81 proc. žūsta namuose

Gyventojai, neturėdami kur statyti dviračių, paspirtukų, vaikų vežimėlių, kartais juos pastato prie savo buto laiptinėje arba koridoriuje.

Kiti laiptines apstato daiktams susidėti skirtomis spintelėmis ar gėlių vazonais.

Klaipėdos priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus vyriausioji specialistė Aurelija Maslauskienė nurodė, kad apie 80 proc. gaisruose žūstančių žmonių žūsta būtent savo namuose.

„Pavyzdžiui, 2023 m. Lietuvoje gaisruose žuvo šimtas, iš jų 81 žuvo gyvenamajame sektoriuje. Peršasi išvada, kad gyvename nesaugioje aplinkoje, t. y. nesirūpiname savo namų saugumu. Gaisrui kilus daugiabutyje, labai svarbu, kad ne tik butuose būtų užtikrinama maksimali sauga, bet ir bendro naudojimo patalpose. Tam, kad būtų galima operatyviai ir saugiai evakuotis patiems arba kad būtų galima ugniagesiams evakuoti gyventojus, patalpose esantys objektai neturi trukdyti arba apsunkinti vykdomos evakuacijos. Ne mažiau svarbu ir tai, kad turi būti užtikrinamas saugus ir greitas ugniagesių gelbėtojų darbas gaisro metu“, – teigė vyriausioji specialistė.

Aurelija Maslauskienė. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Trukdo ir evakuacijai

Pasak A. Maslauskienės, jeigu bendro naudojimo patalpose kaupiamos įvairios degios medžiagos, pavyzdžiui, namų apyvokos daiktai, baldai, net gėlių vazonai ir pan., taip trikdoma ne tik evakuacija, bet ir ugniagesių darbas.

Uždūmintoje patalpoje matomumas – sudėtingas, be to, su priemonėmis, sveriančiomis ne vieną dešimtį kilogramų, ugniagesiams yra sunku judėti patalpomis.

Būtina vengti degių medžiagų sandėliavimo bendro naudojimo patalpose.

Dėl to gaištamas laikas ieškant gaisro židinio, nukentėjusiųjų, ilgiau užtrunka incidento likvidavimas.

„Sandėliuojant įvairius daiktus sukeliama rizika gaisrui kilti bendro naudojimo patalpose (jie gali būti padegti tyčia arba užsidegti dėl neatsargaus elgesio, pvz., jeigu rūkoma bendro naudojimo koridoriuje arba balkone). Būtina akcentuoti tai, kad gaisro metu pavojingi yra trys dalykai: pirmiausia, dūmai. Pakanka vos keleto įkvėpimų, kad žmogus apsinuodytų ir prarastų sąmonę. Dūmai plinta patalpomis ir net iš bendro naudojimo patalpų nesunkiai patenka į butus. Antra, liepsna, ir trečia, karštis. Priklausomai nuo aplinkybių, tačiau dažniausiai daugiausia žalos (kalbant apie sveikatą ir gyvybę), pridaro būtent gaisro metu išsiskiriantys dūmai. Todėl būtina vengti degių medžiagų sandėliavimo bendro naudojimo patalpose“, – akcentavo A. Maslauskienė.

Situacija – pasikartojanti

Bendrųjų gaisrinės saugos taisyklių 86 ir 86.1 punktai numato, kad daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose draudžiama bendrojo naudojimo laiptinėse, koridoriuose, balkonuose, avariniuose išėjimuose laikyti degias medžiagas ir daiktus, trukdančius žmonių evakavimuisi gaisro atveju.

„Tačiau su panašia situacija tenka susidurti labai dažnai. Suprantamas noras puošti erdves gėlių loveliais ir vazonais, laikyti daiktus, kurie neranda vietos butuose ar rūsiuose, tačiau būtina įvertinti savo ir aplinkinių saugumą gaisro ar kitos nelaimės atveju“, – priminė A. Maslauskienė.

„Laiptinės ir kitos patalpos turi būti valomos drėgnu būdu ir valoma dažniausiai liečiamus paviršius, dezinfekuoti specialiais dezinfekciniais skysčiais, periodiškai vėdinti patalpas. Šiuo klausimu atsakomybė tenka savivaldybėms“, – trečiadienį sakė K. Mažeika.

Pasak jo, daugiabučiuose, kuriuose buvo užfiksuoti koronaviruso atvejai, vykdoma visiška laiptinių dezinfekcija.

„Žinome gerųjų pavyzdžių, kai administruojamos įmonės rūpinasi tokiais pastatais ir daugiabučiuose, kuriuose nustatyti COVID-19 atvejai, juose vykdoma pilna dezinfekcija. Aplinkos ministerija taip pat pasiruošusi prisidėti finansiškai prie tokių viešų patalpų dezinfekavimo“, – teigė ministras.

Pagal Sveikatos apsaugos ministerijos išplatintas rekomendacijas, aplinkai valyti ir dezinfekuoti rekomenduojama naudoti 0,1 proc. natrio hipochloritą. Paviršius, kuriuos gali sugadinti natrio hipochloritas, reikia valyti 70 proc. koncentracijos etanoliu. Prieš naudojant dezinfekcines medžiagas, būtina kiekvieną paviršių nuvalyti neutraliu plovikliu, teigiama Aplinkos ministerijos pranešime spaudai.

Tačiau aplinkos ministras Kęstutis Mažeika abejoja, ar įmanoma dezinfekuoti visų daugiabučių laiptines.

„Būkime realistai. Jeigu mes turbūt dar nepakankamai užtiktiname, kad rankų dezinfekcinio skysčio visi galėtų laisvai įsigyti ir turėti, tai kalbėti apie tai, kad tokias patalpas, kur galimai gali kažkas prisiliesti, dezinfekuoti šiandien yra sudėtinga“, – BNS kalbėjo ministras.

Anot jo, dezinfekcija parduotuvėse ar vaistinėse, kur žmonių srautai didžiuliai, yra svarbesnė.

„Akcentas į šias vietas yra“, – sakė K. Mažeika.

Ministro žiniomis, kai kurie daugiabučių administratoriai be jokių specialių paraginimų jau dezinfekavo bendro naudojimo patalpas ir apie tai pranešė gyventojams. 

Pasak jo, ten, kur laiptines valo patys gyventojai, jie patys turi pasirūpinti ir dezinfekcija: „Tada jau patys žmonės turi rūpintis laiptinių turėklų ar sienų dezinfekavimu. (...) Yra bendrijų ar namo pirmininkai, kurie galėtų pasirūpinti švara ir higiena ir kad žmonės be reikalo dabar nevaikščiotų ir nekosėtų prie kaimynų durų“.  

Lietuvos būsto rūmų teisininko Algirdo Glodenio teigimu, daugiabučių laiptinių turėklai turėtų būti dezinfekuojami.

„Kaip medikai pasiūlys... Mes norėtume jų poziciją išgirsti. Pagal ją, mes koreguosime savo agitaciją“, – BNS sakė A. Glodenis.

Pastatų priežiūros grupės „City Service“ ryšių su visuomene grupės vadovas Paulius Ugianskis BNS informavo, kad įmonė iki šiol papildomai dezinfekavo beveik 12 tūkst. laiptinių.

„Kai kur jau ir ne po vieną kartą, priklausomai nuo to, kokį valymo intensyvumą yra užsisakę gyventojai“, – tvirtino jis.

P. Ugianskio teigimu, specialių priemonių bendrovė kol kas turi.

„Nors atsargos ir senka, tačiau užsienio rinkose nuolat ieškome tiekėjų. Dezinfekciją vykdysime ir toliau“, – žada apie 6 tūkst. namų prižiūrinčių įmonių grupės atstovas. 

Būsto ir komercinių pastatų administravimo įmonių grupė „Civinity“ irgi ketina dezinfekuoti daugiabučių ir kitų valdomų pastatų bendras patalpas.

„Civinity“ Lietuvos regiono gyvenamojo sektoriaus vadovas Vaidas Barakauskas BNS sakė, kad  dezinfekcinės medžiagos bus naudojamos kartu su įprastomis valymo priemonėmis.

„Ypatingas dėmesys bus skiriamas bendrojo naudojimo patalpose esančių daiktų ir paviršių valymui, įskaitant laiptų turėklus, liftų mygtukus, rankenas, pašto dėžutes bei kitus paviršius“, – sakė jis.

Raginama gyventojus nepalikti dviračių, vaikiškų vežimėlių ar kitų asmeninių daiktų bendrose erdvėse, kur juos gali paliesti kiti žmonės ir jie trukdys valymui.

Siūloma gyventojams patiems dezinfekuoti durų rankenas ir kuo mažiau naudotis liftais.