Pašalinus darbo dienų skaičiaus įtaką, per metus vienos dirbtos valandos darbo sąnaudos augo beveik visų ekonominės veiklos rūšių įmonėse ir įstaigose, labiausiai – žmonių sveikatos priežiūros ir socialinio darbo (18,1 proc.) bei švietimo (13,9 proc.) veiklose, o sumažėjo apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų veikloje – 16,5 proc.
Kaip nurodo Statistikos departamentas, darbo sąnaudų pokyčiams per metus įtakos turėjo padidinta minimalioji mėnesinė alga, dirbtų valandų skaičiaus pasikeitimai, valstybės skirtos subsidijos, padidintas darbo užmokestis darželių auklėtojams, priešmokyklinio ugdymo pedagogams, profesinio mokymo mokytojams bei dėstytojams, mokslo darbuotojams, išmokėti didesni priedai gydymo įstaigų darbuotojams, kovojantiems su COVID-19 infekcija bei kitos priežastys.
Ketvirtą ketvirtį vienos dirbtos valandos darbo sąnaudos, palyginti su trečiu ketvirčiu, pramonės, statybos ir paslaugų įmonėse (įskaitant individualiąsias), pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, padidėjo 2,7 proc., iš jų verslo įmonėse – 0,5 proc.
Pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, per ketvirtį darbo sąnaudos didėjo daugumos ekonominės veiklos rūšių įmonėse, įstaigose ir organizacijose: nuo 0,3 proc. (apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų veiklos) iki 11,2 proc. (švietimo veiklos), o mažėjo administracinės ir aptarnavimo – 4 proc., transporto ir saugojimo – 2,7 proc. bei statybos veiklos – 0,2 proc.
Darbo sąnaudų pokyčiams per ketvirtį labiausiai įtakos turėjo dirbtų valandų skaičiaus pasikeitimai, išmokėtos didesnės vienkartinės premijos, priedai ir piniginės išmokos, didesnės valstybės skirtos subsidijos dėl COVID-19 infekcijos tam tikrų ekonominės veiklos rūšių įmonėms, mažesnės išeitinės išmokos ir piniginės kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas bei kitos priežastys.
