Apie trečdalį lietuvių savo lojalumą prekės ženklams išreiškia ir socialiniuose tinkluose. Bent vieną prekės ženklą savo naudojamame socialiniame tinkle nurodė pamėgę daugiau nei 33 proc. socialinius tinklus naudojančių lietuvių arba daugiau nei 16 proc. visų šalies gyventojų. Tai parodė didžiausios rinkos tyrimų ir konsultacijų bendrovės TNS LT atliktas interneto ir kompiuterių naudotojų tyrimas.

Daugiausiai (60 proc.) socialinių tinklų naudotojų, kurie seka prekės ženklų paskyras, nurodė, kad socialiniuose tinkluose jiems yra svarbus turinys, susijęs su prekės ženklų informacija, akcijomis bei nuolaidomis.  Daugiau nei pusė apklaustųjų (52 proc.) teigė, kad viena iš priežasčių sekti prekės ženklų paskyras yra gaunama detalesnė informacija apie gaminius ir prekes.

„Nemažai prekės ženklų pastaraisiais metais ieško įdomesnių ir originalesnių priėjimų prie savo vartotojų socialiniuose tinkluose nuvertindami tradicines priemones – akcijas, nuolaidas. Tačiau tyrimo duomenys rodo, kad būtent tokia informacija ne tik neatbaido vartotojų, bet yra pagrindinė priežastis, kodėl žmonės seka savo mėgstamus prekės ženklus socialinėje erdvėje“, – teigia TNS LT Media departamento projektų vadovas Darius Rinkūnas.

Pusė socialinių tinklų vartotojų, pamėgusių prekės ženklų paskyras, ieško kitų vartotojų atsiliepimų apie produktus, mažiau vartotojų – 16 proc. – vertina galimybę socialiniuose tinkluose išreikšti savo nuomonę apie naudojamą prekės ženklą.

Penktadalis pamėgusių socialiniuose tinkluose esančias prekės ženklų paskyras tai daro, nes vertina galimybę sekti tuos prekės ženklus, kurių naudotojais jie yra. Šiek tiek mažesnis procentas apklaustųjų (18 proc.) seka prekės ženklus dėl galimybės pabendrauti su ženklo atstovais ir taip išspręsti kilusias problemas, išsiaiškinti klausimus. Vos daugiau nei 6 proc. respondentų priežastimi sekti prekės ženklą įvardijo draugų įtaką.

„Rinkodaristų itin dažnai socialiniuose tinkluose organizuojami konkursai ir žaidimai, kuriais bandoma pritraukti naujų produktų vartotojų, patinka tik apie 14 proc. socialinių tinklų naudotojų. Šmaikštūs vaizdeliai ir posakiai taip pat sulaukia mažiau auditorijos – apie 12 proc. – nei naudinga informacija. Šmaikšti komunikacija labiausiai patinka jauniausiems 15-19 m. internautams. Todėl prekės ženklai savo komunikaciją socialiniuose tinkluose turėtų labiau orientuoti į tiesiogiai naudingą vartotojams informaciją, o ne į vartotojų linksminimą, jei jų auditorija nėra pati jauniausia“, – teigė D. Rinkūnas.

Organizuojamuose konkursuose labiausiai linkę dalyvauti 20-29 m. amžiaus žmonės, labiau moterys nei vyrai. Tačiau vyrai dažniau seka prekės ženklų paskyras todėl, kad jas yra pamėgę ir jų draugai. Taip atsakė daugiau nei 66 proc. vyrų. Vyrai taip pat labiau nei moterys vertina galimybę išsakyti savo asmeninę nuomonę apie išbandytus produktus.

Interneto reklamai skiriami biudžetai ne tik stabiliai auga nuo 2002 m., bet ir jai skiriamos lėšos per 10 metų padidėjo daugiau nei 10 kartų. Tyrimai rodo, kad reklamą internete pastebi trečdalis šalies gyventojų. Tačiau įprasti reklamos kanalai, pavyzdžiui, reklama televizijoje ar reklaminiuose leidiniuose, plakatuose prekybos centruose patraukia dvigubai daugiau žmonių, atitinkamai 62 proc. ir 58 proc. Tuo metu daugiausiai dėmesio atkreipianti reklamos forma yra rekomendacija iš lūpų į lūpas. Tai parodė rinkos tyrimų bendrovės TNS LT atliktas tyrimas.

"Dažnai ar kartais reklamą socialiniuose tinkluose pastebi mažiau nei trečdalis Lietuvos gyventojų, reklamą, siunčiamą elektroniniu laišku, 23 proc. internautų, o išmaniajame telefone - 18,7 proc. Tradicinė reklama susilaukia daugiau dėmesio - reklama laikraščiuose patraukia 46,7 proc., žurnaluose - 41, 2 proc., reklamą, gaunamą pašto dėžutėse, pastebi daugiau nei 34 proc.", - teigia TNS LT Media departamento projektų vadovas Darius Rinkūnas.

Įdomu ir tai, kad kuo dažniau asmuo naudojasi internetine prekyba, tuo jis pastabesnis reklamai. Pavyzdžiui, reklamą socialiniuose tinkluose dažnai arba kartais pastebi apie 58 proc. bent kartą per mėnesį internetu perkančių asmenų ir apie 64 proc. bent kartą per savaitę perkančių internetinėje erdvėje.

"Tyrimas taip pat paneigia mitą, kad internetu mėgstančius apsipirkti žmones reklama televizijoje, spaudoje ar kituose tradiciniuose kanaluose pasiekia sunkiai. Atvirkščiai - net nuolatiniai internetinių parduotuvių klientai dažniau pastebi reklaminę medžiagą leidiniuose, stenduose ar stotelėse nei virtualiuose kanaluose", - sakė D. Rinkūnas.

Vis tik daugiausiai dėmesio atkreipianti reklamos forma - net 76 proc. mūsų šalies gyventojų, yra rekomendacija iš lūpų į lūpas, kuomet pirkėjai dalinasi teigiama ar neigiama patirtimi tiesiogiai ar komentaruose internete. Toks informacijos sklaidos būdas yra ypač svarbus perkantiems internetu. Nors tai mažiausiai investicijų reikalaujanti reklama, ją užsitarnauti galima tik įsiklausant į klientų lūkesčius ir suteikiant kokybišką prekę ar paslaugą.

Mažiausiai vartotojų dėmesio sulaukia reklama išmaniajame telefone, elektroniniame pašte, viešajame transporte ir socialiniuose tinkluose. Reklamai šiuose kanaluose visai neskiriantys dėmesio teigė atitinkamai 71 proc., 68 proc., 66 proc. ir 61 proc.

TNS LT Interneto vartotojų tyrimas atliktas 2014 m. vasario-balandžio mėnesiais tiesioginiu būdu apklausus 1898 Lietuvos gyventojus nuo 15 iki 74 metų amžiaus.

Didžiausia Lietuvoje rinkos ir žiniasklaidos tyrimų bendrovė TNS LT priklauso tarptautinei kompanijai TNS. TNS turi sukaupusi daugiau nei 60 metų patirtį rinkos tyrimų ir įžvalgų srityje. Jos atstovybės įsikūrusios daugiau nei 80-yje pasaulio šalių - Europoje, Pietų ir Šiaurės Amerikoje, Azijoje ir Ramiojo vandenyno regione, Afrikoje ir Viduriniuose Rytuose. Kompanija TNS priklauso vienai didžiausių pasaulyje įžvalgų, informacijos ir konsultacijų grupių "Kantar".

"Kantar" grupė, vienydama 13 specializuotų kompanijų sugebėjimus ir patirtį, teikia išskirtines ir pokyčiams įkvepiančias įžvalgas tarptautinei verslo bendruomenei bei siekia būti šios srities lyderiu. Grupė veikia 100 šalių ir jungia beveik 29 tūkst. tyrimų ir konsultacijų specialistų. Grupės paslaugomis naudojasi daugiau nei pusė kompanijų, patenkančių į "Fortune" 500 didžiausių bendrovių sąrašą.