Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys teigia, kad įdiegus vieningą atlygio sistemą, GMP tarnybos darbuotojai jau sulaukė pirmųjų darbo užmokesčių pagal naująją sistemą.

„Greitosios medicinos pagalbos tarnyba pirmiausiai buvo kuriama siekiant gerinti GMP paslaugų operatyvumą ir kokybę. Kuriant tarnybą paaiškėjo, kad iš savivaldybių perimtose GMP stotyse darbuotojams mokamas atlygis skiriasi net iki dviejų kartų, dalį lėšų naudojant kitų gydymo įstaigų poreikiams. (…)Ši neteisybė buvo ištaisyta – nors prognozuota, kad tam reikės apie dviejų metų, tačiau vieninga atlygio sistema įdiegta vos per pusmetį. Dabar nepriklausomai nuo to, kur dirbama, už tas pačiais užduotis GMP darbuotojams atlyginama visoje Lietuvoje vienodai“, – sako ministras.

GMP tarnybos generalinis direktorius Nerijus Mikelionis neabejoja, kad skaidriai ir sąžiningai skaičiuojamas darbo užmokestis ne tik padės motyvuoti esamus darbuotojus, bet ir pritraukti naujus. Tarnybos darbo užmokesčio fondas šiemet sieks 90 mln. eurų.

„GMP tarnybos darbo kokybė tiesiogiai priklauso nuo jos darbuotojų motyvacijos ir profesionalumo, todėl tam skiriame ypatingą dėmesį. Sukūrėme šiuolaikišką ir vieningą atlyginimų sistemą, sudarome sąlygas darbuotojams kelti kvalifikaciją, ruošiamės atnaujinti automobilių parką, renovuojame pastotes ir didiname jų skaičių – visos šios permainos jau vyksta, ir gerėjančius darbo rezultatus tikimės pamatyti jau netrukus“, – teigia GMP tarnybos vadovas N. Mikelionis.

Vieninga nacionalinė GMP tarnyba buvo įkurta 2023 m. liepos 1 d. sujungus anksčiau savarankiškai funkcionavusias 16 GMP stočių, 30 Priminės sveikatos priežiūros centrų padalinių ir 2 privačias GMP įstaigas.

Per pirmąjį darbo pusmetį tarnyba įgyvendino Europos Sąjungos lėšomis finansuojamą projektą „Pasirengimas įgyvendinti naują greitosios medicinos pagalbos paslaugų teikimo modelį“, kurio metu buvo analizuojamas tarnybos darbas ir stiprinamas jo efektyvumas, taip pat surengti mokymai 2380 tarnybos darbuotojų.

Nuo praėjusių metų vidurio įrengtos penkios naujos pastotės Vievyje, Ventoje, Ramygaloje, Birštone ir Ariogaloje, dar penkios artimiausiu metu atsiras Šaukėnuose, Merkinėje, Skaudvilėje, Simne ir Neringoje.

Planuojama, kad iki 2027 m. GMP tarnyba sulauks 50 mln. eurų vertės investicijų iš Europos Sąjungos. Didžioji dalis lėšų bus skirta automobilių parko atnaujinimui, kita dalis – infrastruktūros ir pastočių patalpų atnaujinimui, skaitmenizavimui, GMP specialistų mokymams.

Trūksta toliaregiškumo

Atlygio eksperto Povilo Blusiaus teigimu, teisingą užmokestį darbuotojams stengiasi užtikrinti vis daugiau Lietuvos darbdavių, tačiau įmonėse dar pastebimas ilgalaikės lygiavertiškumo strategijos trūkumas.

Atlyginimų tyrimų bendrovė „Figure Baltic Advisory“ (anksčiau „Baltic Salary Survey“) kasmet visose Baltijos šalyse vykdo detalų skirtingų industrijų įmonių tyrimą ir apdovanoja teisingiausią darbo užmokesčio politiką vykdančius darbdavius. Lietuvoje šiais metais nugalėtojai buvo skelbiami remiantis atlyginimų tyrimu, kuriame dalyvavo 430 įmonių.

Pasak P. Blusiaus, Lygiaverčio atlygio apdovanojimui įmonės yra skirstomos į skirtingas kategorijas pagal darbuotojų skaičių ir vertinamos pagal keturis pagrindinius kriterijus: atlygių homogeniškumą, matuojant bazinių atlygių tose pačiose pozicijose skirtumą; rinkos indeksą, matuojantį darbuotojų dalį, kurių atlygiai nesiekia žemiausio rinkos standarto; atlyginimų skirtumus einant tas pačias pareigas pagal lytį; lyčių pusiausvyrą įmonės vadovybėje.

Ekspertas išskiria, kad mažų ir vidutinių įmonių (iki 500 darbuotojų) kategorijoje šiais metais geriausiai įvertinta kasybos mašinų susidėvinčių dalių gamykla „Metso Outotec Lithuania“, kuri išsiskyrė aukščiausiais rodikliais visose kategorijose. Po jos rikiavosi kitos įmonės: „Unlimited Carrier“, „Intelligent Communications“, „Nasdaq“ ir „Accenture Lithuania“.

Nors dėmesio darbo užmokesčio skirtumams tarp moterų ir vyrų visuomenėje skiriama daug, tačiau į lygiavertiškumo politiką amžiaus ar šeiminės padėties atžvilgiais įmonėse vis dar žvelgiama siaurai.

Didelių Lietuvos darbdavių kategorijoje (nuo 500 darbuotojų) aukščiausią poziciją užėmė tarpusavio prekybos platforma, lietuviškasis vienaragis „Vinted“, geriausiai iš visų užtikrinęs atlygių homogeniškumą. Lyderių penketuke toliau išsidėstė „Devbridge“, „Littelfuse LT“, „Danske Bank“ ir „Gintarinė vaistinė“.

Vertybinis kompasas

P. Blusiaus pastebėjimu, įmonės vis aktyviau stengiasi darbuotojams užtikrinti lygiavertes sąlygas, tad šių metų apdovanojimų lyderių rezultatams įtaką padarė organizacijų valdymo ir vidinės atlygio politikos pokyčiai.

„Tyrimo metu pastebėjome, kad šiais metais buvo aktyviai vykdomos organizacijų transformacijos, pertvarkomos darbo užmokesčio, motyvacinės ir pareigybių sistemos, atliekamos optimizacijos. Dėl to dalies organizacijų rezultatai kinta, kai kur net ir labai žymiai“, – aiškina „Figure Baltic Advisory“ ekspertas.

„Vis dėlto geresnius rezultatus rodo decentralizuotos organizacijos, kuriose žemiausios ir vidurinės grandies vadovai turi daugiau autonomijos ir didesnę įtaką kasdieniam organizacijos gyvenimui. Mažose organizacijose labai didelę įtaką turi vadovų vertybinis kompasas“, – akcentuoja jis.

Akcentai ne tik ties lytimi

Nors dėmesio darbo užmokesčio skirtumams tarp moterų ir vyrų visuomenėje skiriama daug, tačiau į lygiavertiškumo politiką įmonėse vis dar žvelgiama per siaurai, tikina P. Blusius.

„Lygiavertiškumas svarbus tiek darbuotojų gerovei, bendram organizacijos efektyvumui, tiek visos darbo rinkos pusiausvyrai. Todėl svarbu, kad įmonės pažvelgtų į tai plačiau – nediskriminuojant ne tik lyties, bet ir amžiaus, šeiminės padėties ar kitais tiesioginiam darbui įtakos neturinčiais aspektais. Beje, įmonei tai nebūtinai turi būti milžiniška administracinė našta, užtenka bent kartą per metus panagrinėti savo organizacijos duomenis“, – tikina ekspertas.

Geriausiai įvertintos įmonės ir pačios įvardija, kokios ilgalaikės strategijos prisideda prie lygiavertiškumo rodiklių gerinimo, ir dalijasi vertinga patirtimi. „Metso Outotec Lithuania“ generalinė vadovė Irma Atkočienė teigia, kad kasdienėje veikloje įgyvendinamos lygiavertės sąlygos yra naudingos tiek darbdaviams, tiek darbuotojams.

„Turime aiškiai suformuotas sąžiningumo, lygiateisiškumo taisykles ir vertybes, kuriomis vadovaujamės kasdienėje veikloje. Nuo pat darbuotojų atrankos kuriame darbo vietą, kurioje vertiname tik profesinius gebėjimus, patirtį ir užtikriname sąžiningą užmokestį visuose įmonės lygmenyse. Šiame kontekste taip pat nuolat stebime darbo rinką ir kintančias tendencijas visoje Lietuvoje, nes tai padeda užtikrinti konkurencingumą“, – komentuoja I. Atkočienė.

Nepamiršti šviesti

Didžiųjų kompanijų kategorijoje geriausiai įvertintos „Vinted“ atlygio ir papildomų naudų valdymo vadovė Alice Hu pažymi, kad kiekviena organizacija, siekianti būti skaidri ir sąžininga savo darbuotojų atžvilgiu, savo veikloje turi įtvirtinti skirtingus lygiavertiškumo principus, kurie apimtų ne tik techninį atlygio politikos tobulinimą, bet ir darbuotojų švietimą.

„Nuolat peržiūrime ir tobuliname atlygio politiką, skaidriname šią temą. Siekiame sukurti ilgalaikę sistemą, skirtą valdyti atlygio klausimą ir užtikrinti, kad sprendimai dėl jo būtų priimami sąžiningai, be išankstinių nuostatų ir skaidriai. Tad savo veikloje įgyvendiname sistemingą politiką, pagal kurią nuolat peržiūrime pareigybes ir jų atlygius – tai padeda išvengti šališkumo ir elgtis lygiavertiškai. Taip pat atlygio tema svarbu šviesti vadovus ir darbuotojus, padėti jiems suprasti, kaip ir kodėl jiems atlyginama“, – teigia A. Hu.

Atlyginimų tyrimų bendrovė „Figure Baltic Advisory“ Lygiaverčio atlygio apdovanojimą Lietuvoje ir Latvijoje teikia nuo 2018 m., Estijoje – nuo 2017 m. Šiuo apdovanojimu siekiama skatinti įmones užtikrinti sąžiningo atlygio politiką savo darbuotojų atžvilgiu ir ilgainiui prisidėti prie lygiavertės darbo rinkos kūrimo Baltijos šalyse.