„Mano nuomone, šiandien tas finansavimo modelis, kuris yra taikomas, yra išsisėmęs, reikėtų ieškoti naujų sprendimų, naujo finansavimo modelio, kuris užtikrintų, kad renovacija vyktų pagal tą planą, kurį yra pasitvirtinusi Aplinkos ministerija“, – LRT radijui pirmadienį sakė D. Gedvilas.

Pasak jo, renovacija nėra ta sritis, kur rangovai nori dirbti, tad turėtų būti ženkliai didinamas įkainis.

Jam pritaria ir Kretingos rajono meras Antanas Kalnius.

„Šita programa šiai dienai tikrai yra išsisėmusi“, – teigė A. Kalnius.

Procesas per ilgas

Anot D. Gedvilo, skelbiama daugybė konkursų, kurie nevyksta, o visas procesas nuo projekto paruošimo iki konkurso paskelbimo yra labai ilgas.

Statybų verslo atstovo teigimu, Lietuvos statybininkų asociacijos narių tarpe yra „mažai rangovų, kurie nori dalyvauti renovacijos procese“. Konkursuose nenorima dalyvauti, nes vyrauja „mažiausios kainos principas“, techniniuose projektuose pasitaiko klaidų, o renovacijos procesas yra susijęs su daug neapibrėžtumų.

„Neįvyksta konkursai – kainos būna pasenusios, statistinė informacija dėl kainų vėluoja metus ar daugiau. Skelbia konkursus, nė vienas rangovas neateina, manome, kad reikėtų, ko gero, keisti modelį. Esame pasiūlę, kad būtų mokama fiksuota kaina už kvadratinį metrą ir supaprastinta procedūra“, – kalbėjo D. Gedvilas.

Anot jo, supaprastinus procedūrą bendrija ar gyventojai galėtų pasirinkti rangovą, techninį prižiūrėtoją ir pateikti dokumentus, kad būstas yra renovuotas, bei atitinka energetinę klasę ir taip gauti kompensaciją.

Pakeitimai galimi gegužę

Anot Aplinkos ministerijos Statybos ir teritorijų planavimo politikos grupės vadovo Dainiaus Čergelio, šiuo metu Lietuvoje „vienokį ar kitokį statusą“ turi apie 1600 projektų. Rangos darbai atliekami renovuojant 580 daugiabučių.

Aplinkos ministerijos atstovo teigimu, birželį Seime buvo priimtas valstybės paramos daugiabučiams namams įstatymo pakeitimas, kuriame Vyriausybei buvo palikta apsispręsti dėl fiksuoto įkainio taikymo renovacijai.

„Apie fiksuotos kainos modelį yra svarstoma. Sprendimai dėl jo bus priimti (...) Apie pokytį negalima kalbėti dar šiais metais. Sprendimas keliasi į kitų metų pirmą pusmetį, kada planuojamas vienas aktyvesnių kvietimų. Šiuo metu esame suplanavę juos du. Vienas lapkričio pabaigoje, kitas gegužės mėnesį, būtų greičiausiai schemos pakeitimas gegužės mėnesį“, – LRT radijui sakė D. Čergelis.

Pasak jo, Vyriausybė yra užsibrėžusi per metus renovuoti tūkstantį, tačiau šio skaičiaus nepavyksta pasiekti dėl aukštų energijos, medžiagų kainų.

Tikimasi, kad nauja agentūra padės kauniečiams apsispręsti modernizuoti senus daugiabučius namus, taip ne tik mažinant sąskaitas už šildymą, bet prisidedant prie Kauno mikrorajonų gražinimo.

Sprendimo aiškinamajame rašte dėstoma, jog Lietuvos ilgalaikės renovacijos strategijos iki 2050 metų tikslas yra transformuoti esamą pastatų fondą, kad jis būtų efektyviai vartojantis energiją ir nepriklausomas nuo iškastinio kuro. Tam, kad būtų pasiekti šie tikslai, renovacijoje per 30 metų periodą turi dalyvauti bent 75 proc. visų pastatų. Lietuvos pastatų fondo 98 proc. nuosavybė yra privati, todėl siekiant esminio pokyčio renovacijos srityje reikia šviesti, skatinti ir įtikinti renovacijos nauda namų savininkus.

Iki 2022 metų Kauno mieste modernizuota tik 6 proc. visų daugiabučių gyvenamųjų namų. Tokia situacija susiklostė dėl nepakankamo gyventojų informavimo renovacijos nauda, taip pat per mažo daugiabučių gyvenamųjų namų valdytojų įsitraukimo.

Kauno būsto modernizavimo agentūra aktyviai įsitrauktų į gyventojų švietimą renovacijos klausimais.

„Kauno būsto modernizavimo agentūra aktyviai įsitrauktų į gyventojų švietimą renovacijos klausimais, inicijuodama gyventojų susirinkimus bei prisiimdama atsakomybę už visus renovacijos procesus – nuo gyventojų apklausų iki renovacijos darbų organizavimo. Daugiabučių gyvenamųjų namų modernizavimo procesus sujungus su mikrorajonų kiemų ir infrastruktūros skatinimo mechanizmais ne tik padidėtų gyvenamųjų namų modernizavimo tempai, bet ir būtų pagerinta miestiečių gyvenimo kokybė, miesto įvaizdis kartu prisidedama prie Lietuvos ilgalaikės renovacijos strategijos įgyvendinimo“, – naujos agentūros tikslus ir veiklos kryptis vardijo projekto rengėjai.

Kauno taryba pritarė tokios agentūros steigimui, tačiau opozicijos atstovai turėjo ir pastabų. Pasak jų, steigiant agentūrą turėtų būti numatyta, kiek namų per metus turi būti renovuota, taip pat numatyta strategija, kaip pasiekti gyventojus, kurie nelabai sutaria su administratoriumi ir dėl to nenori jokių darbų.

Visgi tarybos nariai pripažino, kad Kauno būsto modernizavimo agentūra turėtų padėti kauniečiams priimti teisingus sprendimus, atnaujinti būstą taip, kad sumažėtų tiek šilumos, tiek elektros energijos suvartojimas, o tai kartu prisidėtų ir prie aplinkos taršos mažinimo.

Pritarę renovacijai ir pasinaudoję valstybės parama šiandien klaipėdiečiai mėgaujasi ne tik didesniu komfortu bei mažesnėmis energijos resursų sąnaudomis, bet ir džiaugiasi padidėjusia būsto verte. Atnaujinti namus šiems gyventojams padėjo modernizacijos projektų administratorius „Mano BŪSTAS“.

Miestas atsinaujina

Daugiabučių namų modernizavimo procesus administruojantis „Mano BŪSTAS“ gerovę, komfortą ir didesnę turto vertę Klaipėdoje jau suteikė 39 renovuotų namų gyventojams. Tačiau džiugina kitas rodiklis – „Mano BŪSTAS“ uostamiestyje šiuo metu vykdo ar netrukus pradės vykdyti dar 131 daugiabučio renovaciją.

Pasiekusi šiuos rodiklius įmonė nežada sustoti, nes gyventojai vis labiau supranta renovacijos naudą ir patys domisi atnaujinimo galimybėmis. Atsižvelgdamas į tai, „Mano BŪSTAS“ toliau stiprina renovacijos padalinį, investuoja į naujus procesus ir didina darbuotojų skaičių, kurie rūpinsis daugiabučių modernizacijos projektais visoje šalyje.

Senų ir nerenovuotų daugiabučių savininkai šiemet turės plačiai atverti pinigines, o renovuotų namų gyventojai šildymo kainų augimo beveik nepajus.

Sėkmės formulė

Bendrovės „Mano BŪSTAS“ direktorius sako, kad itin spartų renovacijos proveržį lėmė keletas esminių veiksnių: gyventojų įsitraukimas, administratoriaus iniciatyva ir naujai suformuota renovacijos projektų valdymo komanda.

Be to, prie kokybiškos daugiabučių modernizavimo programos sėkmės itin prisideda griežta rangovų kontrolė. „Mano BŪSTAS“ kontroliuoja, kad ją vykdytų tik kvalifikuotas techninis prižiūrėtojas, atstovaujantis gyventojų interesams. Nuo jo nemažai priklauso atliekamų darbų kokybė, nes techninis prižiūrėtojas kontroliuoja, kad renovacijos darbus atliekantys rangovai laikytųsi visų patvirtinto projekto reikalavimų.

Mažiau CO2

„Džiugina, jog šimtai pilkų daugiabučių tapo ar greitu metu taps gražesni, jaukesni ir taupesni, o dėl įdiegtų energijos taupymo sprendimų sumažėjo į aplinką skleidžiama CO2 tarša. Ir nors išjudinti renovacijos traukinį buvo nelengva, „Mano BŪSTAS“ įmonė nenuleido rankų ir dėjo milžiniškas pastangas, kad apie renovacijos naudą žmonės išgirstų iš kvalifikuotų ekspertų lūpų, o ne susidarytų nuomonę iš negatyvių sklandančių gandų. Neabejoju, kad renovuotų daugiabučių gyventojai žinią apie brangstantį šildymą sutiko ramiai, nes jie mažiausiai iš visų pajus, o tiksliau – beveik nepajus kainų šuolio“, – sakė „Mano BŪSTAS“ direktorius Mindaugas Genys.

Šiais metais „Mano BŪSTAS“ ir toliau aktyviai skatins gyventojus domėtis daugiabučių renovacija. Įmonė paprastai ir aiškiai būstų savininkams pateiks informaciją apie modernizacijos naudas bei konsultuos visais su pastatų atnaujinimu susijusiais klausimais.

Nuo 2015 metų „Mano BŪSTAS“ didžiuosiuose Lietuvos miestuose jau renovavo per 100 daugiabučių, o šiuo metu baigia modernizuoti daugiau nei 200 namų.

Renovacijos nepasirinko

Vilniaus m. 98-ajai daugiabučių namų savininkų bendrijai (DNSB) "Žiburėlis" priklauso trys  namai, esantys Žirmūnuose, Tuskulėnų gatvėje. Prieš kelerius metus bendrijoje buvo svarstoma renovacijos galimybė, vieno iš trijų bendrijai priklausančių daugiabučių gyventojai net buvo surinkę parašus už renovaciją. Tačiau bendrijai ėmusi vadovauti naujai išrinkta pirmininkė įtikino gyventojus, kad jiems bus geriau ir pigiau, jei bus atliekami ilgalaikiai remonto darbai. Jau trečius metus už įvairius atnaujinimo darbus mokantys  žmonės ėmė labai tuo abejoti.

Kaip "Vilniaus dienai" teigė keli vieno iš minėtų daugiabučių gyventojai, daugiabučių namų bendrijoms Lietuvoje vadovauja labai skirtingi žmonės. Iš pačios bendrijos narių gali būti išrinktas koks ramus, ūkiškas žmogus, kuris moka vinį įkalti, pasitvarkyti, ir gyventojai jam moka šiokį tokį priedelį prie algos ar pensijos. Kitas vadovavimo būdas – jau rafinuotas, kai bendrijos pirmininku yra išrenkamas žmogus su universitetiniu išsilavinimu, dirbantis verslo struktūroje. Tik čia problema – į bendriją jis žiūri visai kitaip, kaip į pelną jam teikiančią organizaciją. Mat per bendrijos kasą "eina" dideli  pinigai, pvz., jei bendrijoje yra 90 butų, per metus apyvarta susidaro nemenka, arti pusės milijono. Ir bendrija staiga tampa siekianti ne gyventojų gerovės, o pelno.

Gyventojai pasakojo, kad bendrija "Žiburėlis" ilgą laiką turėjo tokį senovišką pirmininką, ūkišką žmogų, buvusį girininką. Bet žmogus paseno, maloniai su visais bendravo, o name beveik nieko nedarė. Matydami tai gyventojai nusprendė reikalus pajudinti. Buvo sudaryta laikinoji revizijos komisija, sušauktas susirinkimas, ir jo metu pirmininkas nebebuvo perrinktas. Kaip tik tada "įsimaišė" į revizijos komisiją Neringa Kasperavičienė, prekybos srityje turinti didelę patirtį. Kažkas pasiūlė, gyventojai pritarė, ir ji tapo bendrijos pirmininke.

O po kurio laiko gyventojai pamatė, kad ji – labai neeilinis "fenomenas", kuris savo interesams sugeba viską pajungti, o tuos, kurie reikalauja vadovautis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo kriterijais – "suniurkyti".

Kaip pasakojo butų savininkai, vieno bendrijai priklausančio daugiabučio gyventojai buvo surinkę parašus namo renovacijai, kito taip pat pageidavo renovacijos. Tačiau naujoji bendrijos pirmininkė vietoj tikros renovacijos pasiūlė rinktis ilgalaikius darbus, kurie truks gal 10, gal 15 metų, o pinigai už juos susimokėti bus renkami į kaupiamąjį fondą.

Moka vis daugiau

"Darbų, atliekamų daugiabutyje, yra dvi rūšys. Privalomieji darbai – atnaujinimas, defektų likvidavimas, susidėvėjimo šalinimas. Jie dar vadinami ilgalaikiais darbais ir atliekami, kad namas atitiktų techninius reikalavimus. Kai šitie darbai daromi modernizuojant – sakykime, ne šiaip pertvarkant instaliaciją, o šiuolaikiškai, arba stogą ne šiaip uždengiant, o su pašildymu, su parapetu – tai jau yra modernizavimas. Modernizavimas priklauso renovacijai. Taip apibrėžta įstatymuose: darbai, skirti atnaujinti pagal techninius reikalavimus, ir darbai, skirti modernizuoti. Jei vykdoma normali renovacija, žmonėms niekas iš anksto nekainuoja, o sudaromos sutartys su bankais, pinigai nepatenka į bendrijos kasą, bendrijos pirmininkas nevaldo tų pinigų. Šitas variantas mūsų pirmininkei, kiek suprantu, nepatogus, nes ji nori, kad visi pinigai būtų jos rankose. Tai faktiškai mūsų daugiabutyje dabar vykdomi modernizavimo darbai arba tokia "šliaužianti" renovacija. Kadangi ji "šliaužianti", tai viskas daroma be valstybės paramos", – svarstė vienas minėtos bendrijos narių.

Anot jo, iš pradžių bendrijoje buvo renkamas nedidelis kaupiamasis mokestis, tačiau, pradėjus remontuoti stogą, jis išaugo – rinko net po 1 eurą už naudingo ploto kvadratinį metrą. Dabar toliau renkami pinigai – 43 centai už kv. metrą. Atrodytų – nedaug, tačiau tiems, kurių butai didelio ploto, visi šie ilgalaikiai darbai tampa pražūtingai brangūs. Negana to, senyvo amžiaus gyventojai, pensininkai, kai vykdomi ilgalaikiai darbai, o ne renovacija, negauna socialinių lengvatų. Jeigu vyktų renovacija, kai kurie būtų atleisti nuo tų mokesčių – valstybė už juos padengtų.

"Ką reiškia toks namo atnaujinimas per 10–15 metų, darant kiekvieną darbą atskirais metais? Darbai labai daug kainuos, o nauda – minimali. Dabar jau ketvirti metai renka pinigus, esame baisiai daug sumokėję, o turime tik apšiltintą stogą – daugiau nieko neturime, – sakė vienas namo gyventojų. – Žmonėms baisiai daug reikia mokėti pinigų, kai kuriuos pensininkus verslo atstovai apiplėš visiškai. Manau, tokiu būdu visos Lietuvos mastu vyksta labai didelis "pinigų iškrapštymas". O žmonės vis tikinami – jeigu darysite renovaciją per bankus, tai jūs labai pralaimėsite, brangiai kainuos."

Anot bendrijos narių, kaimyniniai daugiabučiai, kurie pasidarė renovaciją, gyvena šiltai, mažai moka, kai kurie gyventojai iškart susimokėjo už renovaciją, kitiems išdėliota susimokėti per 20 metų. O jiems vis dar tenka daug mokėti už šildymą, mokėti į kaupiamąjį fondą. Negana to, visą laiką šalia šitų pagrindinių pinigų dar yra renkami visokie šalutiniai pinigai. Kai tvarkė stogą, sugalvojo žaibolaidį pastatyti – gyventojams jis kainavo 1 600 eurų. Elektros instaliaciją patvarkė – butui tai atsiėjo apie 500 eurų. Dabar reikia pakeisti šalto ir karšto vandens vamzdžius – bendrijos pirmininkė informavo, kad šitas darbas trims bendrijos daugiabučiams kainuos 50 tūkst. eurų.

Savivaldybė nesiaiškina

"Mes neturėjome ką rinkti pirmininku, tai kažkas įsiūlė ją. Manėme – veikli moteris. Nežinojome, kad išrinkti tai išrinksime, o atsikratyti niekaip nesugebėsime," – sakė bendrijos pirmininkės veikla nepatenkintas gyventojas.

Anot jo, gyventojai dėl pirmininkės rašė skundą savivaldybei, tačiau savivaldybė nieko per daug nesiaiškino, nes skundų jiems ateina šimtai, tai atsakinėja pagal kažkokias klišes. Negana to, savivaldybė tą skundą grąžino bendrijos pirmininkei tiesiai į rankas, taip sudarydama puikiausias galimybes su nepatenkintais žmonėmis susidoroti. Penki žmonės iš pasirašiusiųjų skundą atsiėmė.

Nesuprantu, kodėl mūsų valdininkai ryžtingai neina prieš tokią apgavystę, prieš tuos ilgalaikius darbus?

"Bendrijos pirmininkė įtikinėjo žmones: susidėsite su bankais – bus blogai, o jeigu be bankų renovuosimės – bus gerai. Bet jei namas būtų renovuotas, jau dabar už šildymą tektų mokėti mažiau, ir tie sutaupyti pinigai eitų bankui, tik šiek tiek tektų pridėti. O dabar mokame didžiausias sumas ir naudos nematome. Štai ką galima padaryti, kada verslo struktūros atstovai užvaldo bendrijas ir primeta žmonėms savo valią, – sakė vienas daugiabučio gyventojų. – Nesuprantu, kodėl mūsų valdininkai ryžtingai neina prieš tokią apgavystę, prieš tuos ilgalaikius darbus? Ilgalaikiai remonto darbai gali būti, tačiau Vyriausybės nutarime pasakyta, kad metai, dveji, bet ne 15 metų, ir ne už tokias sumas, patenkančias į vieno žmogaus rankas."

Sprendžia gyventojai

Vilniaus m. 98-osios DNSB "Žiburėlis" pirmininkė N.Kasperavičienė "Vilniaus dienai" teigė, kad ne ji, o gyventojų susirinkimas nusprendė rinktis ne renovaciją, o ilgalaikius daugiabučių pastatų atnaujinimo darbus. Bendrijos narių susirinkime buvo patvirtintas ilgalaikis pastatų atnaujinimo darbų planas ir pagal jį tvarkomas būstas.

"Kai buvo paskutinį kartą svarstomas klausimas dėl dalyvavimo renovacijos programoje, mūsų daugiabutyje jau buvo modernizuota šildymo sistema. Aš kreipiausi į Būsto energijos taupymo agentūrą, jie paskaičiavo ir pasakė, kad mes nepasieksime 40 proc. energinio naudingumo ir todėl mūsų, greičiausiai, neįtrauks į tą programą. Nes gausu daugiabučių, kurie visiškai nieko nėra pasidarę ir kurie turi pirmumo teisę būti įtraukti į programą," – aiškino bendrijos pirmininkė.

Kitas momentas, anot jos, – palyginus šalia esančio renovuoto daugiabučio darbų kainas ir sumas, kiek bendrijai teko mokėti remontuojant ir apšiltinant stogą, atliktus kitus darbus, galima pastebėti, kad renovacijos programoje dalyvavęs daugiabutis už tuos pačius darbus sumokėjo maždaug 30 proc. brangiau. Kitaip sakant, renovacija gyventojams kainuotų brangiau, ir tai įrodo skaičiai.

Pasak N.Kasperavičienės, tie bendrijos nariai, kurie norėjo renovacijos, kelis kartus buvo inicijavę balsavimą – nė karto gyventojai tam nepritarė.

"Suprantama, visada yra įvairių nuomonių. Aš esu skaičių žmogus – vadovaujuosi skaičiais. Negana to, pati čia gyvenu, tad taip pat nenoriu permokėti. Nepritariu renovacijai pagal renovacijos programą, nes, dalyvaujant programoje, negali pasirinkti medžiagų tiekėjų ir rangovų, negali daryti įtakos atlikimo terminų ir pačiam renovacijos procesui. Aš domėjausi, kaip kas vyksta, nes šalia mūsų yra daugiabučiai, kurie renovuojami pagal programą. Be to, aš sprendimų nepriimu – vykdau tai, ką nusprendžia gyventojų dauguma," – sakė pirmininkė.

Bendrijos nariai, anot jos, priėmė sprendimą pradėti tvarkytis nuo tų dalykų, kurių padėtis buvo prasčiausia – iš esmės suremontuoti ir apšiltinti kiaurą stogą. Prasta padėtis buvo su elektros instaliacija, todėl sutvarkėme ją. Vėliau, kadangi buvo avarinė padėtis su vandentiekiu, ypač šalto vandens, susirinkime buvo priimtas sprendimas pakeisti daugiabučio bendrojo naudojimo vamzdyną. Bendrijos valdyba išsirinko įmonę, kuri jau beveik padarė darbus, gavusi tik avansą, ir rugpjūčio pradžioje jie jau turėtų būti pabaigti. Dabar metus teks kaupti pinigus, kad galima būtų su jais atsiskaityti.

N.Kasperavičienės manymu, bendrijoje sparčiai einama ūkiškumo ir tvarkos link. Tačiau vis atsiranda nepatenkintų valdybos veiksmais ir veikla, skundžia ją savivaldybei. Bendrija ne vieną kartą buvo tikrinta ir nė sykio negavo jokios pastabos. O į kaupiamąjį fondą renkama net mažiau, nei maksimaliai leidžia įstatymas – po 43 centus už kvadratinį metrą valdomo turto dalies ploto.

"Nežinau, ar įmanoma suderinti visų interesus. Nuomonės net šeimose skiriasi – ateina į susirinkimą vyras su žmona ir skirtingai kalba. Tai ką tada kalbėti apie 90-ies butų gyventojus. Kiekvieno situacija yra skirtinga. Vieni nori po savęs palikti gražesnį pasaulį ir sutvarkytą butą savo vaikams, o kiti į akis sako: po manęs – nors ir tvanas. Suprantu, kad niekas nenori turėti daugiau išlaidų, tačiau tai juk namas, kuriame gyvename ir kuriam 50 metų, jam reikia priežiūros. Senyvo amžiaus žmonės nenori pinigų išleisti. Galima tai suprasti, bet ar galima pateisinti – nežinau", – sakė bendrijos pirmininkė.

Remia valstybė

Kaip "Vilniaus dieną" informavo daugiabučių namų atnaujinimo programą administruojančios Būsto energijos taupymo agentūros atstovė ryšiams su visuomene Eglė Pliuskuvienė, nuo 2013 m. Vilniaus savivaldybėje atnaujinti 193 daugiabučiai, šiuo metu atnaujinami 56 daugiabučiai, artimiausiu metu renovacijos darbus planuoja pradėti dar 92 daugiabučiai namai.

Valstybės parama teikiama daugiabučių renovacijos projektams, pasiekusiems ne mažesnę kaip C pastato energinio efektyvumo klasę ir po namo atnaujinimo sutaupantiems ne mažiau kaip 40 proc. šilumos energijos sąnaudų.

Dalyvaujantiems programoje valstybė 100 proc. kompensuoja atnaujinimo projekto ar jo dalies parengimą, jo autorinę priežiūrą ir atnaujinimo projekto ekspertizę, projekto įgyvendinimo administravimo išlaidas bei statybos techninės priežiūros išlaidas, o 30 proc. valstybės parama skiriama investicijoms į daugiabučio namo atnaujinimą vyriausybės nustatytoms energinio efektyvumo didinimo priemonėms.

Įrengus atskirą arba modernizavus neautomatizuotą šilumos punktą, įrengus balansinius ventilius ant stovų, sutvarkius šildymo sistemą, butuose įrengiant individualios šilumos apskaitos prietaisus yra teikiama papildoma 10 proc. parama prie anksčiau minėtos 30 proc.

Nepasiturintiems gyventojams, gaunantiems kompensacijas už šildymą, visus renovacijos kaštus dengia valstybė.

Iki metų pabaigos turėtų būti baigti renovuoti du namai, atnaujinami pagal programą, kurioje dalyvauja ir savivaldybė. Ši programa startavo prieš trejus metus. Nors buvo tikėtasi, kad greitai bus atnaujinta daug namų, viskas įstrigo.

Pinigų laukia devyni

Pagal renovacijos programą, kurioje dalyvauja ir Klaipėdos savivaldybė, uostamiestyje turėtų būti atnaujinti 27 daugiabučiai namai. Dar trijų pastatų gyventojai nepriėmė sprendimo prisijungti prie renovacijos.

Statybos darbai vyksta keturiuose daugiabučiuose namuose. Dviejuose iš jų darbus planuojama baigti iki metų pabaigos. Dar viename yra atlikta 60 proc. darbų. Renovaciją jame planuojama baigti pavasarį. Ketvirtame name darbai pradėti rugsėjį. Kiek jie truks, dar nėra tiksliai aišku.

Devyniems namams, kurie dalyvauja renovacijos programoje, yra parengti techniniai darbo projektai ir nupirkti statybos darbai, tačiau pastarieji nepradėti.

Pasak Klaipėdos savivaldybės Miesto ūkio departamento direktoriaus Liudviko Dūdos, taip yra todėl, kad negaunamas finansavimas. Žadama, kad jis bus suteiktas kitų metų antrame ketvirtyje.

Darbai pabrango du kartus

Trims namams yra parengti darbo projektai ir netrukus bus skelbiami rangos darbų pirkimai. Vienam baigiamas rengti techninis projektas. Po to bus skelbiamas konkursas statybos darbams.

Dviem namams ruošiamasi pirkti techninį darbo projektą. Vienas iš jų ilgą laiką buvo skolininkas. Dėl šios priežasties buvo gerokai atsilikta.

Dar keturių namų gyventojai nepritaria pakoreguotiems investiciniams planams. Kai kuriuose darbų kainos išaugo du kartus.

Vienam namui koreguojamas daugiabučio namo investicinis planas. Po korekcijos bus organizuojamas patalpų savininkų susirinkimas dėl pritarimo.

Nepavyksta sumažinti skolų

Dar trys namai niekaip nesumažina skolų. Atsižvelgiant į skolų dydį ir mažą galimybę gauti finansavimą, šiems namams investiciniai planai nėra koreguoti.

Planuojama į daugiabučių namų atnaujinimo programą įtraukti Vingio gatvės 35 namą. Šio pastato 93 proc. visų patalpų nuosavybės teise priklauso savivaldybei. Pastaroji šiam daugiabučiui rengia namo atnaujinimo investicijų planą.

„Namuose, kurie gavo finansavimą, darbai vyksta. Tuose, kur jo negauta, negalima pradėti darbų, tačiau tai ne nuo savivaldybės priklauso“, – tvirtino L.Dūda.

Klaipėdoje daugiau namų renovuojama ne per programą, kurioje dalyvauja ir savivaldybė, o tiesiai kreipiantis į Būsto energijos taupymo agentūrą.

Daugiabučių namų renovacija, vykdoma per savivaldybę, uostamiestyje nejuda iš mirties taško. Rangos darbų dar nepavyko nupirkti nė vienam pastatui. Manoma, kad situacija pasitaisytų, jei gyventojai pakeistų požiūrį.

Naujoji renovacijos programa, kurioje dalyvauja ir savivaldybė, startavo užpraėjusių metų pradžioje. Tikėtasi, kad pagal ją greitai pavyks atnaujinti kiauriausius namus.

Iš pradžių buvo prognozuota, kad pastoliai prie pirmųjų namų stovės jau po pusmečio. Tačiau procesas užtruko. Renovacijos darbų kol kas nepavyko nupirkti nė vienam pagal šį modelį atsinaujinti apsisprendusiam namui. Pirmame etape žadėjo dalyvauti 24 namai. Vėliau keli atsisakė, tada vėl panoro, todėl šis skaičius nuolat keičiasi. Antrame etape pagal šį modelį dalyvauja 6 pastatai.

„Viskas juda labai lėtai. Nepasirašyta nė viena sutartis dėl rangos darbų. Vienas namas, esantis M.Mažvydo alėjoje, jau skelbs trečią konkursą. Gyventojų netenkina įmonių pasiūlymai. Darbų kainos yra didesnės, nei numatyta investiciniuose projektuose“, – komentavo Klaipėdos savivaldybės Socialinės infrastruktūros priežiūros skyriaus vedėja Violeta Gembutienė.

Pasak jos, trys namai yra apsisprendę koreguoti investicinius projektus.

„Gal tada kažkas pavyks. Investiciniai projektai nebeatitinka realios situacijos. Darbų kainos dabar yra kur kas didesnės. Be to, tebetrūksta statybininkų. Norint juos išlaikyti reikia mokėti gerus atlyginimus. Dėl to brangsta darbai, o gyventojai nenori daug mokėti. Užburtas ratas“, – dėstė vedėja.

Pasak V.Gembutienės, investiciniuose planuose nurodytos kainos ir realūs statybininkų pasiūlymai už kvadratinį metrą skiriasi keliais šimtais litų. „Skirtumas tikrai nėra mažas“, – teigė vedėja.

V.Gembutienės nuomone, situacija taptų kitokia, jei pasikeistų gyventojų požiūris ir jie sutiktų daugiau mokėti už darbus. Tačiau taip bus tik tada, kai papilnės gyventojų piniginės.

„Žmonės niekaip neįsisąmonina, kad atnaujinus būstą sumažės sąskaitos už šildymą ir jie nemokės daugiau, nei mokėjo prieš renovaciją. Dalis šių lėšų bus skirta paskolai padengti“, – komentavo vedėja.

Trijų uostamiesčio daugiabučių namų gyventojai atsisakė renovuoti pastatus pagal programą, kurioje dalyvauja ir miesto savivaldybė. Šiuose namuose gyvenantys klaipėdiečiai, kuriems priklausytų  kompensacijos už šildymą ir karštą vandenį, jų negaus.

Per pirmąjį renovacijos etapą buvo išrinkti 24 "kiauriausi" – daugiausia šilumos suvartojantys daugiabučiai namai.
Pasak Klaipėdos savivaldybės Socialinės infrastruktūros priežiūros skyriaus vedėjos Violetos Gembutienės, administratoriai juose jau baigė organizuoti būstų savininkų susirinkimus.

Trijų daugiabučių namų – Paryžiaus Komunos g. 2, Sulupės g. 13 ir Vyturio g. 7 – gyventojai nepanoro atsinaujinti.

"Manėme, kad namų, kurie norės renovacijos, bus dar mažiau. Viskas vyko labai vangiai. Administratoriams sunkiai sekėsi organizuoti gyventojų susirinkimus. Tad rezultatai yra gana geri", – tvirtino vedėja.

V.Gembutienės teigimu, Paryžiaus Komunos g. 2 ir Sulupės g. 13 name gyvena labai daug asocialių žmonių, kuriems niekas nerūpi. Tad nenuostabu, jog jie neatnaujins pastato.

Tačiau, kodėl dalyvauti renovacijos programoje atsisakė Vyturio g. 7 namo gyventojai, anot vedėjos, sunku pasakyti.
Pagal nustatytą tvarką namus pagal šią programą atsisakę renovuoti gyventojai palaipsniui neteks kompensacijų už šildymą ir karštą vandenį.

Namams, kurių gyventojai sutiko imtis renovacijos, sausio pabaigoje bus skelbiami konkursai, kurių metu bus išrinkta, kas parengs techninius renovacijos projektus ir vykdys darbus.

Kada prasidės realūs darbai, anot V.Gembutienės, priklausys nuo to, kaip vyks konkursai. Anksčiau planuota, kad renovacija turėtų prasidėti pavasarį.

Antrojo etapo metu atsinaujinti pagal šią programą norą pareiškė 6 namai. Sausio 21 d. baigsis konkursas, kurio metu paaiškės, kas atliks jų energetinį auditą ir parengs investicijų planą.

Atlikus šiuos darbus, namuose bus pradėti organizuoti gyventojų susirinkimai dėl pritarimo renovacijai.