Mėnesio pradžioje Kaune darbo ieškojo 21420 asmenų. Registruotas nedarbas siekė 11,9 proc. Ilgalaikiai bedarbiai sudarė 41,9 proc. (8976 asmenys), apskritai nedirbusių –  3,9 proc. (828 asmenys) visų darbo ieškančių asmenų.

Kauniečiai tapo išrankesni

Dabar darbo ieškantys asmenys ilgiau svarsto teikiamus darbo pasiūlymus.

„Pandemija koregavo darbo rinką iš esmės: keitėsi klientų lūkesčiai. Priežastys, kodėl kai kurie asmenys nepriima darbo pasiūlymų, yra įvairios, tačiau kauniečių nedarbo situacija nėra išskirtinė nei visoje šalyje. Dabar darbo ieškantys asmenys ilgiau svarsto teikiamus darbo pasiūlymus. Visgi dažniausiai atsisakomo darbo priežastys yra per mažas darbo užmokestis, nepatogus susisiekimas su darboviete. Dalies profesijų patrauklumą riboja darbo sąlygos (pamaininis darbas gamyboje, darbas savaitgaliais ir švenčių dienomis, komandiruotėse, sunkus fizinis darbas)“, – vardijo specialistai.

Kai kuriems svarbu taikomas lankstesnis darbo grafikas, galimybė derinti šeimos ir darbo poreikius. „Nuotolinis darbas prieš pandemiją daugeliui buvo sunkiai pasiekiamas, dabar, per šiuos pusantrų metų, tapo norma daugeliui biuruose dirbančių žmonių. Ir tai – be abejo, ne vienam jau ne tik privalumas, bet ir būtinybė lanksčiau derinti darbo ir savo šeiminius įsipareigojimus. Pasitaiko atvejų, kai siūlomo darbo atsisakymo priežastimi nurodomos ribotos mobilumo galimybės dėl mažamečių vaikų, vyresnio amžiaus asmenų ar slaugomų ligonių priežiūros“, – teigia tarnybos atstovai.

D. Labučio / ELTOS nuotr.

Užimtumo tarnybos specialistai nepastebi išskirtinai padidėjusio atsisakymų dirbti skaičiaus. Tai daugiau pavieniai atvejai. „Gal jaunimas kritiškiau vertina darbo pasiūlymus ir atsisako juos netenkinančių. Aptarnavimo srityje yra labai svarbus kliento ir aptarnaujančio specialisto kontaktas, tai yra, kaip kartu siekiama nedirbančio asmens užimtumo, kokie motyvai, bendravimo kultūra ir pan. Klientai keičiasi, o su jais keičiasi ir jų lūkesčiai bei motyvacija“, – aiškino specialistai.

Kas gresia piktybiniams bedarbiams?

Gal jaunimas kritiškiau vertina darbo pasiūlymus ir atsisako juos netenkinančių.

Kokių veiksmų imamasi, jeigu matoma, kad žmogui siūlant darbą, jis dirbti atsisako piktybiškai ir tai tampa tarsi užburtas ratas? „Užimtumo tarnybos specialistai dirba vadovaujantis teisės aktais ir praktikoje taiko numatytas juose priemones. Atsisakant Užimtumo tarnybos paslaugų ar motyvuojant neatvykimo priimti darbo pasiūlymo arba atsisakant priimti darbo pasiūlymą pateikiantiems darbo ieškantiems asmenims, taikoma sąlyga dėl bedarbio statuso netekimo (be teisės į bedarbio statusą 6 mėn.)“, – pasakojo tarybos specialistai.

Apie galimą bedarbio statuso panaikinimą anksčiau yra kalbėjusi ir socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė: „Asmeniui bedarbio statusą siūloma naikinti, jeigu žmogus be svarbių priežasčių du kartus per šešis mėnesius atsisako siūlomo tinkamo darbo, du kartus per pusę metų pažeidžia atsiskaitymo už savarankišką darbo paiešką tvarką. Užimtumo tarnyba bedarbio statusą iš karto panaikintų ir tuo atveju, jeigu gautų informacijos apie bedarbio nelegaliai gautas ar gaunamas pajamas ir nelegalų darbą.“

Vytauto Liaudanskio nuotr.

Tačiau, pasak tarnybos atstovų, visi numatomi pokyčiai užimtumo srityje dar svarstomi ir nepatvirtinti. Siūlomoms Užimtumo įstatymo pataisoms dar turės pritarti Vyriausybė ir Seimas. „Pandemija reikšmingai pakeitė šalies darbo rinkos situaciją. Iš vienos pusės, tai atvėrė daug naujų galimybių, tačiau tuo pat metu padidino takoskyrą tarp labiausiai pažeidžiamų asmenų ir kitų šalies gyventojų. Užimtumo tarnyba peržiūrėjo savo veiklos procesus ir išskyrė esmines kryptis / pokyčius:

Pasitaiko atvejų, kai siūlomo darbo atsisakymo priežastimi nurodomos ribotos mobilumo galimybės dėl mažamečių vaikų, vyresnio amžiaus asmenų ar slaugomų ligonių priežiūros.

1. Nepakantumas šešėliui. Numatomas didesnis bendradarbiavimas su valstybinėmis kontroliuojančiomis institucijomis bei savivalda, siekiant identifikuoti ir pažaboti Užimtumo tarnybos klientų nelegalaus darbo atvejus; nelegaliai veiklai nepakantesnė turėtų būti ir visuomenė.

2. Didesnė orientacija į klientą ir jo individualius poreikius. Planuojama intensyvesnė pagalba realiai darbo ieškantiems asmenims, teikiant darbo rinkos paslaugas bei aktyvios darbo rinkos politikos priemones, partnerių tinklo plėtra ir bendradarbiavimas su savivalda, nevyriausybinėmis organizacijomis, socialinių paslaugų teikėjais, siekiant padėti labiausiai pažeidžiamiems klientams, kuriems viena Užimtumo tarnyba negali padėti;

3. Paramos mokymuisi priemonių spektro plėtra. Užimtumo tarnybos klientai galės mokytis ne tik profesinio mokymo įstaigose, tačiau ir rinktis aukštojo mokslo modulius. Užimti asmenys galės dalyvauti visose paramos mokymuisi priemonėse, Lietuvoje esantys užsieniečiai ir jų šeimos nariai galės mokytis lietuvių kalbos;

4. Tarpininkavimo įdarbinant ir atsiskaitymo už savarankišką darbo paiešką sistemos plėtra. Viena iš buvimo registruotu bedarbiu sąlygų – tiek savarankiškai, tiek su Užimtumo tarnybos pagalba ieškotis darbo. Bus siekiama stiprinti šios veiklos kontrolę. Ji bus naudinga realiai darbo ieškantiems asmenims (jie gaus tinkamo darbo pasiūlymus, pagalbą ir patarimus darbo paieškos klausimais), tuo pačiu metu atgrasanti darbo neieškančius asmenis nuo registracijos Užimtumo tarnyboje“, – vardijo specialistai.

Pasak Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto nario „valstiečio“ Tomo Tomilino, toks įpareigojimas sustiprintų darbuotojų derybines galias su darbdaviais ir paskatintų kolektyvinių sutarčių sudarymą. Tačiau Seimo nario Algirdo Syso teigimu, jis būtų sunkiai įgyvendinamas, o Verslo konfederacijos prezidentas Valdas Sutkus abejoja, kad nurodytas atlyginimas suteiks papildomų žinių būsimam darbuotojui.

Žmogus gaišta laiką – eina pas darbdavį, išklauso visų sąlygų ir tik vėliau sužino, kad alga visiškai neatitinka jo lūkesčio.

„Siūloma įvesti privalomą algos intervalo nurodymą darbo skelbimuose“, – antradienį spaudos konferencijoje teigė jis, pristatydamas naujas Darbo kodekso pataisas.

Pasak T. Tomilino, toks įpareigojimas pasitarnautų darbuotojų ir darbdavių derybose.

„Labai dažnai atsitinka taip, kad žmogus gaišta laiką – eina pas darbdavį, išklauso visų sąlygų ir tik vėliau sužino, kad alga visiškai neatitinka jo lūkesčio, bet yra prarastas laikas. Ir po tokio vaikščiojimo pas skirtingus darbdavius žmogus praranda derybinę poziciją ir pagaliau sutinka su mažesne alga“, – kalbėjo  parlamentaras. 

Socialinių reikalų ir darbo komiteto nario socialdemokrato Algirdo Syso teigimu, toks reikalavimas darbdaviams sunkiai įgyvendinamas ir niekas nekontroliuos, kaip jis būtų vykdomas. 

„Įpareigoti yra viena, o vykdyti – kita. Juk ir dabar skelbia. Sako, kad 1000 eurų mokės, o „Sodros“ duomenimis – 150 eurų, nes 900 eurų sumoka nelegaliai. Žmogus gauna 1000 eurų? Gauna. Skundžiasi? Nesiskundžia. (...) Nežinau, kaip įgyvendinti tai, ką jie pasiūlė. Ar siūloma, kaip bus baudžiami darbdaviai, jeigu to nevykdys?“, – sakė A. Sysas.

Verslo konfederacijos prezidentas Valdas Sutkus pataisas vertina skeptiškai ir abejoja, kad skelbime nurodytas siūlomas atlyginimas suteiks papildomų žinių būsimam darbuotojui.

„Kažkiek apsunkins (darbdavį – BNS), nes reikės papildomų dalykų įrašyti į tą skelbimą, bet kai jau rašai, tai nesunku ir įrašyti, šiais laikais, kai informacija apie atlyginimus yra pakankamai vieša, vidutiniai atlyginimai jau skelbiamai, o paskelbti konkretų atlyginimą būtų neįmanoma, nes jis susideda iš pastoviosios dalies ir priedų, o tam tikras ribas nuo iki nurodyti galima, bet nebūčiau „lubų“ šalininkas, nes jeigu darbuotojas pasieks gerus rezultatus, tada jo atlyginimas gali viršyti tas „lubas“, – BNS kalbėjo V. Sutkus.

Tačiau jis pabrėžė, kad toks privalomas atlyginimo skelbimas gali „atsisukti prieš žmogų“: „Žmonės orientuosis į tą viršutinę ribą ir turės nepagrįstų lūkesčių, nors pradėjus dirbti gal rezultatai ir nebus tokie geri, kad gautų maksimalią premiją. Bus nusivylimo tam tikro“.  

Pasak V. Sutkaus, nurodytas tikslus atlyginimas nebūtų informatyvus: „Daugelyje verslo įmonių algos kinta priklausomai nuo premijų, kurios gaunamos už pasiektus rezultatus, kurie vienu metu gali būti geresni, o kitu – blogesni“. 

Darbo kodekso, Konkurencijos įstatymo pataisas bei naujo Socialinio dialogo skatinimo įstatymo projektą Seime antradienį įregistravo parlamentarai T. Tomilinas, Vytautas Bakas, Aušrinė Papirtienė, Gediminas Vasiliauskas.

Pasak T. Tomilino, pataisos suaktyvins socialinio dialogo plėtrą – sustiprins darbuotojų derybines galias su darbdaviais ir paskatins kolektyvinių sutarčių sudarymą.

Konkurencijos įstatymo pataisa numato, kad karteliniu nebūtų laikomas susitarimas, gerinantis darbo sąlygas.

Socialinio dialogo skatinimo įstatymo projektu siekiama kolektyvines sutartis turinčioms įmonėms taikyti mokesčių, rinkliavų lengvatas, skirti skatinamuosius balus viešuosiuose pirkimuose.

Taip pat yra numatytas Kolektyvinių derybų plėtros komisijos steigimas – ji konsultuotų nacionalinio, teritorinio ir šakos lygmens kolektyvinėse derybose. Ši komisija būtų sudaroma prie Trišalės tarybos iš socialinio dialogo srities ekspertų, kurių darbas joje būtų mokamas.

Vokalo studijas baigusi ir dainavimo magistro diplomą įgijusi klaipėdietė iš Darbo biržos sulaukė pasiūlymo Klaipėdos muzikinio teatro chore dainuoti bosu arba mokyti mokinius piešti ant vandens.

Darbas – giedoti chore

Kaip ir daugybė aukštųjų mokyklų absolventų, klaipėdietė Vaida, vos gavusi diplomą, suskubo į Darbo biržą. Mergina nurodė, kad yra dainininkė ir norėtų rasti darbą, atitinkantį jos išsilavinimą.

Rugpjūčio 8-ąją į savo elektroninį paštą ji gavo du laiškus, kuriuose nurodyti darbo pasiūlymai ją tiesiog apstulbino.

Viename jai siūloma kreiptis į Klaipėdos valstybinį muzikinį teatrą, įsidarbinti choro dainininke, kur ji turėtų dainuoti bosu.

Ieško piešiančio ant vandens

Kitas pasiūlymas ją nustebino nė kiek ne mažiau. Nors mergina nėra pedagogė ir neturi nieko bendro su kitais menais, išskyrus dainavimą, jai pasiūlyta dirbti dailės mokytoja ir, be kita ko, mokyti vaikus piešti ant vandens, Ebru meno.

Jei šie darbo pasiūlymai klaipėdietę būtų pasiekę žodžiu, mergina juos būtų palaikiusi pokštu. Tačiau elektroniniuose laiškuose buvo įterpti failai pdf formatu, kurie pažymėti registracijos numeriais.

Išsigando, ar neteks lengvatų

Mergina pradėjo svarstyti, ar atsisakiusi dainavimo bosu ar piešimo ant vandens ji nepasirašys sau nuosprendžio.

Ar tai nereikš, kad ji atsisakė dviejų darbo pasiūlymų ir taip bus išbraukta iš Darbo biržos klientų sąrašų? O tai savaime reikštų, jog ji privalės pati sumokėti beveik 100 litų privalomojo sveikatos draudimo mokestį bei neteks "Sodros" teikiamos paramos.

Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro personalo specialistė Jurgita Zaleckienė teigė, kad chorui tikrai trūksta dainininkų, tačiau ne moterų, o vyrų. Šiuo metu yra laisvos tenorų bei bosų vietos. O merginų kol kas netrūksta.

Darbuotoja tiesiog perkaito

Klaipėdos teritorinės darbo biržos direktoriaus pavaduotojas Andrius Adomaitis teigė, kad darbuotoja, turinti bendrauti su Vaida, tiesiog suklydo pasiųsdama merginai siūlymą teatre dainuoti bosu.

"Tai labai uoli ir stropi darbuotoja. Tokią klaidą galima paaiškinti tiesiog žmogiškuoju faktoriumi. Prisiminkime, rugpjūčio 8-oji buvo labai karšta diena. Žmogus tiesiog perkaito ir pavargo, jai pritrūko atidumo. Be to, atostogų metas, nemažai atostogaujančiųjų, o dirbantiems tenka didesnis krūvis. Darbuotoja man pasakojo labai apsidžiaugusi, kad rado merginai darbą teatre ir visai neapsižiūrėjo, kad siūlomas darbas ne merginai, o vyrui. Įvyko apmaudi klaida", – aiškino Darbo biržos vadovo pavaduotojas.

Kaip atsitiko, kad dainininkei pasiūlyta mokyti piešti ant vandens, A.Adomaitis nežino, nes Darbo biržos duomenų bazė nerodo, kad toks laiškas Vaidai buvo išsiųstas.