Už viešumą baudžia

"Ar rašysite vardą ir pavardę? – nedrąsiai pasiteiravo Rasa (vardas pakeistas – red.past.), neabejojusi, kad savo patirtimi apie bendrovės "Tik darbas" siūlomas paslaugas turėtų pasidalyti viešai. – Geriau anonimiškai, nes mums taiko baudas už bet ką."

Rasa – viena iš daugelio ieškojusių galimybės išvažiuoti užsidirbti į Norvegiją, tačiau pakliuvusi į gudrius įdarbinimo tarpininkavimo agentūros spąstus. Šiandien jos ir dar ne mažiau kaip keturiolikos žmonių nelinksmos patirtys tapo advokato padėjėjo Eriko Pavlovičiaus galvos skausmu.

E.Pavlovičius pastebi, kad į bendrovę "Tik darbas" dažniausiai kreipiasi socialiai pažeidžiami žmonės.

"Bendrovės "Tik darbas" strategija – iš pradžių duoda pasirašyti Nemokamų paslaugų sutartį ir Užstato administravimo sutartį, – E.Pavlovičiaus vertinimu, sutarčių šablonai yra aukšto teisinio lygio. – Kitaip tariant, sukurta schema, investuota pinigų į teisininkus, paruošusius šablonus, ir jie dirba naudodamiesi profesionaliai sukurtais šablonais. Jei tik gauna skundą, tuoj atremia kvalifikuoto teisininko parengtu atsakymu."

Advokato padėjėjas pastebėjo, kad, nepaisant profesionaliai parengtų sutarčių, tiesioginis bendravimas su bendrovės "Tik darbas" administracija lygus gatvės kalbai. Esą susirašinėjimas su administracija visiškai priešingas teisinėms vingrybėms klientams parengtose sutartyse.

"Ką jie daro? Jie prispaudžia klientus teisinėmis sutartimis, taip sukeldami psichologinį smurtą. Išsigandęs žmogus nežino, ką daryti. Ką jie tiksliai žino – kad tie žmonės nesutiks dirbti bet kur, o jei sutiks, tai labai maža dalis, todėl jie iš kietai sukaltų sutarčių pasipinigaus", – vertindamas klientų sudėliotas istorijas apie įdarbinimo tarpininkavimą dėstė teisininkas.

E.Pavlovičius pastebi, kad į bendrovės "Tik darbas" atstovus dažniausiai kreipiasi socialiai pažeidžiami žmonės. Sutartys, kurias jiems tenka pasirašyti, suraitytos tokia teisine kalba, kad, norint jas suprasti, pasigilinti tektų ir teisininkui.

"Išsilavinęs žmogus sunkiai suprastų tokią sutartį, o pas juos neretai ateina į sunkias situacijas patekę žmonės. Jie viliasi rasti darbą – tai jų siekiamybė, todėl pasirašo tai, ko vadinamieji įdarbintojai reikalauja", – žmogiškąjį faktorių mini E.Pavlovičius.

Spaudė susimokėti

Tęsiame Rasos istoriją. "Mes nutarėme išvykti dirbti į užsienį. Tai norėjome padaryti kuo greičiau. Skelbimuose radau darbo pasiūlymus Norvegijoje, Olandijoje ir parašiau, nes darbą siūliusi bendrovė "Tik darbas" bendrauja tik elektroniniais laiškais. Jie atsiuntė daug darbo Norvegijoje pasiūlymų", – apie pažintį su kompanija "Tik darbas" pasakoja Rasa.

Ši bendrovė prisistato esanti įdarbinimo tarpininkavimo agentūra. Dirbanti su Danijos, Olandijos, Norvegijos ir Vokietijos darbdaviais. Siūlanti darbus minėtų šalių logistikos, sandėliavimo, gamybos, maisto gamybos ir žemės ūkio sektoriuose. "Dirbame tik "On Line" principu, t.y. visas bendravimas su klientais ir dokumentų tvarkymas, sutarčių sudarymas vyksta internetu, nuotoliniu būdu", – būsimo bendravimo su klientu gaires brėžia įdarbinimo užsienyje tarpininkai.

"Tik vėliau supratome, kad "Tik darbas" yra ta pati jau anksčiau dėl apgavysčių nuskambėjusi kompanija "Rekruta". Rekvizitai.lt tuo metu skelbė apie bendrovę "Tik darbas" vien gerus atsiliepimus, todėl nesuabejojome. Vėliau pati patyriau, kad jie reikalauja ištrinti atsiliepimus arba grasina 1 000 eurų bauda už neva pažeistą konfidencialumą", – pasakojo Rasa.

Taigi po pirmosios pažinties įdarbintojai paprašė norinčių dirbti užsienyje asmenų CV, anglų kalbos žinių vertinimo. Jauni žmonės buvo užsibrėžę išvykti dirbti į Norvegiją. "Tik darbas" pateikė jiems neva Norvegijos darbdavių sutartis, darbo pobūdžio aprašymą, galimą darbo užmokestį.

"Buvo trys pasiūlymai, kuriuos mes atitikome. Tačiau jie net neklausė mūsų, ar sutinkame su tais pasiūlymais, o kalba ėmė suktis apie pinigus, kuriuos mes turime susimokėti. Tada ėmėme dvejoti. Tačiau jie mus vis ragino, kad greičiau susimokėtume, nes kitaip išvykimo laikas nusikels tolyn. Žodžiu, liepė kuo greičiau mokėti po 150 eurų", – pasakojo Rasa.

"Tik darbas" dar atsiuntė krūvą sutarčių, kurias abi pusės pasirašė, siuntė elektroniniu paštu. "Liepė laukti, kol darbdavys mus patvirtins. Ėjo savaitė, kita. Aš jiems vis rašiau, o jie vis liepė laukti, tačiau net neklausė, kokio tiksliai darbo mes norime", – dėstė Rasa.

Jie prispaudžia klientus teisinėmis sutartimis, taip sukeldami psichologinį smurtą. Išsigandęs žmogus nežino, ką daryti.

Norvegija nuplaukė

Galiausiai kompanija sulaukė darbo pasiūlymo, tačiau jį lydėjo bauda. Esą dirbti Norvegijoje norintys žmonės ne laiku pristatė reikalingas pažymas – apie sveikatą ir teistumą. Ne mažiau nustebino ir darbo pasiūlymas – vietoj išsvajotos Norvegijos buvo pasiūlyta Olandija.

"Jie traktavo, kad mes neatitikome Norvegijos darbdavio standartų, todėl siunčia mus į Olandiją. Bet mes kategoriškai atsisakėme Olandijos, nes tarėmės dėl Norvegijos. Tada ir prasidėjo visokie grasinimai, reikalavimai susimokėti baudą, jei nesumokėsime – tada dar kita bauda ir taip toliau", – pribloškiančią situaciją aiškino Rasa.

Pasitarę su teisininku, jie nemokėjo baudų. "Tikėjomės, kad jie atstos nuo mūsų. Tuos sumokėtus 150 eurų jau nutarėme palaidoti, bet jie baudas vis didino. Nuo 65 eurų bauda užaugo iki 255 eurų. Už vėlavimus, už tai, kad atsisakėme pasiūlymo, nors pasiūlymo dirbti Norvegijoje taip ir nebuvo", – pasakojo mergina.

Rasa neapsikentė ir rekvizitai.lt sudarytoje klientų atsiliepimų dalyje parašė klausimą: "Ar daug žmonių nukentėjo nuo bendrovės "Tik darbas"?

"Po šio įrašo praėjo kelios minutės ir elektroniniu paštu gavau laišką, kad pažeidžiau konfidencialumo sutartį, todėl man skiriama 1 tūkst. eurų bauda arba turiu pašalinti komentarą. Bet juk pagal konfidencialumo sutartį aš turėjau atskleisti kažkokią paslaptį, o aš nieko neatskleidžiau, tik paklausiau, nes kilo abejonių", – stebėjosi Rasa, nors komentarą vis dėlto pašalino.

Rado bendraminčių

Tolesnis "Tik darbas" administracijos spaudimas vertė darbo Norvegijoje ieškojusius asmenis sukti galvas, kaip nutraukti sudarytas sutartis, kad baigtųsi persekiojimas. Kreipėsi į Valstybinę darbo inspekciją, vartotojų teises ginančią instituciją, tačiau paaiškėjo, kad tai ne jų kompetencijos reikalai.

"Kai "Tik darbas" pradėjo siųsti reikalavimus susimokėti baudas, tada įsitikinome, kad jie yra aferistai. Supratau, kodėl rekvizituose.lt buvo skelbiami tik geri atsiliepimai. Greičiausiai visiems parašiusiems kažką panašaus pasiūlė baudas, todėl žmonės trynė blogus komentarus", – neabejojo Rasa.

Galiausiai visagalis internetas suvedė Rasą ir jos draugus su daugiau per bendrovę "Tik darbas" mėginusių užsienyje įsidarbinti asmenų. Internetu rasti galbūt "Tik darbas" klientai jai  pasakojo papuolę į labai panašią schemą. Vieni prisipažino mokėję baudas, kiti buvo tiesiog palikti ramybėje.

"Kauno diena" taip pat įsitikino, kad į panašią situaciją kaip Rasa pakliuvo daugiau žmonių.

Tiesa, Rasa rado vieną neva išvažiavusį bendrovės "Tik darbas" administracijos rūpesčiu. Deja, istorija nepasirodė įkvepianti. Pasak Rasos, vyras nuvyko į Norvegiją, tarpininkaujant "Tik darbas", tačiau jų nurodyto darbdavio jis nerado. Susisiekus su "Tik darbas" atstovais, jam esą buvo pasiūlyta keliauti į Olandiją, tačiau kartą nusvilęs žmogus šovė atgal namo.

Rasa kelis kartus pakartojo pastebėjusi bendrovės "Tik darbas" atitikmenį su dabar jau bankrutavusia bendrove "Rekruta". Esą abiejų šių bendrovių šaknys tos pačios. "Rekruta"  taip pat pagarsėjo kaip įdarbinimo užsienyje aferistai.

Atsisakė bendrauti

"Kauno diena" pamėgino susisiekti su bendrove "Tik darbas". Bendrauti telefonu "Tik darbas" atstovai atsisakė. Nusiuntus elektroniniu paštu klausimus apie įdarbinimo specifiką, mastus ir paprašius pakomentuoti sutartis, kurias turi pasirašyti žmonės, netruko atskrieti atsakymas.

"Jokiame straipsnyje mes nesutinkame, kad būtų viešai nagrinėjamos mūsų įmonės verslo sutartys. Todėl komentarų šiuo klausimu neteiksime ir nesutinkame, kad tretieji asmenys komentuotų mūsų sutartis viešai, sutartis yra mūsų įmonės intelektinė nuosavybė.

Visos mūsų sutartys atitinka LR ir ES civilinėms sutartims keliamus reikalavimus. Kiekvienos sutarties paskirtis yra būtent tokia, kokia ir nurodyta pačioje sutartyje. Jokių siurprizinių ar paslėptų sąlygų mūsų naudojamose sutartyse nėra.

Todėl, jeigu turėsite mums klausimų apie mūsų siūlomus darbus, rašykite, bendrausime. Ir turėsite nurodyti tikslią jūsų straipsnio temą." Šį laišką pasirašė "Tik darbas" administracija.

Sutartys, kurias "Kauno diena" prašė pakomentuoti, yra viešai prieinamos "Tik darbas" internetiniame puslapyje. Pagal pateiktus sutarčių pavyzdžius susidaro įspūdis, kad, pasirašius vieną sutartį, tiesiog netenki galimybės jos nutraukti. Vienintele priežastimi sutarčiai nutraukti laikoma liga, artimo netektis. "Tik darbas" jų skelbiamą nemokamą įdarbinimą apginklavęs baudomis.

Tinklalapyje taip pat nenurodomas įmonės vadovas ir jokie kontaktiniai telefonai. "Kauno dienai" siųstus laiškus taip pat pasirašė bendrovės "Tik darbas" administracija.

Faktai ir sutapimai

Registrų centro duomenimis, "Tik darbas" direktorė yra Lina Biliukienė. Moteris panašia pavarde vadovavo ir dabar jau bankrutavusiai bendrovei "Rekruta" - Biliukaitė. Tiesiog atsitiktinumas? Galimų L.Biliukienė ir Ritos Biliukaitės giminystės ryšių "Kauno diena" nenagrinėjo.

Viešai skelbiamuose atsiliepimuose apie "Rekrutą" – begalė istorijų su nelaiminga pabaiga: apie tai, kad siūlomi auksiniai darbai Norvegijoje, o vieninteliu pasirinkimu lieka visai kita, ne tokia auksinė šalis.

"Rekrutos" gerai sugalvota verslo schema: ale ne jie, o darbdavys pasako, ar tinka žmogus darbui – ir jei netinki, tuomet siūlo jau dirbti Anglijoje, o jei čia tau netinka – atsisveikink su savo pinigais. Tai yra tas kabliukas, dėl kurio visi verkia", – rašoma viename atsiliepime apie "Rekrutą".

Atsiliepimų, kuriuose žmonės pasakoja juo ištikusias nesėkmes, apstu. "Rekruta" atsiliepimuose vertinama kaip aferistų, siekiančių pasipinigauti, kompanija.

Sunku būtų paneigti panašumus su "Tik darbas" pasiūlymu Rasai – neatitikai Norvegijos darbdavio reikalavimų, keliauk dirbti į Olandiją. Smalsu būtų sužinoti, kokie gi tie kvalifikaciniai reikalavimai, tarkime, žuvies konservų fabrike.

Beje, su bendrove "Tik darbas" reikalų turėję, tačiau vėliau savo jėgomis į Norvegiją išvykę žmonės tikino, kad jokių ypatingų reikalavimų tikrai nėra. Esą darbus skirstantis žmogus dažniausiai būna lietuvis, todėl kalbos barjero, norint suprasti darbdavio reikalavimus, tikrai nėra.

Dar šiek tiek apie kompaniją "Tik darbas". Registrų centro duomenimis, 2016 m. įkurta bendrovė "Tik darbas" per 2017 m. turėjo apie 2,5 tūkst. eurų grynojo pelno, o pardavimo pajamos siekė 11,5 tūkst. eurų.

Per visą gyvavimo laikotarpį "Tik darbas" vos keletą dienų nebuvo skolinga "Sodrai". Neseniai skola "Sodrai" siekė apie 1,3 tūkst. eurų. Įmonėje dirba trys apdrausti asmenys.

Turime įrodinėti, kad sandoris buvo niekinis. Bet čia nebus taip paprasta, nes visi aiškins, kad turėjo žiūrėti, kur pasirašo.

Vengia viešumo

Kodėl bendrovė "Tik darbas" atsisakė bendrauti su žiniasklaida? Kodėl neatsakė, kiek žmonių pavyko įdarbinti jų siūlomose užsienio šalyse? Daugiau moterų ar vyrų? Kodėl nevisiškai veikia "Tik darbas" internetinis puslapis?

"Tik darbas" administracijai užkliuvo, kad klausimai labiau primena statistikos departamento klausimus. O "Kauno dienos" prašymus pakomentuoti siūlomas pasirašyti sutartis bendrovės "Tik darbas" atstovai įvertino kaip neatsakančius į temą apie įdarbinimą užsienyje. Vagie, kepurė dega?

"Turėtų būti įteisinta sąvoka "piktnaudžiavimas teise", nes tai yra piktnaudžiavimas teise. Užsienyje tokie dalykai taikomi. Šito prašiau Seime, kalbėjau su Rimante Šalaševičiūte, bet – deja", – bendrovės "Tik darbas" pasiūlymais suviliotų žmonių padėtį vertino teisininkas E.Pavlovičius.

Advokato padėjėjas jau minėjo, kad tiesioginis klientų susirašinėjimas su bendrove vyksta gana familiaria forma. "Jei tik iššoka advokatas, kaip aš, nes mes jiems pateikėme pretenziją. Atgal atėjo teisine kalba surašyti grasinimai. Kai tai nesuveikė, pradėjo rašyti mano vadovui grasinančius pasakymus. Galiausiai – tiesioginis grasinimas mums, kad jie kreipsis į advokatų tarybą, neva mes jiems trukdome verslą daryti, kad mes juos šantažuojame. Tą patį, matyt, jie siunčia ir žmonėms, tuo dar labiau gąsdindami", – situaciją dėstė E.Pavlovičius.

Maskuoja pinkles?

Esą "patikimas įdarbinimo užsienyje paslaugas" teikianti kompanija, teisininko pastebėjimu, apsidraudžia dar vienu jau anksčiau paminėtu niuansu – sutartyse visur pasirašo "Tik darbas" administracija. "Nėra konkretaus asmens parašo. Ką patraukti atsakomybėn?" – pastebėjo E.Pavlovičius.

Darbo sutarties nėra, todėl Darbo inspekcijai nei vienas sutartį su bendrove "Tik darbas" pasirašęs nerūpės, nei vienas, pasirašęs su įdarbintojais sutartį, iš jų nieko negavo, todėl vartotojų teisės čia irgi neturės žodžio. Prekybą žmonėmis labai sunku įrodyti, įviliotas apgaule, jėga ar kitus neteisėtus metodus t.y. pardaviau už pinigus, priverčiau dirbti vergiškomis sąlygomis. Jie šito nenaudoja.

"Turime įrodinėti, kad sandoris buvo niekinis. Bet čia nebus taip paprasta, nes visi aiškins, kad turėjo žiūrėti, kur pasirašo", – tęsė E.Pavlovičius. – Konfidencialumo sutartyse visiška nesąmonė. Neva pasirašę sutartis konfidencialumo negali atskleisti penkerius metus. Visų pirma, ką reiškia konfidencialumo sutartis? Norint tokią pažeisti, turi atskleisti informaciją, susijusią su įmonės veikla.

Bet juk yra principas: negali iš neteisės gimti teisė. Vadinasi, jie užsiima nusikalstama veikla ir tu neturi teisės jos atskleisti, nes žmogui teks mokėti 1 000 eurų baudą", – situacijų niuansus akcentavo advokato padėjėjas.

Blogiausia tai, kad visos teisėtvarkos institucijos sutartis su "Tik darbas" pasirašiusius asmenis siųs į teismą, nes yra sutartis, apibrėžianti civilinius santykius. Nepaisant keliolikos nukentėjusiųjų prašymų, Vilniaus policija nesiėmė narplioti šios klampios istorijos.

"Ar įmanoma atsikratyti sutarties su "Tik darbas"? Praktiškai ne. Sąlygos surašytos pinklėmis", – teisinį pastebėjimą išdėstė E.Pavlovičius.

Norvegijoje dirbantys lietuviai turėtų būti atsargūs. Darbo užmokestį kaip dienpinigius gaunantys mūsų šalies piliečiai gali sulaukti netikėto Norvegijos mokesčių administratoriaus pareikalavimo sumokėti mokesčius, kurie gali nurėžti nemažą dalį nuo gauto atlyginimo.

„Norime perspėti visus, kurie sudarę sutartis su lietuviškomis įmonėmis dirba Norvegijoje gaudami dienpinigius ir komandiruotės išlaidų apmokėjimus“, - sako advokatų kontoros „Žlioba & Žlioba“ seniūnas, advokatas Arūnas Žlioba.

Pasak jo, darbuotojams, dirbantiems tokiose įmonėse, reikia atkreipti dėmesį į tarp Lietuvos Respublikos ir Norvegijos Karalystės sudarytą sutartį „Dėl pajamų ir kapitalo dvigubo apmokestinimo ir fiskalinių pažeidimų išvengimo“, kurioje įtvirtinta 183 dienų taisyklė.

Teks sumokėti mokesčius Norvegijai

Taisyklės pagrindinė mintis – Lietuvos Respublikos pilietis, ištisai ar su pertraukomis išbūnantis Norvegijos Karalystėje daugiau nei 183 dienas per dvylikos mėnesių laikotarpį (prasidedančiu arba pasibaigiančiu tais pačiais finansiniais metais), bus laikomas dirbančiu Norvegijos Karalystėje, nepriklausomai nuo to, kad įmonės vadovo įsakymuose, darbo sutartyje, kituose dokumentuose bus įforminta komandiruotė.

Tokiam darbuotojui teks susimokėti visus darbuotojo Norvegijos Karalystėje mokėtinus mokesčius. Pažymėtina, kad ir Vyriausybės nutarimo „Dėl išlaidų, susijusių su tarnybinėmis komandiruotėmis, dydžio ir mokėjimo tvarkos“ 2 punkte nurodyta, jog komandiruote nelaikomas darbuotojo išvykimas už Lietuvos Respublikos ribų į užsienį, jeigu jis vienoje vietoje užsienyje būna ilgiau kaip 183 dienas, išskyrus darbuotojus, kurių darbas yra kilnojamojo pobūdžio arba susijęs su kelionėmis. 

Situacija – gerai žinoma Lietuvos teisininkams

Šiuo metu Plungės rajono apylinkės teisme nagrinėjama darbo byla, kurioje advokatų kontoros „Žlioba & Žlioba“ advokatė Julija Viktorija Flis atstovauja Norvegijos Karalystėje dirbusį darbuotoją.

„Bylos fabula, deja, įprasta ir žinoma Lietuvos žmonėms, ieškantiems geriau apmokamo darbo kitose šalyse. Lietuvos pilietis sudarė darbo sutartį su Plungėje registruota įmone, kurios nuo 2007 iki 2011 metų buvo nuolat siunčiamas į komandiruotes Norvegijos Karalystėje“, - pasakoja advokatė Julija Viktorija Flis.

2014 m. pavasarį šis žmogus gavo iš Norvegijos Karalystės mokesčių administratoriaus keletą raštų, kuriuose buvo nurodyta, kad po Norvegijos Karalystės mokesčių administratoriaus atlikto įmonės algalapių audito darbuotojo gauti dienpinigiai bus apmokestinti. Tokiu būdu pagal Norvegijos Karalystės mokestinius santykius reglamentuojančius teisės aktus, šis darbuotojas privalėjo sumokėti į Norvegijos Karalystės biudžetą už 2008–2009 metus 49 253 NOK dydžio mokesčius.

Oficialus atlyginimas – vos 1000 Lt

Analizuojant darbo sutartį paaiškėjo, kad darbuotojui buvo nustatytas 1000 Lt dydžio darbo užmokestis. Kitą „atlyginimo“ dalį sudarė dienpinigiai ir komandiruotės išlaidų apmokėjimas. Kadangi Lietuvos Respublikoje dienpinigiai ir komandiruotės išlaidos nėra apmokestinamos (o tai padeda darbdaviui „sutaupyti“ nemažas pinigų sumas), tam tikra dalis Lietuvoje registruotų įmonių, įdarbinančių darbuotojus Norvegijos Karalystėje, yra pasirinkusios šį „darbo užmokesčio“ modelį.

„Norėtume atkreipti darbuotojų dėmesį į tai, kad aukščiau nurodytas modelis nėra saugus darbuotojui, nes  darbuotojas gali susilaukti Norvegijos Karalystės mokesčių administratoriaus raginimo susimokėti mokesčius, kadangi pagal Norvegijos Karalystės teisės aktus pareiga sumokėti mokesčius tenka ir darbuotojui, ir darbdaviui. Pažymime, kad delspinigiai už nesumokėtus mokesčius yra pakankamai dideli“, - sako advokatė Julija Viktorija Flis.

Nukenčia ir išeitinės kompensacijos

Anot jos, kita galima problema pasirinkus darbo užmokesčio apmokėjimo sistemą per dienpinigius ir išlaidas, susijusiais su komandiruotėmis, - vidutinio darbo užmokesčio dydis, svarbus išmokant išeitinę kompensaciją, mokant už prastovą, ar pateikiant teismui reikalavimą priteisti vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką ar už uždelstą atsiskaityti su darbuotoju laiką.

Vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarka reglamentuojama Vyriausybės nutarimu Nr. 650 patvirtintame „Darbuotojo ir valstybės tarnautojo vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos apraše“. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal šį nutarimą dienpinigiai ir kitos išmokos, susijusios su komandiruotės išlaidomis, kai darbas atliekamas kelionėje, į darbuotojo vidutinį darbo užmokestį neįskaitomos.

Todėl galima situacija, kad darbuotojui, dirbusiam užsienyje, vidutinis darbo užmokestis gali būti arti minimalaus mėnesinio darbo užmokesčio, nors de facto darbuotojas gavo „į rankas“ penkis ar net daugiau tūkstančių litų.

„Siūlytume tiek darbuotojams, tiek darbdaviams, siejantiems savo veiklą su  Norvegijos Karalyste, peržiūrėti savo darbo sutarties sąlygas, kad, viena vertus, sutartys atspindėtų tikrąją darbuotojo valią ir kuo maksimaliau apsaugotų darbuotojo turtinius interesus, kita vertus, kad darbdaviams jų organizuota veikla netaptų savotišku Damoklo kardu, grasinančiu įmonei dideliais nemalonumais“, - sako advokatė Julija Viktorija Flis.