G. Žemkalnis-Landsbergis mirė 2017 m. gruodį Melburne, Australijoje, sulaukęs 88-erių.

2018 m. rugsėjį užgeso ir 90 metų sulaukusios jo žmonos Danutės gyvybė. Kartu su vyru ji gyveno Australijoje, buvo aktyvi vietos lietuvių bendruomenės narė ir ištikima vyro bendražygė, rėmusi jo veiklą.

G. Žemkalnis-Landsbergis mokėsi „Aušros" berniukų gimnazijoje Kaune, baigė Reddorfo lietuvių gimnaziją Vokietijoje. 1944 m. su būsimu prezidentu Valdu Adamkumi ir Liūtu Griniumi leido ir redagavo pogrindinį laikraštį „Jaunime, budėk!“

Buvo gestapo areštuotas ir iki 1945 m. kalintas Vokietijoje. Iki 1948 m. gyvendamas Vokietijoje bendradarbiavo lietuviškuose laikraščiuose.

1948 m. išvyko į Australiją, buvo vienas Australijos lietuvių kultūros fondo steigėjų. Paskelbė rašinių vietos lietuvių laikraščiuose „Australijos lietuvis“, „Mūsų pastogė“, „Tėviškės aidai“, „Baltic News“, kitur leidžiamuose lietuvių leidiniuose „Europos lietuvis“, „Tėviškės žiburiai", „Pasaulio lietuvis“, „Lietuvos aidas“, „Lithuanian Weekly“.

1974 m. su kitais Melburno radijo stotyje „3ZZ" pradėjo rengti lietuviškas laidas, buvo jų prodiuseris, pranešėjas. Nuo 1975 m. buvo Australijos SBS radijo lietuviškų laidų rengėjas; 1979-1994 m. - jų vadovas, kurį laiką vadovavo Melburno lietuvių bendruomenei. G. Landsbergis-Žemkalnis priklausė Australijos žurnalistų sąjungai.

1998-2009 m. G. Landsbergis-Žemkalnis buvo Australijos lietuvių bendruomenės atstovas Lietuvoje.

Apie tai penktadienį socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė G. Žemkalnio-Landsbergio brolis, buvęs Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas Vytautas Landsbergis.

Kaip portalui 15min.lt teigė jo sūnus Vytautas V. Landsbergis, Žemkalnių palaikus iš Australijos atgabeno giminaičiai, o laidotuvių ceremonija bus privati.

Žymus išeivijos atstovas G. Žemkalnis-Landsbergis mirė 2017 metų gruodį eidamas 89-uosius metus.

Kaune 1929 metais gimęs G. Žemkalnis-Landsbergis 1948 metais išvyko į Australiją ir buvo aktyvus vietos lietuvių bendruomenės narys, taip pat buvo išrinktas Pasaulio lietuvių bendruomenės valdybos pirmininku.

Už veiklą telkiant lietuvius 1998 metais jam skirtas Gedimino ordino Komandoro kryžius.

Už nuopelnus atkuriant Lietuvos nepriklausomybę ir lietuvių išeivijos telkimą bei ilgametį darbą Lietuvos labui 2009 metais jis buvo apdovanotas Užsienio reikalų ministerijos įsteigta „Lietuvos tūkstantmečio žvaigžde“.