Sostinės regione planuojama paskirstyti iki 2,5 mln. eurų, o vidurio ir vakarų Lietuvos regione – iki 5 mln. eurų, pranešė Ekonomikos ir inovacijų ministerija.

„Bus rengiami įvairūs mokymai darbuotojų kvalifikacijai kelti ir perkvalifikuoti, ypatingą dėmesį skiriant skaitmeniniams įgūdžiams“, – pranešime sakė ministrė Aušrinė Armonaitė.

Didžiausia finansavimo suma labai mažoms ir mažoms įmonėms  sieks 40 tūkst. eurų, o vidutinėms įmonėms – 100 tūkst. eurų.

„ES investicijomis skatinsime reikalingus pokyčius, kurie susiję su skaitmeninimu, darbo robotizavimu ar tvarių darbo vietų paklausa“, – pranešime sakė ministerijos kanclerė Iveta Paludnevičiūtė.

Projektų įgyvendinimo planus galima teikti Inovacijų agentūrai iki kitų metų vasario 5 dienos.

Apklausus daugiau nei 11 000 darbdavių, labiausiai vertinamų savybių penketuke atsidūrė gebėjimas spręsti problemas, dirbti komandoje, komunikacijos įgūdžiai, tarpusavio bendravimo įgūdžiai, gebėjimas prisitaikyti prie pokyčių.

Sutelkdamas dėmesį į šią absolventų ir darbdavių tematiką, šiandien pasirodė universitetų absolventų įsidarbinimą vertinantis tarptautinis reitingas „QS Graduate Employability Rankings 2019“, į kurį šiemet, kaip ir praėjusiais metais, pateko trys Lietuvos universitetai – Vilniaus Gedimino technikos universitetas (VGTU), Vilniaus universitetas (VU) ir Vytauto Didžiojo universitetas (VDU). Jie reitinge užėmė 301–500 vietą.

Sudarant 2019 m. reitingą ir apibendrinant jo rezultatus buvo vertinama absolventų reputacija tarp darbdavių, Alumni bendruomenė, universiteto fakultetų partnerystė su darbdaviais, darbdavių ir studentų ryšiai bei absolventų įsidarbinimo rodiklis.

Į reitingą patekusio Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) rektoriaus prof. dr. Alfonso Daniūno teigimu, absolventų įsidarbinimas – itin svarbus kriterijus, parodantis aukštosios mokyklos vertę. „Universiteto tikslas – ne tik suteikti jaunam specialistui žinių bei įgūdžių, bet ir pasirūpinti, kad jis galėtų tai panaudoti praktiškai ir efektyviai įsilieti į savo srities darbo rinką. Kūrybiški, bendraujantys, gebantys dirbti komandoje, prie greitai kintančios aplinkos prisitaikantys darbuotojai yra kertinis darbo rinkos pagrindas. Gyvendami ketvirtosios pramoninės revoliucijos amžiuje kalbame apie modernią, skaitmeninėmis technologijomis grįstą, itin produktyvią ir pasaulyje konkurencingą pramonę. Jai reikia visokeriopai išsilavinusių žmonių“, – akcentuoja rektorius.

Anot jo, jaunam specialistui neužteka suteikti žinių ir įteikus diplomą tikėtis, kad jam pasiseks. Įsitraukimas į darbo rinką turi vykti visų studijų metu ir padėti ugdyti darbdavių vertinamas savybes – komunikacijos, tarpusavio bendravimo įgūdžiai ir kt.

„Kad universitetai tenkintų šiuolaikinių darbdavių poreikius, jie turėtų daug dėmesio skirti studentų praktikoms, ryšių su būsimais darbdaviais užmezgimui bei palaikymui, karjeros planavimui. Universitetas tam skiriame daug dėmesio ir tai atsispindi ne tik tarptautinių reitingų rezultatuose, bet ir šalies statistikoje. Pagal Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro (MOSTA) atliktos absolventų įsidarbinimo analizės naujausius duomenis, įsidarbino 86 proc. (antras pagal dydį procentas) 2016 m. laidos universiteto bakalaurų. Dar geresni magistrų rezultatai – jų įsidarbinimo rodiklis siekia net 90 procentų“, – atkreipia dėmesį rektorius.

A. Daniūnas akcentuoja, kad būtent magistratūros studijos garantuoja absolventams ne tik didesnes galimybes įsidarbinti, bet ir daug aukštesnes pajamas. Remiantis MOSTA absolventų karjeros stebėsenos įrankio duomenimis, magistro laipsnio siekiančių ir jo dar net neįgijusių dirbančių universiteto studentų vidutinės pajamos įprastai jau po pirmų studijų mėnesių viršija vidutines pajamas Lietuvoje, o praėjus pusmečiui po studijų – viršija net keliais šimtais eurų.