Projekto įgyvendinimo eiga aptarta šią savaitę surengtame Lietuvos banko valdybos pirmininko Gedimino Šimkaus susitikime su memorandumą pasirašiusių bankų ir LBA vadovais. Šiuo metu bankai renkasi tiekėją, kuris statys naujuosius bankomatus, derinama projekto išlaidų pasidalijimo schema, analizuojami reikalingi techniniai pakeitimai.

Norima kuo greičiau

"Mūsų prioritetas – gyventojai turi kuo greičiau ir patogiau pasiekti pinigų išsigryninimo vietas, todėl siekiame, kad papildomi bankomatai būtų pradėti įrengti kuo greičiau. Vis dėlto, nepriklausomai nuo to, kada tiksliai ir kur konkrečiai nauji bankomatai atsiras, 2022 m. liepos 1 d. galimybė išsigryninti pinigus turės būti užtikrinta 100 papildomai nustatytų šalies vietovių. Iš viso, įgyvendinus memorandumą, galimybė išsigryninti pinigus bus prieinama ne mažiau kaip 191 vietovėje", – teigė G.Šimkus.

Mūsų prioritetas – gyventojai turi kuo greičiau ir patogiau pasiekti pinigų išsigryninimo vietas.

"Įgyvendindami pinigų išgryninimo tinklo plėtros projektą, bankai bendradarbiauja laikydamiesi visų konkurencijos apribojimų. Šiuo metu siekiame suderinti visoms pusėms tinkamą projekto modelį, kurį būtų galima sklandžiai įgyvendinti įrengiant naujus bankomatus. Dedame visas pastangas, kad šio tinklo plėtra kuo greičiau įgautų pagreitį, ir galime pasidžiaugti, kad viskas vyksta pagal sudėliotą planą", – paaaiškino LBA prezidentė Eivilė Čipkutė.

Gyventojai rasti arčiausiai esantį bankomatą ir sekti bankomatų tinklo plėtrą gali interaktyviame Lietuvos banko sukurtame žemėlapyje. Jame šiuo metu yra pažymėta 91 vietovė, kurioje yra bankomatai. Lietuvos bankui skatinant finansų rinkos dalyvių dialogą, septynios šalies finansų ir kredito įstaigos šiemet birželį įsipareigojo per vienus metus padvigubinti vietovių, kuriose galima išsigryninti pinigus, skaičių.

Pasirašytas memorandumas

Tarpusavio supratimo memorandumą, siekiant užtikrinti grynųjų pinigų prieinamumą Lietuvoje, pasirašė "Swedbank", SEB bankas, "Luminor" banko Lietuvos skyrius, Šiaulių bankas, "Citadele" banko Lietuvos filialas, "Revolut Payments" ir Lietuvos centrinė kredito unija, Lietuvos bankas ir LBA.

Memorandumą pasirašę finansų rinkos dalyviai įsipareigojo per vienus metus užtikrinti, kad ne mažiau kaip 90 proc. Lietuvos gyventojų grynųjų pinigų išgryninimo vieta (bankomatas ar kita bankomatui lygiavertė vieta) būtų pasiekiama iki 10 km atstumu nuo gyventojų deklaruotos gyvenamosios vietos arba 99 proc. gyventojų – iki 20 km atstumu.

Grynųjų pinigų prieigos taškų plėtra bus sutelkta į gyvenamąsias vietoves, kuriose gyvena iki 4 tūkst. gyventojų. Grynųjų pinigų prieinamumas bus užtikrintas pasitelkiant bankomatus arba alternatyvias grynųjų pinigų prieigos vietas (pavyzdžiui, bankų partnerių teikiamas išsigryninimo paslaugas prekybos vietose), jeigu bus užtikrintos lygiavertės bankomatui pinigų išgryninimo paslaugų galimybės.

Jei vietovėje gyvena daugiau nei 2 tūkst. gyventojų ir 10 km atstumu nėra grynųjų pinigų išsigryninimo vietos, ten bus įrengiamas bankomatas.

Bankomatai turėtų būti įrengti ne mažiau kaip 50 vietovių, kitose vietovėse galimi ir kiti sprendimai. Lietuvos bankas stebi šio memorandumo įsipareigojimų įgyvendinimą, konsultuoja susitarimo dalyvius, skelbia žemėlapį, kuriame nurodomos grynųjų pinigų prieigos vietos, kartą per metus skelbia apžvalgą apie grynųjų pinigų prieinamumą Lietuvoje.

Politikų žingsniai

Parlamentas ėmėsi taisyti Banko įstatymą ir siūlo įpareigoti juos įrengti daugiau pinigų išgryninimo įrenginių.

Seimas pavasario sesijoje po pateikimo jau priėmė svarstyti Bankų įstatymo pataisas: už balsavo 109 parlamentarai, o septyni susilaikė. Beje, teikiamą projektą, kaip rengėjai, pasirašė net 48 parlamentarai ir iš valdančiosios daugumos, ir iš opozicinių frakcijų.

Pataisos numato, kad bankai turėtų įrengti tiek bankomatų, kad ne mažiau nei 95 proc. šalies gyventojų turėtų galimybę pasiekti bankomatą 5 km, o 97 proc. gyventojų – 10 km atstumu nuo savo gyvenamosios vietos. Toks reikalavimas būtų taikomas bankams, turintiems 250 tūkst. ir daugiau klientų – SEB, "Swedbank", "Luminor" ir "Šiaulių bankui".

Projekte siūlomas įteisinti atstumas nuo bankomatų įvardijamas kaip protingas atstumas. Pagal siūlomą įstatymo pakeitimo projektą, bankai ir užsienio bankai ar jų padaliniai privalo teikti paslaugas, suteikiančias galimybę protingu atstumu visoje šalyje savo klientams mokėjimo kortele pasiimti grynuosius pinigus iš bankomatų. Numatoma, kad už nustatytų reikalavimų pažeidimus kompetentinga priežiūros institucija skirtų baudą Bankų įstatymo nustatyta tvarka.

Priėmus pataisas, gyventojams, gyvenantiems mažuose miesteliuose ir kaimuose, bei vyresnio amžiaus žmonėms ir gyventojams, turintiems negalią, kuriems sunku naudotis kitais mokėjimo būdais, bus suteikta galimybė protingu atstumu visoje šalyje mokėjimo kortele pasiimti grynuosius pinigus iš bankomatų – skaičiuojama, kad, priėmus tokias pataisas, jų turėtų papildomai atsirasti 200–250.

Šiuo metu teisės aktuose nenustatytas privalomas reikalavimas Lietuvoje veikiantiems bankams ir užsienio bankams ar jų padaliniams teikti paslaugas, suteikiančias galimybę protingu atstumu visoje šalyje savo klientams mokėjimo kortele pasiimti grynuosius pinigus iš bankomatų.

Seimas antradienį po pateikimo priėmė svarstyti Bankų įstatymo pataisas: už balsavo 109 parlamentarai, o 7 susilaikė. Toliau pakeitimus Seimas svarstys birželio 15 dieną.

Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko Mykolo Majausko teigimu, komerciniai bankai uždarinėdami savo skyrius regionuose ir naikindami bankomatus, mažina savo sąnaudas ir didina pelningumą.

„Toks yra jų komercinis interesas. Tai vienareikšmiškai apriboja bankinių paslaugų kokybę ir jų prieinamumą regionuose“, –  teigė jis.

Pasak jo, pinigų išsigryninimo „Perlo“ terminaluose ir prekybos vietose paslaugos yra nekokybiškos, nes „Perlo“ terminaluose dažnai nebūna grynųjų pinigų, o prekybos vietose būna sąlygų ir apribojimų – turi įsigyti už tam tikrą sumą prekių ir gali išsigryninti tik iki tam tikros sumos.

Pataisos numato, kad bankai turėtų įrengti tiek bankomatų, kad ne mažiau nei 95 proc. šalies gyventojų turėtų galimybę pasiekti bankomatą 5 km, o 97 proc. gyventojų – 10 km atstumu nuo savo gyvenamosios vietos.

Toks reikalavimas būtų taikomas bankams, turintiems 250 tūkst. ir daugiau klientų – SEB, „Swedbank“, „Luminor“ ir „Šiaulių bankui“.

M. Majauskas skaičiuoja, kad Seimui priėmus tokias pataisas turėtų atsirasti apie 200–250 naujų bankomatų.

„Toks sprendimas paskatintų pačius bankus peržiūrėti savo bankomatų tinklą ir nestatyti trijų skirtingų bankomatų vienoje vietoje, kaip kartais dabar matome prie parduotuvės, o įvesti vieningą tinklą, kuris priklausytų ir kurį operuotų keturi didžiausi bankai ir žmogus, turėdamas nesvarbu, kurio iš keturių bankų kortelę, galėtų išsigryninti pinigus“, – kalbėjo M. Majauskas.

Pataisas dėl įpareigojimo bankams įrengti daugiau bankomatų savo parašais remia maždaug pusšimtis Seimo narių tiek iš valdančiosios daugumos, tiek iš opozicijos.

„Swedbank“ BNS nurodė, kad šių metų balandžio pabaigoje visoje Lietuvoje turėjo 401 bankomatą, o SEB teigimu, banko klientai išsigryninti pinigus gali maždaug 9,1 tūkst. prekybos vietų: ne tik bankomatuose, bet ir prekybos centruose bei „Perlo“ terminaluose. „Luminor“ ir „Šiaulių bankas“ nenurodė, kiek turi bankomatų.

Lietuvos bankų asociacija (LBA) antradienį pranešė kritiškai vertinanti Seime svarstomas Bankų įstatymo pataisas. Pasak LBA prezidentės Eivilės Čipkutės, siūlomas reikalavimas turėti bankomatų tinklą brangintų bankų paslaugas, užkirstų kelią ateiti naujiems rinkos dalyviams, šalyje negalėtų veikti virtualūs, arba vadinamieji neobankai, neturintys fizinės aptarnavimo infrastruktūros.