Vakar Lietuvoje buvo pasiektas tik prieš 33-ejus metus fiksuotas dienos karščio rekordas – 32,8 laipsnio. Toks karščio rekordas buvo fiksuotas Vilniaus oro uoste.

Nusprendus su termovizoriumi išmatuoti temperatūrą ir kitose Vilniaus teritorijoje esančiuose objektuose, pavyko užfiksuoti neįtikėtinus skaičius. Didžiausia temperatūra tokią kaitrią dieną buvo vaikų žaidimų aikštelėje – 50 laipsnių karščio, o žemiausia, nepjautose pievose – 30 laipsnių karščio.

Tačiau net plieskiant tokiam karščiui dalis Lietuvos gyventojų dirba lauke. Kaip vyraujant tokiam kaitriam orui neperkaisti ir negauti saulės smūgio? Pataria Darbo inspekcijos atstovė Rita Zupkevičiūtė.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Darbas lauke ir patalpose, žinoma, šiek tiek skiriasi, tačiau dirbant patalpose rizika yra kur kas didesnė, kadangi tai uždaros patalpos, nėra vėjo ir perkaitimo tikimybė yra didesnė.

Tad lauke dirbti – mažesnis pavojus, nei dirbti patalpose. Lauke yra vėjelis, taip pat tam tikros užuovėjos ir darbuotojai pajutę, kad jiems per karšta, gali pasislėpti pavėsyje, daryti pertraukas, atsigerti vandens. Tačiau, kad ir kaip darbdaviai stengiasi užtikrinti tinkamas darbo sąlygas, skundų vis tiek sulaukiame. Dažniausiai skundžiasi virtuvės darbuotojai, nes dabar ypatingai karšta, o kai kurios virtuvės yra senos, su dideliais langais. Kondicionieriai dažna sugenda, o nuo pečiaus karšta. Gauname skundų, kad temperatūra virtuvėse kartais siekia net 40 laipsnių“, – aiškino R. Zupkevičiūtė.

Paklausus, ar darbdaviai atkreipia dėmesį į gautus skundus, Darbo inspekcijos atstovė neslepia – būna visko. Nors dažniausiai yra reaguojama, bet pasitaiko atvejų, kai pasiteisinama tuo, kad ką tik sugedo kondicionierius ir problema jau sprendžiama.

Gauname skundų, kad temperatūra virtuvėse kartais siekia net 40 laipsnių.

Tačiau skundų sulaukiama ne tik iš darbuotojų, bet ir jų mamų, ypač – iš kelininkų mamų. Jos labai rūpinasi, kad jų sūnūs neperkaistų.

Trečią dieną iš eilės pagerintas karščio rekordas

Penktadienį trečią dieną iš eilės Lietuvoje pagerintas karščio rekordas – vėl beveik visur perlipta simbolinė 30 laipsnių kartelė, o Šventosios automatinėje meteorologijos stotyje, pirminiais duomenimis, oras įkaito iki 33,2 laipsnio.

Iki šiol buvęs vos penkerių metų senumo rugpjūčio 19-osios rekordas pagerintas 1,6 laipsnio – 2017 metais Varėnoje oras tą dieną buvo sušilęs iki 31,6 laipsnio, pranešė Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba (LHMT).

Antras pagal karštumą Lietuvos taškas penktadienį buvo Kretingos automatinėje meteorologijos stotyje, čia termometro stulpelis rodė 33 laipsnius karščio, ketvirtadienį – 33,3.

Iš didžiųjų Lietuvos miestų karščiausia buvo Klaipėdoje, čia užkaito iki 32,5 laipsnio.

LHMT teigimu, pastarųjų dienų karščių rekordus lėmė iš pietryčių, nuo Kaspijos jūros regiono ir Centrinės Azijos, plūstantis labai šiltas oras.

Pasak meteorologų, kaitra Lietuvoje vietomis tęsis ir šeštadienį, oras įkais iki 25–30 laipsnių karščio.

Rugpjūčio 20-osios rekordas yra 31,5 laipsnio, jis užfiksuotas prieš 67 metus Kauno meteorologijos stotyje.

Karšti orai sukuria naują pavojų darbo vietose – organizmo perkaitimą, todėl darbdaviai privalo įvertinti galimą riziką darbuotojų saugai ir sveikatai. Įprastai perkaistama, kai yra aukšta oro temperatūra, didelė santykinė oro drėgmė, kai būnama nevėdinamose patalpose ar labai daug ir sunkiai dirbama karštos aplinkos sąlygomis, pavyzdžiui, šiltnamyje, lauke saulėkaitoje.

Siekiant išvengti karščio sukeliamų pavojų darbuotojų sveikatai, uždaros patalpos turėtų būti tinkamai kondicionuojamos, vėdinamos. Oro kondicionieriai turėtų būti įrengti atokiau nuo patalpoje dirbančių žmonių ir sureguliuoti taip, kad oro srovė nebūtų pučiama tiesiai į juos: nuo to oda ir gleivinės išsausėja ir praranda drėgmę, odą niežti, parausta akys. Netinkamai išvalyti kondicionieriaus filtrai yra gera terpė įvairiems mikroorganizmas ir grybeliams, kurie sukelia ligas, alergines reakcijas. Temperatūros skirtumas sėdint po vėsaus oro srove ir išėjus karštą vasaros dieną į lauką būna labai didelis, o staigūs temperatūrų skirtumai neigiamai veikia organizmą. Perteklinei šilumai pašalinti gali būti taikomas natūralus (per stoglangius, langus) patalpų vėdinimas. Jei neįmanoma tinkamai vėsinti patalpų, darbuotojams turi būti suteikiamos pertraukos, per kurias jie palikę darbo vietą eitų atsivėsinti. Rekomenduojama po darbo patalpą  palikti užtemdytais langais.

Jei neįmanoma tinkamai vėsinti patalpų, darbuotojams turi būti suteikiamos pertraukos, per kurias jie palikę darbo vietą eitų atsivėsinti.

Leistina oro temperatūros riba darbo vietoje priklauso nuo darbo fizinio sunkumo. Dirbant biure, kai darbas nereikalauja didelės fizinės įtampos, šiltuoju metų laikotarpiu temperatūra turi būti ne didesnė nei 28 laipsniai Celsijaus, tačiau jeigu darbas yra fiziškai sunkus, temperatūra negali siekti daugiau nei 26 laipsnių Celsijaus.

Kaip rašoma pranešime, ypatingą dėmesį darbdaviai privalėtų skirti lauko sąlygomis dirbantiems darbuotojams: jų apranga turėtų būti natūralaus pluošto, šviesi, lengvai ir gerai praleidžianti prakaitą, galva pridengta natūralaus pluošto apdangalu, o akys apsaugotos akiniais. Statybvietėse darbuotojams neleistina dirbti išsirengus iki pusės, ir net karštymečiu – be šalmų. Darbo inspekcija rekomenduoja, esant galimybei, darbus organizuoti taip, kad kuo daugiau būtų dirbama pavėsyje, taip pat atsižvelgti į aplinkybę, kad pavojingiausias tarpsnis vasarą būna nuo 11 iki 17 val. Darbo vietose, kuriose darbuotojams gresia perkaitimo pavojus, nerekomenduojama vykdyti fiziškai sunkių darbų.

Darbuotojams dirbant lauke, kai aplinkos temperatūra aukštesnė kaip 28 laipsniai Celsijaus, ne rečiau kaip kas pusantros valandos turi būti suteikiamos specialios pertraukos. Minimali specialių pertraukų trukmė per 8 valandų darbo pamainą turi būti ne mažesnė kaip 40 minučių. Esant kitai darbo pamainos trukmei, specialių pertraukų trukmė turi būti proporcinga darbo laikui.

Karščiui jautresni yra 65 metų amžiaus ir vyresni darbuotojai, taip pat darbuotojai, turintys antsvorį, padidėjusį kraujospūdį, sergantys širdies ir kraujagyslių ligomis, vartojantys vaistus.

Dirbantys po tiesioginiais saulės spinduliais gali patirti saulės smūgį, ultravioletiniai spinduliai gali pažeisti odą ir akis, dirbant karštyje, dėl organizmo patiriamo šiluminio streso, padidėja traumų tikimybė. Jei saulėje darbuotojas būna ilgesnį laiką nepridengta galva, jam gali pradėti skaudėti galvą, atsiranda spengimas ausyse, pykinimas, žmogus vemia, pasidaro apatiškas, suglemba ir vėliau gali netekti sąmonės. Negaivinamas žmogus gali mirti nuo smegenų paburkimo.

Nereikėtų pamiršti įvertinti ir tokių tarpusavyje susijusių bei sveikatai ir gyvybei kartais pavojingų gamtos veiksnių, kaip galimų vėjo gūsių, liūčių, žaibavimo ir pan.

Patarimai darbdaviams:

Stebėkite sinoptikų prognozes ir, jei įmanoma, karštomis vasaros dienomis venkite organizuoti fiziškai sunkius darbus.

Organizuokite darbą taip, kad darbuotojams kuo mažiau tektų dirbti karštyje ir saulės atokaitoje.

Stebėkite, kad darbuotojai, dirbdami karštyje, būtų apsirengę lengvais, laisvais, šviesiais, natūralaus pluošto rūbais, gerai atspindinčiais saulės šilumą ir šviesą.

Stebėkite, kad saulėje dirbantys darbuotojai būtinai dėvėtų galvos apdangalą ir, jei reikia, akinius nuo saulės.

Pasistenkite, kad darbuotojai, dirbantys karštyje, visada būtų aprūpinti vėsiu geriamuoju vandeniu.

Įrenkite atsivėsinimo vietas.

Pasistenkite kuo dažniau, maždaug kas 1 val., darbuotojams suteikti papildomas pertraukėles, kurių metu būtu galima pailsėti ir atsivėsinti.

Prieš pradėdami darbus karštyje, informuokite darbuotojus apie žalingą šilumos ir saulės poveikį bei pirmosios pagalbos priemones.

Patarimai darbuotojams:

Kiek įmanoma venkite didelio karščio bei tiesioginių saulės spindulių poveikio.

Apsirenkite lengvais, laisvais ir šviesiais rūbais, kurie yra natūralaus pluošto ir lengvai praleidžia orą.

Dirbdami saulėje dėvėkite galvos apdangalą ir akinius nuo saulės, atviras kūno vietas pasitepkite kremu nuo saulės.

Dirbdami fizinį krūvį didinkite iš lėto.

Nesiimkite sunkių darbų esant didžiausiam karščiui.

Dirbdami karštyje darykite pertraukėles, kuriu metu galėtumėte atsivėsinti.

Dažnai, po stiklinę kas 15–20 minučių, gerkite vandenį.

Nevartokite alkoholio ir kofeino turinčių gėrimų.

Dirbdami stebėkite savo ir kitų kolegų savijautą.

Karšti orai sukuria naują pavojų darbo vietose – organizmo perkaitimą, todėl darbdaviai privalo įvertinti galimą riziką darbuotojų saugai ir sveikatai. Įprastai perkaistama, kai yra aukšta oro temperatūra, didelė santykinė oro drėgmė, kai būnama nevėdinamose patalpose ar labai daug ir sunkiai dirbama karštos aplinkos sąlygomis, pavyzdžiui, šiltnamyje, lauke saulėkaitoje.

Ypatingą dėmesį darbdaviai privalėtų skirti lauko sąlygomis dirbantiems darbuotojams: jų apranga turėtų būti natūralaus pluošto, šviesi, lengvai ir gerai praleidžianti prakaitą, galva pridengta natūralaus pluošto apdangalu, o akys būtinai apsaugotos akiniais. Statybvietėse darbuotojams neleistina dirbti išsirengus iki pusės, ir net karštymečiu – be šalmų. Darbo inspekcija rekomenduoja, esant galimybei, darbus organizuoti taip, kad kuo daugiau būtų dirbama pavėsyje, taip pat atsižvelgti į aplinkybę, kad pavojingiausias tarpsnis vasarą būna nuo 11 iki 17 val.

Darbo vietose, kuriose darbuotojams gresia perkaitimo pavojus, yra svarbu mechanizuoti fiziškai sunkius darbus. Siekiant išvengti karščio sukeliamų pavojų darbuotojų sveikatai, uždaros patalpos turėtų būti tinkamai kondicionuojamos, vėdinamos.

Oro kondicionieriai turėtų būti įrengti atokiau nuo patalpoje dirbančių žmonių ir sureguliuoti taip, kad oro srovė nebūtų pučiama tiesiai į juos. Temperatūros skirtumas sėdint po vėsaus oro srove ir išėjus karštą vasaros dieną į lauką būna labai didelis, o staigūs temperatūrų skirtumai neigiamai veikia organizmą. Perteklinei šilumai pašalinti gali būti taikomas natūralus (per stoglangius, langus) patalpų vėdinimas. Jei neįmanoma tinkamai vėsinti patalpų, darbuotojams turi būti suteikiamos pertraukos, per kurias jie palikę darbo vietą eitų atsivėsinti.

Leistina oro temperatūros riba darbo vietoje priklauso nuo darbo fizinio sunkumo. Dirbant biure, kai darbas nereikalauja didelės fizinės įtampos, šiltuoju metų laikotarpiu temperatūra turi būti ne didesnė nei 28 laipsniai, tačiau jeigu darbas yra fiziškai sunkus, temperatūra negali siekti daugiau nei 26 laipsnių.

Darbuotojams dirbant lauke, kai aplinkos temperatūra aukštesnė kaip 28 laipsniai, ne rečiau kaip kas pusantros valandos turi būti suteikiamos specialios pertraukos. Minimali specialių pertraukų trukmė per 8 valandų darbo pamainą turi būti ne mažesnė kaip 40 minučių. Esant kitai darbo pamainos trukmei, specialių pertraukų trukmė turi būti proporcinga darbo laikui.

Karščiui jautresni yra 65 metų amžiaus ir vyresni darbuotojai, taip pat darbuotojai, turintys antsvorį, padidėjusį kraujospūdį, sergantys širdies ir kraujagyslių ligomis, vartojantys vaistus.

Svarbu, kad kondicionieriaus oro srovė nepūstų tiesiai į žmogų: nuo to oda ir gleivinės išsausėja ir praranda drėgmę odą niežti, parausta akys. Netinkamai išvalyti kondicionieriaus filtrai yra gera terpė įvairiems mikroorganizmas ir grybeliams, kurie sukelia ligas, alergines reakcijas.

Dirbantys po tiesioginiais saulės spinduliais gali patirti saulės smūgį, ultravioletiniai spinduliai gali pažeisti odą ir akis, dirbant karštyje, dėl organizmo patiriamo šiluminio streso, padidėja traumų tikimybė. Jei saulėje darbuotojas būna ilgesnį laiką nepridengta galva, jam gali pradėti skaudėti galvą, atsiranda spengimas ausyse, pykinimas, žmogus vemia, pasidaro apatiškas, suglemba ir vėliau gali netekti sąmonės. Negaivinamas žmogus gali mirti nuo smegenų paburkimo.

Nereikėtų pamiršti įvertinti ir tokių tarpusavyje susijusių bei sveikatai ir gyvybei kartais pavojingų gamtos veiksnių, kaip galimų vėjo gūsių, liūčių, žaibavimo ir pan.

Patarimai darbdaviams:

– Stebėkite sinoptikų prognozes ir, jei įmanoma, karštomis vasaros dienomis venkite organizuoti fiziškai sunkius darbus.

– Organizuokite darbą taip, kad darbuotojams kuo mažiau tektų dirbti karštyje ir saulės atokaitoje.

– Stebėkite, kad darbuotojai, dirbdami karštyje, būtų apsirengę lengvais, laisvais, šviesiais, natūralaus pluošto rūbais, gerai atspindinčiais saulės šilumą ir šviesą.

– Stebėkite, kad saulėje dirbantys darbuotojai būtinai dėvėtų galvos apdangalą ir, jei reikia, akinius nuo saulės.

– Pasistenkite, kad darbuotojai, dirbantys karštyje, visada būtų aprūpinti vėsiu geriamuoju vandeniu.

– Įrenkite atsivėsinimo vietas.

– Pasistenkite kuo dažniau, maždaug kas 1 val., darbuotojams suteikti papildomas pertraukėles, kurių metu būtu galima pailsėti ir atsivėsinti.

– Prieš pradėdami darbus karštyje, informuokite darbuotojus apie žalingą šilumos ir saulės poveikį bei pirmosios pagalbos priemones.

Patarimai darbuotojams:

– Kiek įmanoma venkite didelio karščio bei tiesioginių saulės spindulių poveikio.

– Apsirenkite lengvais, laisvais ir šviesiais rūbais, kurie yra natūralaus pluošto ir lengvai praleidžia orą.

– Dirbdami saulėje dėvėkite galvos apdangalą ir akinius nuo saulės, atviras kūno vietas pasitepkite kremu nuo saulės.

– Dirbdami fizinį krūvį didinkite iš lėto.

– Nesiimkite sunkių darbų esant didžiausiam karščiui.

– Dirbdami karštyje darykite pertraukėles, kuriu metu galėtumėte atsivėsinti.

– Dažnai, po stiklinę kas 15-20 minučių, gerkite vandenį.

– Nevartokite alkoholio ir kofeino turinčių gėrimų.

– Dirbdami stebėkite savo ir kitų kolegų savijautą.