„Džiaugiuosi, kad Trišalėje taryboje buvo rastas sutarimas ir tikrai artimiausiu metu projektas bus svarstomas Vyriausybėje. Balandžio mėnesį, tikiuosi, jis pasieks Seimą ir apribojimai dėl kilnojamojo darbo, nuo 2023 m. birželio mėnesio jau nebeturėtų būti taikomi tokia apimtimi“, – ketvirtadienį Seime atsakydama į parlamentų klausimus teigė M. Navickienė.

Seimas taip pat nutarė dėl siūlomų pakeitimų paprašyti Vyriausybės ir Trišalės tarybos išvados. Į Seimo posėdžių salę projektai turėtų sugrįžti lapkričio 16 dieną.

Seimo nario Remigijaus Žemaitaičio siūlytai Darbo kodekso pataisai nepavyko pelnyti parlamentarų palankumo, nes jai nepritarta po pateikimo. Ji grąžinta iniciatoriui tobulinti.

Didžiausio Seimo narių palaikymo sulaukė Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ seniūno S. Skvernelio siūlymas Darbo kodekse numatyti, kad teisė į „mamadienius“ arba „tėvadienius“ galiotų iki vaikui sukanka 16 metų, o ne iki 12 metų.

Už tokią Darbo kodekso pataisą ketvirtadienį po pateikimo balsavo 75  parlamentarai, 2 buvo prieš, 14 susilaikė.

„Manau, kad šitas sprendimas yra racionalus, juo labiau, kad nėra jokio paaiškinimo, kodėl 12 metų, o ne 10, 14 ar 16? Galbūt galima projektą tobulinti ir numatyti, pvz., 18 metų? (…) Galbūt ir vieną vaiką auginanti šeima turi turėti tokias galimybes? Jeigu projektui bus pritarta, bus galima jį tobulinti“, – kalbėdamas su žurnalistais svarstė S. Skvernelis.

Seimas ketvirtadienį po pateikimo „palaimino“ taip pat socialdemokratų inicijuotas Darbo kodekso pataisas, kuriomis siūloma aiškiau reglamentuoti nuotolinio darbo metu darbuotojų patiriamų darbo išlaidų kompensavimo tvarką.

Pagal siūlomą projektą, „kompensacijos dydį ir jos mokėjimo sąlygas darbdavys privalo suderinti su darbuotoju ne vėliau kaip per dvidešimt darbo dienų nuo nuotolinio darbo pradžios. Kompensacija negali būti įskaičiuota į darbuotojo darbo užmokestį.“

Už šį projektą po pateikimo balsavo 68 Seimo nariai, 1 buvo prieš, 25 parlamentarai susilaikė.

Mažiau entuziazmo Seimo nariai rodė balsuodami už siūlymą prastovoje esančius darbuotojus palikti be išeitinių išmokų.

Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys Kazys Starkevičius Seimui pateikė Darbo kodekso pataisas, kurios leistų prastovoje dėl karantino esantiems darbuotojams nutarus nutraukti darbo santykius nemokėti išeitinės išmokos.

Po pateikimo jos buvo priimtinos 54 Seimo nariams, prieš buvo 12, susilaikė 28 parlamentarai.

Tikimasi, kad šis kodekso pakeitimas aiškiai sureguliuos darbo sutarties nutraukimo santykius, kai darbo sutartis nutraukiama dėl prastovos, kuri paskelbta ne dėl darbdavio kaltės, bet dėl karantino.

Pateikimo stadijos Seime neįveikė Lietuvos regionų frakcijos nario R. Žemaitaičio inicijuota Darbo kodekso pataisa. Jis siūlė kelti reikalavimų kartelę asmenimis, su kuriais sudaroma terminuota darbo sutartis, kol į tam tikras pareigas valstybės ir savivaldybių įmonėse konkurso būdu bus priimtas darbuotojas.

Parlamentaro nuomone, priimamas asmuo turi atitikti visus reikalavimus, kurie keliami konkurso būdu į tokias pareigas priimamam asmeniui.

Šiuo metu  Darbo kodekse numatytas ilgiausias leidžiamas tokios terminuotos darbo sutarties terminas – vieneri metai. Parlamentaro nuomone, toks terminas neskatina darbdavių operatyviai skelbti konkursų ir vykdyti darbuotojų paiešką bei yra nepagrįstai ilgas. Todėl jis siūlė Darbo kodekse šį terminą sutrumpinti iki 3 mėnesių be galimybės dėl tokių pačių pareigų su tuo pačiu asmeniu pakartotinai sudaryti kitą terminuotą darbo sutartį.

Už tokį teisinį reguliavimą balsavo 44 Seimo nariai, 3 buvo prieš, susilaikė 43 politikai.  Projektas nebuvo galutinai palaidotas, bet grąžintas iniciatoriui tobulinti.

Profesinių paslaugų bendrovės „EY“ advokatė Rūta Žukaitė pabrėžia, kad naujausi pakeitimai daugiausiai aiškumo atneš darbdaviams dėl konkursinių pareigybių, projektinių darbo sutarčių, dėl darbuotojų darbo lauko sąlygomis ir socialiai pažeidžiamų ar sveikatos problemų turinčių darbuotojų teisių.

„Dažni teisės aktų keitimai nėra sveikintina praktika, tačiau šiuo atveju pokyčiai buvo būtini, kad aiškiau būtų apibrėžtos tos darbo teisės nuostatos, dėl kurių vis dar kyla nemažai klausimų tiek įmonėms, tiek jų darbuotojams. Pakeitimų iš viso numatyta 18 ir jie apima skirtingas DK sritis. Be to, nauji išaiškinimai ir pakeitimai Lietuvoje dar aiškiau įtvirtina draudimą darbuotojus diskriminuoti dėl asmens sveikatos būklės. Šių dienų situacijoje tai tampa ypač svarbu“, – sako R. Žukaitė.

Išplečiama apsauga asmenims, turintiems sveikatos problemų

Pastaruosius kelerius metus Lietuva pasiekė pažangą į darbo rinką integruodama vis daugiau žmonių su negalia ar sveikatos problemomis. Gausėjanti geroji praktika rodo, kad šie žmonės randa savo nišas ir gali sėkmingai įsitvirtinti darbo rinkoje dirbdami įvairius darbus.

Nauji DK pakeitimai aiškiai įtvirtina draudimą darbuotojus diskriminuoti dėl asmens sveikatos būklės. Visi Lietuvos darbdaviai privalės tokiems darbuotojams taikyti vienodus priėmimo į darbą atrankos kriterijus ir sąlygas, sudaryti vienodas darbo sąlygas, galimybes tobulinti kvalifikaciją, taikyti vienodus darbo vertinimo ir atleidimo iš darbo kriterijus, už tokį patį darbą mokėti vienodą darbo užmokestį, imtis priemonių, kad darbuotojas nepatirtų priekabiavimo, diskriminacijos, persekiojimo, būtų apsaugotas, jeigu pateikia skundą dėl diskriminacijos.

Be to, nauji DK pokyčiai numato dar bent kelias naujas pareigas tiems darbdaviams, kurie įdarbina darbuotojus su sveikatos problemomis. Pavyzdžiui, jei darbuotojas pateiks prašymą, pagrįstą sveikatos priežiūros įstaigos išvada apie jo sveikatos būklę, darbdavys privalo darbuotojui užtikrinti sąlygas dirbti nuotoliniu būdu ne mažiau kaip 20 proc. visos darbo laiko normos. Tiesa, ši prievolė nebus taikoma, jeigu darbdavys įrodys, kad dėl gamybinio būtinumo ar darbo organizavimo ypatumų tai sukeltų per dideles sąnaudas.

Kitas pakeitimas numato, kad darbdavys, gavęs iš darbuotojo prašymą su gydymo įstaigos išvadomis dėl sveikatos būklės (ne dėl chroniškos ligos, bet, pavyzdžiui, dėl sezoniškumo paūmėjus tam tikrai ligai), privalės suteikti kasmetines atostogas, o jų neturint – neapmokamas atostogas tokiam laikui, kurį rekomenduoja sveikatos priežiūros įstaiga.

Pakeitimai taip pat numato ir didesnes išeitines išmokas asmenims, kurie atleidžiami dėl nebegalėjimo eiti savo pareigų dėl sveikatos būklės. Nuo rugpjūčio 1 d. tokiais atvejais darbdaviai privalės darbuotojui išmokėti 2 mėnesių jo vidutinio darbo užmokesčio išeitinę išmoką, o jei asmuo dirbo trumpiau nei metus – 1 mėnesio jo vidutinio darbo užmokesčio išeitinę išmoką. Tikėtina, kad padidinus išeitinių išmokų dydį, prašymų atleisti iš darbo dėl sveikatos būklės gali padaugėti.

Grąžinta kompensacija už darbą lauko sąlygomis

Šie DK patikslinimai ypač aktualūs kelių, inžinerinių komunikacijų tiesimo ir remonto, krovimo, teritorijų valymo, statybos darbus vykdančioms įmonėms, kurios iki šiol vadovavosi ne įstatymo raide, o įstatymo interpretacija, kai į kilnojamojo pobūdžio darbus įtraukiami ir darbai lauko sąlygomis.

Dabar aiškiai apibrėžiama, kad nuo rugpjūčio 1 d. darbuotojams, kurie dirba lauko sąlygomis, pavyzdžiui, atviroje erdvėje ar nešildomose patalpose, privalo būti kompensuojamos su tuo susijusios padidėjusios išlaidos už faktiškai tokio pobūdžio dirbtą darbo laiką. Šių kompensacijų dydis negali viršyti 50 procentų bazinio darbo užmokesčio ir jos mokamos tuo atveju, kai darbuotojui neapmokamos komandiruotės išlaidos.

Keičiasi nėščiųjų ir darbuotojų, turinčių vaikų iki 3 metų, atleidimo sąlygos

Įstatymo leidėjų akiratyje – darbdavių teisės ir pareigos, kai įmonėje dirba nėščiosios ir darbuotojai, auginantys mažamečius vaikus. Nuo rugpjūčio 1 d. įspėjimo apie nutraukiamą darbo sutartį terminas nėščioms darbuotojoms ilginamas net 3 kartus. Vadinasi, nėščioji, įmonėje dirbanti ilgiau negu 1 metus, apie atleidimą privalės būti įspėta prieš 3 mėnesius, o dirbanti trumpiau negu metus – prieš 6 savaites.

Iki šiol norint likviduoti įmonę, bet turint nėščių darbuotojų ar darbuotojų, auginančių vaikus iki 3 metų, to padaryti nebuvo įmanoma dėl draudimo tokius darbuotojus atleisti. Patvirtintais DK pakeitimais bus galima nutraukti darbo sutartį su visais darbuotojais, nedarant išimčių dėl jų šeiminės padėties, kai teismas ar bendrovės steigėjas priima sprendimą dėl įmonės likvidavimo.

Lietuvoje daugėjant verslo perdavimo atvejų, imta atidžiau vertinti darbuotojų ir darbdavio santykių tęstinumo užtikrinimą. Naujos DK nuostatos numato, kad bus galima su darbuotojais lengviau atsisveikinti tais atvejais, kai verslas ar jo dalis yra perduodami kitam juridiniam asmeniui, nors darbuotojas, turintis vaiką iki 3 metų, nesutinka su darbo santykių tęstinumu. Vis dėlto, šios situacijos visada yra itin jautrios, tad potencialių ginčų tikimybė dėl šių pakeitimų gali ir išaugti.

Pašalintas neaiškumas dėl konkursinių pareigų

Iki šiol dalis įmonių, ypač viešojo sektoriaus, susidurdavo su nepatogia situacija, kai naujo darbuotojo privaloma ieškoti konkurso būdu, o nepertraukiamą tos pareigybės veiklą vis tiek būtina užtikrinti. Įprastai, tokie konkursai užtrunka gana ilgai, todėl dažna bendrovė taikydavo „slaptąją“ praktiką – iš darbo išėjus konkursines pareigas einančiam darbuotojui, į jo vietą laikinai priimdavo kitą asmenį, nors teisės aktai tokios galimybės nenumatė.

Nuo rugpjūčio 1 d. įteisinama, kad į pareigas, dėl kurių turi būti rengiamas konkursas, asmuo gali būti laikinai priimtas pagal terminuotą darbo sutartį iki tol, kol į tas pareigas konkurso būdu bus priimtas darbuotojas. Tiesa, numatomas aiškus terminas – ne ilgiau kaip vienų metų laikotarpiui. Tai palengvins ne tik žmogiškųjų išteklių planavimą, bet ir užtikrins skaidrų veiklos tęstinumo užtikrinimą be jokių rizikų nusižengti teisės aktams.

Patikslintas išeitinių išmokų vadovams reguliavimas

Iki šiol vis dar kyla neaiškumų dėl išeitinių išmokų bendrovių vadovams, kai darbo santykiai nutraukiami dar prieš darbo sutarties termino pabaigą. Įsigaliojus pakeitimams, juridinio asmens vadovui būtų išmokama 1 mėnesio jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka atsižvelgiant į dvi sąlygas: kai darbo santykiai su juridinio asmens vadovu truko ilgiau kaip 2 metus, ir jeigu jis atšaukiamas įstatymuose arba steigimo dokumentuose nustatyta tvarka, išskyrus atvejus, kai vadovo atšaukimą lėmė jo kaltės veiksmai. Bet svarbiausia, kad išmokos mokėjimas nebepriklauso nuo to, ar vadovas atšaukiamas prieš darbo sutarties termino pabaigą, ar po jo.

1. Darbo kodeksu nuo rugpjūčio 1 dienos įtvirtintas draudimas diskriminuoti dėl sveikatos būklės. Iki šiol toks diskriminacijos pagrindas nebuvo įtvirtintas. Įteisinus draudimą diskriminuoti dėl sveikatos būklės, diskriminaciją patyręs darbuotojas turės galimybę kreiptis į Valstybinę darbo inspekciją.

2. Darbo kodeksu taip pat sudarytos geresnės galimybės sveikatos sutrikimų turintiems darbuotojams dalį laiko dirbti nuotoliniu būdu. Iki šiol darbdavys privalėjo tenkinti prašymą bent penktadalį laiko dirbti nuotoliniu būdu, kai to paprašydavo nėščia, neseniai gimdžiusi ar krūtimi maitinanti darbuotoja, taip pat jei to pageidaudavo darbuotojas, auginantis vaiką iki 3 metų, vienišas tėtis ar mama, turintis vaiką iki 14 metų arba neįgalų vaiką iki 18 metų.

Nuo rugpjūčio 1 dienos darbdavys turės pareigą tenkinti prašymą dėl nuotolinio darbo ir tuomet, kai to paprašys darbuotojas, pateikęs sveikatos priežiūros įstaigos išvadą apie savo ligą. Nuotolinis darbas galės būti nesuteikiamas tik tuo atveju, jeigu dėl darbo organizavimo ypatumų tai sukeltų per dideles sąnaudas, pavyzdžiui, darbuotojas dirba gamykloje prie konvejerio.

3. Darbo kodekse numatytos ir didesnės išeitinės išmokos, kai iš darbo atleidžiamas darbuotojas, kuris nebegali eiti savo pareigų dėl sveikatos būklės. Įsigaliojus pataisoms išeitinės išmokos padvigubės – dirbus trumpiau nei metus bus išmokamas vieno mėnesio atlyginimas, dirbus ilgiau nei metus – dviejų mėnesių.

4. Remiantis nauja tvarka, darbdavys turės užtikrinti, kad besigydantis ligonis galėtų pirmumo tvarka pasiimti atostogų. Paprastai kasmetinės atostogos suteikiamos susitarus darbuotojui ir darbdaviui, pagal atostogų suteikimo eilę. Dabar darbdavys turės pritarti ir susirgusio darbuotojo prašymui jam patogiu metu išeiti kasmetinių atostogų, kai prašymas pagrįstas sveikatos priežiūros įstaigos išvada.

5. Nuo šiol Darbo kodeksu nustatoma, kad jeigu darbdavys turi iki 10 darbuotojų, jis galės sudaryti vieną pameistrystės sutartį. Toks pakeitimas leis įdarbinti pameistrius daugiau nei 80 proc. visų Lietuvos įmonių. Pameistrystė – kai į darbą priimamas asmuo, siekiantis darbo vietoje įgyti profesijai reikalingą kvalifikaciją, kompetencijų ar profesinių įgūdžių.

6. Iki šiol, kai darbuotojas būdavo įdarbinamas konkrečiam projektui, jo darbas negalėjo trukti ilgiau nei 2 metus. Nuo rugpjūčio projektinio darbo sutartis ar susitarimas galės būti sudaromi iki 5 metų trukmės laikotarpiui.

7. Darbuotojai, kurių darbas yra kilnojamojo pobūdžio, atliekamas lauko sąlygomis arba susijęs su kelionėmis, nuo rugpjūčio 1 dienos galės gauti naujas kompensacijas. Jeigu darbuotojui neapmokamos komandiruotės išlaidos, jam bus kompensuojamos padidėjusios išlaidos už faktiškai tokio pobūdžio dirbtą darbo laiką. Šių kompensacijų dydis negali viršyti 50 proc. bazinio darbo užmokesčio.

Tuo metu Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) vadovas mano, jog nauja tvarka neužkerta kelio atsivežti į Lietuvą darbuotojų užsieniečių, bet nustato aiškias žaidimo taisykles.

„Su Darbo kodekso pokyčiais suvienodinamos darbo sąlygos ir atlyginimas laikinai įdarbintiems iš kitų šalių atvykusiems ir Lietuvos darbuotojams, kad nebūtų paskatinimas atsivežti pigios darbo jėgos ir nedempinguotų atlyginimų“, – BNS teigė Inga Ruginienė.

Pasak jos, tai ypač aktualu po karantino: „Pažiūrėkime, kokia bedarbystė, o dar atvežame darbo jėgos iš kitų šalių, nors yra iš ko pasirinkti.“

Darbo kodekso pataisos, I. Ruginienės teigimu, turės poveikio ir laikinojo įdarbinimo agentūroms, kurios skolina darbuotojus.

Užsieniečių atlyginimai bei priemokos nuo šiol suvienodinamos su vietos darbuotojų.

„Kad tos agentūros nepiktnaudžiautų ir nevežiotų pigios darbo jėgos į vieną ar kitą šalį“, – aiškino ji.

LVK prezidentas Andrius Romanovskis BNS nurodė, kad nauja tvarka yra „socialinio dialogo pavyzdys“.

„Šitais klausimais su darbdaviais, profsąjunga ir Vyriausybe buvo susitarta, pasiekti kompromisai, sąlygos, dėl kurių susitarta, įneša aiškumo reguliavime ir neužkerta kelio komandiruoti į Lietuvą užsieniečius, bet nustato aiškias žaidimo taisykles“, – teigė LVK vadovas.

Valstybinė darbo inspekcija (VDI) pranešė, kad nuo liepos 30-osios įsigalioję Darbo kodekso pakeitimai aktualūs įmonėms, laikinai įdarbinančioms užsieniečius Lietuvoje arba lietuvius – kitose šalyse.

Užsieniečių atlyginimai bei priemokos nuo šiol suvienodinamos su vietos darbuotojų. Bent minimalų atlyginimą privalo gauti krovinius ar keleivius tarptautiniais maršrutais vežantys vairuotojai.

Pagal naują tvarką dienpinigiai atskiriami nuo visų faktinių kelionės išlaidų ir sudaro atskirą darbo užmokesčio dalį, o kelionės išlaidos turi būti kompensuotos, be to, jei nėra nuolatinės darbo vietos, darbuotojai turi būti apgyvendinti.

Darbo inspekcija BNS gegužę nurodė, kad šiuo metu veikia 209 laikinojo įdarbinimo įmonės, iš jų 13 tokį statusą turėjo tik karantino metu.

Tai numatančias Darbo kodekso pataisas įregistravo Seimo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos narė Aušra Papirtienė.

Jos nuomone, tai paskatintų kolektyvinių derybų ir nacionalinių kolektyvinių sutarčių pagausėjimą, ypač biudžetiniame sektoriuje. Reprezentatyvumo kriterijai, anot parlamentarės, padėtų išspręsti nesutarimus tarp profesinių sąjungų ir nustatyti labiausiai atstovaujančias organizacijas nacionaliniu lygmeniu, o tai paskatintų kolektyvines derybas.

Seimo narės A. Papirtienės teigimu, projekto rengimą paskatino nesureguliuotas profesinių sąjungų reprezentatyvumo nustatymas, kai vyksta derybos dėl nacionalinės kolektyvinės sutarties.

„Praktika rodo, kad paprastai derybose pareiškia norą dalyvauti įvairios profesinės sąjungos, taip pat ir tos, kurios neatstovauja darbuotojų daugumos valiai, kurie dirba skirtingose ekonominės veiklos srityse. Nesant reprezentatyvumo kriterijų teisės aktuose, tokios profesinės sąjungos stabdo kolektyvines derybas ar nesiekia konstruktyvaus dialogo“, – sako A. Papirtienė.

Darbo kodekse siūloma numatyti, kad nacionalinio lygmens profesinių sąjungų organizacijos turi turėti juridinio asmens statusą; veikti kaip profesinių sąjungų susivienijimas ne mažiau kaip penkerius metus.

Tokia organizacija, pagal siūlomą projektą, turi turėti ne mažiau kaip penkis darbuotojus, dirbančius visą darbo laiko normą pagal darbo sutartį, darbuotojų mėnesio darbo užmokesčio fondas turėtų sudaryti ne mažiau kaip penkis šalies VDU.

Tarp siūlomų kriterijų yra ir tai, kad organizacijos struktūriniai padaliniai turėtų atstovauti ne mažiau kaip 7 skirtingų šakų darbuotojams ir organizacijos nariai veikia ne mažiau kaip 2/3 Lietuvos apskričių teritorijų. Taip pat keliamas reikalavimas, kad nacionalinio lygmens profesinių sąjungų organizacijos turėtų jungti ne mažiau kaip 10 procentų visų Lietuvos profesinių sąjungų narių; yra Europos Sąjungos arba tarptautinių profesinių sąjungų organizacijų narė.

Į tokį statusą galės pretenduoti profsąjungos, dėl kurių nėra galiojančio apkaltinamojo teismo nuosprendžio; joms neiškelta bankroto byla, jos neturi mokestinės nepriemokos valstybės ir savivaldybių biudžetams, fondams, į kuriuos mokamus mokesčius administruoja Valstybinė mokesčių inspekcija,  jos nėra skolingos Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui.

Siūloma, kad Darbo kodekso pataisos įsigaliotų 2020 m. liepos 1 d.

Šiuo metu Darbo kodekse ir kituose įstatymuose nenustatyta jokių profesinių sąjungų, veikiančių nacionaliniu lygmeniu, reprezentatyvumo kriterijų.

Taip pat pasiūlyme numatyta alternatyva sutrumpinti darbo laiką dviem valandomis per savaitę. Tokią Darbo kodekso pataisą, kurią pateikė Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narė Monika Navickienė, antradienį po pateikimo parėmė 54 Seimo nariai, prieš buvo 1, susilaikė 8 parlamentarai.

M. Navickienės nuomone, šiuo metu galiojanti nuostata, kad papildomus laisvadienius per mėnesį gali pasiimti tik du ir daugiau vaikų auginantys tėvai (du vaikus auginantys - vieną laisvą dieną per mėnesį, o tris ir daugiau - dvi dienas) yra neteisinga. Parlamentarei nėra aišku, kodėl šiuo atveju yra diskriminuojami vieną vaiką auginantys darbuotojai, kai rūpesčių ir iššūkių suderinti darbinius ir šeimos įsipareigojimus jiems tikrai nėra mažiau.

„Galimybė suderinti darbinius įsipareigojimus su šeimos gyvenimu ir vaikų auginimu vis labiau motyvuoja darbuotojus daugeliu atvejų netgi labiau nei didesnis darbo užmokestis. Ne vienas tyrimas ir konkrečių šalių patirtis parodė, kad lankstus darbo grafikas ar darbo laiko trumpinimas neturėjo neigiamų pasekmių veiklos rezultatams. Netgi priešingai - pastebima nauda tiek darbdaviui, tiek pačiam darbuotojui: darbuotojai tampa atsakingesni, laimingesni, patiria mažiau streso, pagerėja tarpusavio santykiai, didėja produktyvumas, mažėja sergamumas“, - teigė M. Navickienė.

Seimo narė pateikta Darbo kodekso pataisa ne tik siekia suvienodinti sąlygas visiems vaikus auginantiems darbuotojams Lietuvoje, tačiau kartu ir įpareigoti verslą sudaryti palankesnes darbo sąlygas šiems darbuotojams bei pamažu pratintis prie naujų, kitose šalyse sėkmingai taikomų motyvacijos standartų, kurie netruks pasiekti ir Lietuvą.

„Lietuvoje verslas dar kiek atsargiai žiūri į kitose šalyse vis dažniau ir drąsiau taikomą praktiką trumpinti darbo laiką, suteikti darbuotojams lanksčias darbo valandas ar sudaryti galimybę dirbti iš namų. Todėl šiuo atveju teikiamas pasiūlymas, įpareigojantis įmones sudaryti palankesnes darbo sąlygas visiems vaikus auginantiems darbuotojams“, - teigė M. Navickienė.

Jos siūlomą Darbo kodekso pataisą Seimo posėdyje toliau planuojama svarstyti gegužės 24 d.

Trišalė taryba gali paprašyti Seimo grąžinti Vyriausybei tobulinti Darbo kodekso pakeitimus, kurie yra daug diskusijų sukėlusio naujojo socialinio modelio dalis. Lietuvos profsąjungų konfederacijos vadovas Artūras Černiauskas sako, kad dėl to gali būti apsispręsta liepos pabaigoje.

„Antradienį mes taryboje paskelbėme pareiškimą, kad kartais net nežinome, ką svarstome. Vienas variantas (Darbo kodekso projekto - BNS) buvo pateiktas Trišalei tarybai, antrą variantą patvirtino Vyriausybė, o Seimas gavo trečią variantą. Socialinį modelį rengę mokslininkai ir patys nustebo, kad Seimo turimuose Darbo kodekso pakeitimuose atsirado nuostatų, kurių jie nesiūlė ir kurių nebuvo Vyriausybės patvirtintame variante“, - po antradienį įvykusio Trišalės tarybos posėdžio BNS sakė A.Černiauskas.

Pasak jo, iki kito Trišalės tarybos posėdžio liepos 28 dieną Vyriausybės atstovai ketina išsiaiškinti situaciją su teisininkais, tuomet bus sprendžiama, ką daryti toliau.

„Esant tokiai situacijai, mes siūlome prašyti Seimo, kad jis Darbo kodekso projektą grąžintų tobulinti Vyriausybei. Jei dėl tokio pasiūlymo nebalsuos visa Trišalė taryba, profesinės sąjungos tą gali siūlyti pačios“, - sakė profesinių sąjungų vadovas.

Pasak A.Černiausko, kadangi valdžios atstovai, tarp jų premjeras, yra sakę, kad pirmenybė bus teikiama socialinių partnerių suderintoms nuostatoms, toliau ieškoma kompromisų su darbdaviais.

„Dirbame ir ieškome sutarimų. Antradienį sutarėme dėl apmokėjimo už atostogas, dėl išeitinių pašalpų, kurios būtų mokamos atsižvelgiant į vidutinį darbo užmokestį, o ne pagal tarifą. Laikau, kad tai yra svarbus sutarimas. Klausimus, dėl kurių visiškai nesutariame, atidedame ateičiai ir kalbėsimės dėl jų vėliau. Neabejoju, kad naujo reglamentavimo siekiantys darbdaviai ir patys suinteresuoti ieškoti bendros pozicijos, kuri būtų svaresnė negu eiti kiekvienam su savo nuomone. Kažkur nusileisime mes, kažkur - jie“, - BNS sakė A.Černiauskas.

Liepos pabaigoje Trišalė taryba ketina svarstyti pakeitimus dėl kolektyvinių darbo sutarčių.

Vyriausybės parengtas socialinis modelis siūlo liberalizuoti darbo santykius bei pertvarkyti „Sodros“ pensijų sistemą. Iš viso planuojama pakeisti apie 40 teisės aktų.