavyje konkurse. Geriausi bus išrinkti 19-oje kategorijų.

Atskirai vertinamos didelės ir mažos, skirtingų stilių, spalvotos ir nespalvotos tatuiruotės. Kasdien apdovanojamas geriausia dienos tatuiruotė. Bus išrinktas ir viso festivalio geriausias darbas.

Tatuiruotes vertina komisija. Ją sudaro ekstrevagantiškasis svečias iš Olandijos Rene Van Assema, kurio kūną nuo galvos iki kojų dengia tatuiruotės ir auskarai, Lietuvos tatuiruotojų asociacijos prezidentas Tomas Olšauskas, fotografas Darius Vaičekauskas.

Apsilankyti „Memel Tattoo Convention“ besidomintys tatuiruotėmis penktadienį dar gali iki 22 val. Šeštadienį renginys duris atvers nuo 10 val. ir lankytojų lauks iki 22 val. Sekmadienį klaipėdiečiai ir svečiai Kultūros fabrike laukiami nuo 10 iki 16 val.

Geriausi tatuiruočių meistrai į uostamiestį sukviečiami kas dvejus metus. D.Djačkovas ir A.Mockus ir toliau žada tęsti tatuiruočių meistrų suvažiavimų tradiciją. Norima, kad šis renginys vyktų kasmet.

Surengė ne pirmą kartą

Išskirtinė paramos akcija „Tattoo for Life“ („Tatuiruotė – už gyvybę“) vyks šeštadienį nuo 9 iki 15 val. Visi norintys pasidaryti specialiai renginiui sukurtas tatuiruotes laukiami studijoje „Danis Tattoo“, įsikūrusioje Turgaus gatvė 2.

Pastarosios savininkas, populiarus tatuiruočių meistras Danieliui Djačkovas-Danis pasakojo, kad idėja organizuoti paramos akcijas kilo prieš kelerius metus.

„Tokį renginį organizavo draugų studija. Surinktas lėšas jie skirdavo gyvūnams. Idėja mums patiko. Pagalvojome, kad norėtume padėti žmonėms. Esame šeimos žmonės. Keli meistrai augina savo vaikus. Tad būtent vaikams ir apsisprendėme padėti“, – pasakojo tatuiruočių meistras.

Pasak D.Djačkovas-Danio, pirmaisiais metais lėšos buvo renkamos Vilniaus kūdikių namams. Įstaigai reikėjo įsigyti autobusiuką. Šiemet akcija organizuojama kartu su labdaros fondu „Mamų unija“, padedančiu vėžiu sergantiems vaikams.

Sukūrė išskirtines tatuiruotes

D.Djačkovas-Danis pasakojo, kad šios paramos akcijos metu bus galima pasipuošti specialiai sukurtomis tatuiruotėmis, kurios atspindi vaikystę, vaiką, tėvystę, vaiko ir tėvų ryšį.

Kiekvienas meistras pateikė po keletą idėjų, eskizų. Atėjusieji galės išsirinkti sau patinkantį.

„Meistrams patiems buvo labai įdomu kurti tokia tema. Susidomėjimas specialiai sukurtomis tatuiruotėmis milžiniškas. Nespėju atsakinėti į žinutes. Žmonės rašo, ar galima rezervuoti laiką, nurodo kokio piešinio norėtų“, – prieš renginį įspūdžiais dalijosi klaipėdietis.

D.Djačkovas-Danis pasakojo, kad atėjusiems tatuiruotes darys tuo metu laisvas meistras.

„Jei dalyvių bus daugiau, gali tekti ir palaukti“, – įspėjo tatuiruočių meistras.

Paramos akcijos metu norintieji galės pasiūlyti ir savo tatuiruočių idėjas, jei sukurtos nesužavės.

„Gal kažkas norės, kad būtų ištatuiruota vaiko gimimo data, vardas ar dar kažką simboliško“, – vardijo D.Djačkovas-Danis.

Pasirinko simbolišką dieną

Už tatuiruotę akcijos dalyvių bus prašoma susimokėti įprastą salono kainą. Norintieji sergantiems vaikams galės paaukoti ir daugiau.

„Skatinsime tą daryti“, – tvirtino tatuiruočių meistras. Visos surinktos lėšos akcijos metu bus pervestos labdaros ir paramos fondui „Mamų unija“.

Pastarojo atstovė Dalia Valatkevičienė džiaugėsi, kad surengta neeilinė akcija.

„Danis jau ne pirmus metus organizuoja paramos renginius. Džiaugiamės, kad šiemet bendradarbiauja su mūsų fondu. Akcija tikrai neeilinė ir graži. Norisi paskatinti tokius renginius organizuoti ir kitus“, – tvirtino atstovė.

Paramos akcijos „Tattoo for Life“ („Tatuiruotė – už gyvybę“) data taip pat simboliška. Prie kelias dienas buvo paminėta Tarptautinė vaikų gynimo diena, o sekmadienį dėmesys bus skiriamas visų brangiausiems tėčiams.

Tarp dalyvių – ir filipinietis

Liko mėnuo, kai Klaipėda trims dienoms virs tatuiruočių meno mėgėjų centru. Tokio didelio masto konvencija Lietuvoje vyks pirmą kartą. Kūno puošybos profesionalai šiam renginiui ruošėsi visus metus.

Šįmet dalyvauti "Memel Tattoo Convention" panoro tris kartus daugiau entuziastų nei užpernai. Į uostamiestį atvyks profesionalai iš įvairių pasaulio kampelių – nuo Meksikos, Malaizijos ar egzotiškojo Tailando iki Baltarusijos.

Vis dar deramasi su meistru iš Brazilijos. Dar vienas dalyvis – Jaime Tud – į Lietuvą atskubės iš tolimųjų Filipinų sostinės Manilos.

Dviejų klaipėdiečių – Aurimo Mockaus ir Danieliaus Djačkovo iniciatyva pranoko net ir jų pačių lūkesčius. Prieš dvejus metus renginyje dalyvavo 28 studijos ir 49 meistrai, o šįkart prisijungti žada apie 150 profesionalų iš daugiau nei penkiolikos šalių.

Liepos 8–10 d. vyksiantis renginys užims kone visas Kultūros fabriko erdves. Anksčiau festivalis "Memel Tattoo Convention" šurmuliavo jachtų angare. Tąkart meistrai turėjo pastabų, esą pasirinkta vieta ne visai atitiko higienos reikalavimus.

Šįsyk dėl renginio kokybės neabejojama.

"Praėjusį kartą iškėlėme sau aukštą kartelę, bet neišvengėme meistrų kritikos, pasiūlymų, privertusių mus dar labiau pasitempti, kiek pakoreguoti renginio scenarijų. Tiesa, nėra lengva, kai viską tenka sustyguoti iš savo kišenės. Todėl kviečiame visus prijaučiančius šiai kultūrai prisidėti ir pagelbėti renginio metu", – paragino A.Mockus.

Galės pasidaryti tatuiruotę

Konvencijos metu kūno puošybos asai kurs tatuiruotes ir pristatys savo geriausius darbus. Susirinkusiuosius lauko terasoje linksmins gyvo garso grupės.

Per tris nenutrūkstamo darbo dienas meistrai turės pademonstruoti savo profesionalumą, o festivalio svečiai galės pasidaryti tatuiruotę, iš arčiau susipažinti su šio meno subtilybėmis ar tiesiog gerai praleisti laiką.

"Norint patekti pas tam tikrus meistrus, reikia registruotis iš anksto. Paprastai profesionalas turi darbo trims mėnesiams į priekį. Šįkart papuošti savo kūną atvykusieji galės paties renginio metu", – sakė A.Mockus.

Festivalio svečiai išvys ir Lietuvoje dar mažai kam žinomą skarifacijos meną, kai piešinys formuojamas iš randų, bei menininko Ryčio Songailos pasirodymą. Talentingas kupiškėnas įrodys, kad kovos menai ir tapyba turi daug bendro.

Renginio organizatoriai prisijungti pakvietė ir jaunąjį Dovydą iš Šiaulių, piešiantį tatuiruočių eskizus. Vaikinas sunkiai verčiasi, nors serga artritu, yra priverstas dirbti lentpjūvėje. Ši jaudinanti istorija paskatino festivalio sumanytojus suteikti šansą Dovydui prasiblaškyti ir pabūti tarp bendraminčių.

Dalyvavimas ir nakvynė renginyje jaunuoliui nieko nekainuos. Organizatoriai žada pasirūpinti ir transportu.

"Įteikėme į rankas meškerę, o jam tereikės pagauti žuvį. Dovydas ruošiasi ir nekantraudamas laukia renginio, stengiamės užkrėsti vaikiną, motyvuoti nenuleisti rankų. Jis kabinasi į gyvenimą, turi talentą, be to, tai tokia sfera, kuri leidžia uždirbti. Dabar žmonės ypač vertina originalumą ir piešinio unikalumą, todėl Dovydas galės pasireikšti", – šypsojosi pašnekovai.

Kinas, rokas ir fejerverkai

Festivalio metu netrūks ir kitos veiklos. Pirmąją dieną – penktadienį svečiai klausysis ramios muzikos, bendraus, Kultūros fabriko terasoje bus rodomi filmai.

Šeštadienio vakaras bus kiek audringesnis. Dalyvius linksmins dvi gyvo garso grupės ir didžėjai. Vakaro vinis – "Old City", kurie gros "Red Hot Chili Peppers" dainas, taip pat pasirodys klaipėdietiškasis "AC/DC projektas".

Roko vakarą vainikuos fejerverkai, kuriuos bus galima stebėti nuo Jono kalnelio.

Dalyvauti vakarinėje programoje nemokamai galės visi norintys klaipėdiečiai ir miesto svečiai. Kainuos tik konvencijos lankymas.

Pinigai – skulptūrai

Renginio metu surinktų pinigų dalį organizatoriai žada skirti skulptūros, žyminčios motociklizmo judėjimo Lietuvoje pradžią, statybai.

Tikimasi, kad senamiesčio prieigose, Sukilėlių gatvėje, meno kūrinys iškils kitąmet.

Skulptūroje bus pavaizduotas pirmasis pasaulyje serijinis motociklo modelis "Indian Scout 101", kartu skulptūra įamžins ir garsų keliautoją Antaną Pošką, kuris su savo bičiuliu Matu Šalčiumi motociklu nukeliavo iki pat Indijos.

Ant skulptūros akmens planuojama įamžinti ir prisidėjusiųjų prie šios idėjos įgyvendinimo vardus, talkinusių motociklininkų klubų pavadinimus.

2014-aisiais vykusio festivalio pelnas – 3 tūkst. eurų – taip pat buvo skirtas šiam statiniui. Prisidėjo ir keli Lietuvos baikerių klubai, pavieniai asmenys, prijaučiantys baikeriškai kultūrai.

Vis dėlto, A.Mockaus žodžiais, tai – tik lašas jūroje. Didžiąją dalį sumos teks atseikėti patiems idėjos sumanytojams. Skaičiuojama, kad kelerius metus brandintas projektas atsieis apie 60 tūkst. eurų.

Vienas žymiausių tatuiruočių meistrų Lietuvoje Danielius Djačkovas pradėjo nuo mažų tėčio dirbtuvėlių, kurias jau tuomet vadino studija. Paties amato mokėsi tiesiog iš gyvenimo, stebėdamas vyresnių profesionalų darbą ir eksperimentuodamas su savo artimaisiais. Beveik keli dešimtmečiai praktikos, skaudūs patyrimai, atsivertimas Indijoje ir staigus pakilimas. Dabar klaipėdietis neabejoja, jog yra gimęs po laiminga žvaigžde.

1982-ųjų kartos vaikis

– Nepanašu, jog dabartinėje studijoje egzistuotų darbo laikas. Kokiu tempu gyvenate?

– Jis nurodytas tik fiktyviai. Ant durų juk reikėjo kažką parašyti. Kartais dirbame ir iki vėlyvo vakaro. Aš keliuosi penktą ryto, pasportuoju ir anksti pasirodau darbe. Apsitvarkau, "užkuriu" studiją, tada pradeda rinktis kolegos, pirmieji klientai. Disciplina yra būtina, tačiau svarbiausias – procesas.

– Iš kur yra kilę jūsų tėvai?

– Kai Klaipėda buvo sugriauta, iš Rusijos glūdumos buvo atkeldinti inžinieriai, statybininkai, jūreiviai. Mano močiutė ir senelis iš tėčio pusės buvo tie žmonės, kuriuos atvežė atstatyti miesto infrastruktūrą. Vėliau jie susimaišė su vietiniais. Tėtis gimė Lietuvoje, bet augo rusų bendruomenėje, įsimylėjo mamą – lietuvę, ir taip atsiradau aš – Danielius Aleksandravičius Djačkovas. Esu 1982-ųjų kartos vaikas: žiūrėjome rusišką animaciją, filmus ir net kieme su draugais kalbėdavome rusiškai. Vaikystė buvo labai smagi, laiką leisdavome kieme. Augau Kretingos gatvėje, netoli geležinkelio stoties, turėjome savo žaidimų garažą, "prūdelį". Bijodavome net pasirodyti tėvams, kad neparvarytų atgal į namus.

– O dabar pats esate dviejų vaikų tėvas.

– Dukrai, kuri yra iš pirmosios santuokos, greitai bus devyneri, o sūnui – dveji metukai. Jie labai gerai sutaria. Kadangi esu didelis "Žvaigždžių karų" gerbėjas, pirmagimę pavadinome Lėja, o jaunėliui davėme Luko vardą.

Dukros svajonė – kepyklėlė

– Ar dukra dar neprašo tatuiruotės?

– Su Lėja pažaidžiame, klijuojame lipdukus su gėlytėmis, delfinais. Tačiau kartą ji pareiškė: "Nepyk, bet tatuiruočių aš nedarysiu". Dabar Lėja svajoja atidaryti kepyklėlę, į kurią rinktųsi tėčiai su savo dukromis, gertų kakavą ir valgytų bandeles. Viešpatie, pagalvojau, kokios geros ir visiškai realios vaiko svajonės. Aš būtinai palaikysiu.

– Ir patį tėvai skatino siekti savo svajonių?

– Labai. Mama palaikė, o tėtis, gaminių dizaineris, buvo mano didysis mokytojas ir kritikas. Visus savo darbus pirmiausia parodydavau jam. Sulaukdavau daug kritikos ir kur kas rečiau – pagyrų. Būtent tai mane motyvuodavo dar daugiau stengtis. Ego kartu su intelektu gali duoti labai gerų rezultatų. Tačiau turi išmokti tai kontroliuoti. Vienu metu buvau pasidavęs arogancijai ir pasipūtimui.

– Ar įmanoma tai suvaldyti?

– Tiesiog reikia dalytis tuo, ką turi. Krikščionybėje atsakymų neradau, todėl padėjo Rytų filosofija. Kai apsilankiau Indijoje, viskas susidėliojo į savo lentynas, pasisėmiau išminties. Gyvenimo dėsniai, surašyti vedose, yra elementarūs, bet teisingi. Jie veikia. Mums neduodamas toks išbandymas, kurio negalėtume pakelti.

"Durnynas" arba Indija

– Kas pirmąjį kartą nubloškė į Indiją?

– Didelis skyrybų stresas, pirmą kartą gyvenime nežinojau, kaip elgtis. Buvau visiškai pasimetęs, todėl teko rinktis – arba "durnynas", arba Indija. Anksčiau juokdavausi iš tokių žmonių, bet kai pats atsidūriau kritinėje situacijoje, suvokiau Budos mokymų prasmę. Ko gero, tai geriausia vieta dvasiniam poilsiui, atsibudimui, apmąstymams.

– Dabar "ant bangos" sveiko gyvenimo propagavimas.

– Kiek galima save nuodyti? Žalingi įpročiai į gera neveda. Apie septynerius metus gyvenau labai nesveikai, problemų sprendimo ieškojau alkoholyje. Rezultatas – subyrėjusi santuoka, pašlijusi sveikata, išaugusi arogancija. Tiesiog priėjau liepto galą. Apsigyvenau vienuolyne netoli Gangos upės, ėmiau regėti vizijas. Grįžęs visiems bandžiau įpiršti savo gyvenimo būdą, jaučiausi kone šventas, kai supratau, kad kiekvienas eina savo keliu. Prievarta nebūsi paveikus. Todėl norėčiau susikoncentruoti į gydančias tatuiruotes. Kiek teko praktikuoti, nelaimingiems žmonėms jos veikia kaip placebas. Vėliau klientai dėkoja, sako, kad jų gyvenimai gerėja. Tai vadinama egregoru. Trumpai tariant, į atvaizduotą simbolį įdėta gera energija ima veikti teigiamai, apsaugo žmogų. Astrologas prasitarė, kad gavau Dievo dovaną piešti gydančius paveikslus, todėl turėčiau būti atsargus. Iškart atsisakiau daryti negatyvų užtaisą turinčias tatuiruotes – kaukoles, demonus ir panašiai.

– O ko klientai dažniau prašo? Negatyvių ar vis dėlto pozityvių piešinių ant kūno?

– Esu pridaręs labai daug negatyvių. Tik po savo asmeninių metamorfozių pradėjau transliuoti šviesiąją pusę. Dėl to iš aplinkinių sulaukiau labai įvairių reakcijų, esą "tam visai stogas pavažiavo". Bet po truputį žmonių požiūris keičiasi. Meistras turi tam tikrą autoritetą ir gali įtikinti klientą.

– Atsiranda besočių, kuriems tenka atsakyti?

– Ne. Kai liks laisvas tik nosies galiukas, sakysiu: užtenka. Kol kas nė vienas mūsų, net ir didžiausi entuziastai, nepasiekėme tokio lygio. Aš stengiuosi padėti klientams. Jei matau, kad pasiūlymas blogas, bandau nukreipti tinkama linkme. Apskritai ateiti į studiją ir pasidalyti savo svajone su nepažįstamuoju yra labai intymu. Todėl negaliu pašiepti, tik pasiūlyti geresnę idėją. Žmogus pirmiausia turi pats susivokti, ką nori pasakyti savo piešiniu. Pavyzdžiui, labai dažnai tėvai tatuiruojasi savo vaikų vardus. Ypač vyrai. Tik gimsta vaikas, būtinai nori tai įamžinti.

Kreipėsi dėl krūties vėžio

– Ir ant veido darosi tatuiruotes?

– Taip. Ir labai drąsiai. Jau 18 metų dirbu šioje srityje ir pastebiu tendenciją, kaip vilniečiai sako, YOLO. Tai yra "You Only Live Once" (liet. "Gyveni tik vieną kartą"). Jei mano jaunystės laikais tatuiruotes darydavomės kuo mažiau matomose vietose, kad esant reikalui galėtume paslėpti, tai dabar – atvirkščiai. Visai kaip anuomet su "Nirvana" ir "Nevermind" (liet. "nesvarbu", "koks skirtumas"). Esą rytojaus nėra, reikia gyventi šia diena, daryti viską, kas patinka. Hedonistinis požiūris. Jau matau, kaip po penkerių metų jaunuoliai ateina persidaryti visų tų tatuiruočių. Kartais bandome atkalbėti ar iš viso atsisakome. Pavyzdžiui, ateina aštuoniolikmetis ir paprašo gerai matomoje vietoje ištatuiruoti kanapę. Apsilanko ir nėščiosios, tačiau joms ši procedūra dėl hormonų audrų labai skausminga. Nerekomenduojame netgi po nėštumo, tol, kol moteris maitina krūtimi. Žinau, nes dariau žmonai Gintarei po Luko gimimo. Buvo ir ašarų, ir keiksmų.

– Ant kokios intymiausios vietos teko piešti?

– Mano moralės nuostatos neleistų daryti tatuiruotės ant vyro lytinio organo. Bet ko tik nebuvo. Tarkime, viena klientė, susirgusi krūties vėžiu, neteko krūties. Jai buvo įdėtas implantas, o vietoje nupjauto spenelio suformuotas iškilimas. Aš padariau pigmentaciją. Taip pat tatuiravau vaikiną, kuris avarijos metu neteko abiejų spenelių ir dėl to labai kompleksavo.

– Darbas nepabodo? Nebijote perdegti?

– Kol turiu jėgų, dirbu intensyviu tempu. Išties esu ties savo galimybių riba. Norinčiųjų per daug, todėl fiziškai visur nebespėju. Tam, kad subalansuotume žmonių srautus, teks kelti kainą. Turiu minčių atidaryti jogos mokyklą, vėl apsilankyti Indijoje. Ateityje norėčiau dirbti su vaikais, mokyti piešimo. Galbūt sugrįšiu prie senojo pomėgio – juvelyrikos. Darbas man nėra pirmoje vietoje, svarbiausiu dalyku laikau šeimą.

Pakerėjo slaviškas auklėjimas

– Žmona nepyksta? Nepavyduliauja?

– Pyksta, būna, kad pavydi. Gintarė pasigenda manęs namuose, todėl stengiuosi ją palepinti dėmesiu. Tenka nuolat balansuoti tarp darbo ir šeimos. Turiu savo griežtą grafiką ir negaliu sau leisti didelių nukrypimų. Bet pavydui nesuteikiu preteksto, tiesiog darau savo darbą. O ką sakyti ginekologo ar plastikos chirurgo žmonai? Stengiuosi išlaikyti darbo etiką. Anksčiau būdavo sunku pasakyti "ne", darydavau tatuiruotes ir ne darbo metu. Dabar atsisakau, nes laikas yra neįkainojamas. Vaikas niekada nebus dvejų metų, vėliau negalėsi jo pakilnoti. Pasimokiau to iš pirmosios santuokos.

– Kuo sužavėjo Gintarė?

– Gintarė yra masažistė. Kai nuo darbo ėmė skaudėti nugarą, pradėjau pas ją lankytis. Susidraugavome, įžvelgiau joje slavišką auklėjimą – mat jos mama rusė. Visuomet pasitempusi, skaniai gamina, tai turi savo žavesio. Vertinu ir gerbiu moterį, kai ji yra namuose.

– Dauguma savo srities profesionalų palieka Klaipėdą. Pats negalvojote išvykti?

– Klaipėda – labai patogus žalias miestas. Teko svečiuotis Sankt Peterburge, kur gyvena mano giminaičiai. Būdamas ten pasijutau tarsi betoninėse džiunglėse. Tam, kad išvažiuotum į gamtą, reikia paaukoti keturias valandas, o čia užtenka keliolikos minučių dviračiu ir tu jau prie jūros.

– Ką veikiate laisvalaikiu?

– Šiltuoju metų laiku važinėju motociklu. Labai domiuosi technika, todėl patinka pačiam pasikrapštyti garaže. Tai atpalaiduoja, tarsi savotiška meditacija. Dar praktikuoju jogą, sportą. Kol neturėjome sūnaus, leisdavomės į žygius. Užsimeti ant pečių kuprinę ir jau kaip Dievas duos. Dabar tenka taikytis prie sūnaus. Kai paūgės, manau, keliausime vadinamuoju kemperiu. Manyje knibžda tiek idėjų ir minčių, todėl noriu kuo ilgiau būti sveikas, kad galėčiau visas jas įgyvendinti.

– Uostamiestyje netrukus vėl organizuosite renginį "Memel Tattoo Convention". Lietuvoje tai naujas dalykas?

– Konvencijos Vilniuje vyko ir anksčiau. Klaipėdoje pirmą pabandymą su kolega surengėme 2006-aisiais.Vėliau 2014 m. rengėme jachtų angare, tačiau dėl higienos trūkumo susilaukėme kritikos. Ko gero, tik šių metų liepą uostamiestyje įvyks tikroji konvencija, atitinkanti visus kokybės standartus ir taisykles. Jų metu meistrai demonstruoja savo talentą, vyksta tatuiruočių konkursai. Teko dalyvauti daugybėje tokių renginių užsienyje. Sulauksime profesionalų iš užsienio – atvyks latviai, estai, rusai, baltarusiai, prancūzai, keli meistrai iš Malaizijos ir Tailando, taip pat ir lietuviai, šiuo metu dirbantys svetur. Organizuojame renginį kartu su geru bičiuliu ir veikliu žmogumi Aurimu Mockumi. Nusprendėme, kad šiam renginiui labai tinka Kultūros fabriko atmosfera, todėl būtent šiose erdvėse jis ir vyks.

Vizitinė kortelė

Gimė 1982 m. vasario 12 d. Klaipėdoje.

1998 m. padarė pirmąją tatuiruotę.

2000 m. baigė E.Balsio menų gimnaziją.

2004 m. įgijo metalo dizaino specialybę Vilniaus dailės akademijos Telšių dailės fakultete.

Pelnė daugybę laimėjimų tarptautiniuose Lietuvos ir užsienio tatuiruočių konkursuose, konvencijose.

Vedęs, turi du vaikus.

Klaipėdos kūno puošybos entuziastai plūsta darytis tatuiruočių. Nutarusiesiems pasigražinti Turgaus gatvėje įsikūrusioje studijoje teks laukti eilėje ir iki vasaros pabaigos.

Uostamiesčio tatuiruočių meistro Danieliaus Djačkovo darbotvarkė šiandien – itin įtempta. Profesionalas nespėja suktis savo vadovaujamoje studijoje, kur dirba penki meistrai ir vienas mokinys. Naujus užsakymus jis priims tik rugpjūčio viduryje.

Nuo 1998-ųjų kūno puošybos srityje dirbantis profesionalas pasakojo, kad jo klientai – įvairaus amžiaus ir socialinio statuso žmonės. Nuo senukų iki kostiumuotų verslininkų.

Per ketverius metus nuo studijos įkūrimo pradžios joje apsilankė labai daug keistuolių.

"Vienas žydų kilmės senolis turėjo ant krūtinės ištatuiruotą K.Marksą, J.Staliną ir V.Leniną, o per vidurį – Kremliaus bokštą su užrašu "Maskva". Teko visą šią grožybę perdaryti, nes, kaip pats sakė, jam buvo gėda nusirengti paplūdimyje. Tai pertatuiravau į rožes ir Klaipėdos švyturį", – prisiminė D.Djačkovas.

Meistrui savo kūną patiki ir solidūs, aukštas pareigas einantys bei nuosavus verslus turintys klaipėdiečiai. Kaip pats juokavo – nuo studento iki prezidento.

"Po marškiniais esančių tatuiruočių nesimato. Tačiau vaizdas nustebintų daugelį", – atskleidė pašnekovas.

Tatuiravimo subtilybių nemoko jokia aukštoji mokykla Lietuvoje. Todėl jam teko padirbėti pas meistrą pagalbininku.

"Baigęs Klaipėdos E.Balsio menų gimnaziją įstojau į Vilniaus dailės akademiją. Esu profesionalus dailininkas, o pagal specialybę – kalvis-juvelyras. Bandžiau dirbti juvelyru, bet reikėjo rinktis. Sėdėti ant dviejų kėdžių vienu metu buvo nepatogu. Geriau vienoje srityje – geriausias, nei daugelyje – vidutiniškas", – šypsojosi tatuiruočių meistras.

Esą šiuo metu kūno puošybos srityje vyrauja keistos, nestandartinės tendencijos: "Žmonės reikalauja unikalių, meniškų idėjų. Tačiau nėra nieko blogiau už šablonines tatuiruotes. Mes jas vadiname išprievartautomis – tai yra internete paplitę darbai, kuriuos darosi dauguma".

D.Djačkovas kartu su Šilojų seniūnaitijos seniūnaičiu Aurimu Mockumi organizuoja festivalį "Memel Tattoo Convention". Liepos 8–10 d. uostamiestis antrą kartą taps tatuiruočių meistrų centru, kai suvažiuos kone du šimtai profesionalų bei gausybė šio meno gerbėjų.