-
Papasakojo apie iš daugyklos Jonavos rajone išvaduotus šunis: kai kurių išvaizda tiesiog šokiravo 8
Ištiko šokas
Jaunas vyras neslepia – po praėjusią savaitę nuskambėjusio teismo sprendimo, kai paaiškėjo, kad šunys bus grąžinti daugintojai, jį ištiko šokas.
„Kaip galima pripažinti žmogų kaltu, kad jis žiauriai elgėsi su gyvūnais ir grąžinti gyvūnus vėl į nesaugią aplinką viliantis, kad žmogus pasikeitė. Man atrodo, kad tai nėra normali praktika, kai teismas remiasi viltimi arba kažkokiu tikėjimu, nes, man atrodo, mūsų teisinė sistema turėtų remtis įstatymo raide, o ne viltimi. Neatrodo normalu“, – nuostabos neslėpė žurnalistų kalbintas K. Kulikauskas.
Jis sakė, kad sausio 28 dieną byloje Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų teisėjos Linos Šafronienės priimtas sprendimas netenkina nei gyvūnų globos asociacijos „Lesė“ atstovų, kurioje jaunas vyras dirba, nei Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT). Jo teigimu, šį sprendimą VMVT ketina skųsti aukštesnės instancijos teismui.
„Gavome ne vieną teisinių kontorų pasiūlymą, kurios sutiko padėti neatlygintinai konsultuojant. Visa tai perdavėme VMVT, nes jie yra tie, kurie gali skųsti ir dalyvauti teisminiame procese“, – kalbėjo pašnekovas.
Slogūs prisiminimai
„Į vidų įeiti mums nebuvo leista, bet iš išorės namas atrodė skurdžiai. Kvapas net stovint lauke rietė nosį, kiemo aplinka taip pat nebuvo tvarkinga. Namuose, kiek teko matyti iš tolo per atidarytas duris, irgi nebuvo panašu į tvarkingą aplinką. Kai pradėjo išnešinėti gyvūnus į lauką ir perdavinėti organizacijoms, kai kurių gyvūnų išvaizda šokiravo – ligoti, nešvarus, neprižiūrėti“, – mintimis į spalį, kai Jonavos rajone buvo gelbėti apleisti keturkojai, sugrįžo K. Kulikauskas.
Tądien 20 šunų pateko į gyvūnų prieglaudą „Dogspotas“, dešimt – į „Nuarą“ ir šeši – prancūzų buldogai ir viena bulterjerė, į gyvūnų globos asociaciją „Lesė“.
„Pas mus iš pradžių pateko aštuoni gyvūnai, bet buvo priimtas sprendimas vieną gyvūną grąžinti šeimininkams. Nežinau, teisybė tai ar ne, bet taip nutiko, kad daugykloje buvo ir kažkurių šeimininkų šuo, kurie vėliau teigė daugintojos tiesiog paprašę pasaugoti savo šunį, bet VMVT priėmė sprendimą tą šunį jiems grąžinti. Dar vieną šunį mes perdavėme „Dogspoto“ prieglaudai paaiškėjus, kad tai – besilaukianti kalytė. Mes neturime praktikos su besilaukiančiais suplotasnukių šunų gimdymais, nes jie komplikuoti, problematiški, todėl sveikata nerizikavome ir perdavėme gyvūną kompetentingiems specialistams, kurie turi daugiau praktikos“, – pasakojo jaunas vyras.
Džiaugiasi pokyčiais
„Pasakyti, kad šunys per šį laiką atsigavo, būtų tolygu nepasakyti nieko. Pirmos savaitės buvo sunkios ir mums, ir šunims. Trumpiausias gydymo laikas – dvi savaitės ir tai tik tam, kad būtų atsikratyta pirmuonimis, kuriuos turėjo visi patekę gyvūnai. Taip pat visiems buvo paskirtas akių ir ausų gydymas. Kiti gydymai buvo paskirti individualiai. Kai kurios problemos šalintinos tik operacijos būdu, ką ir ketiname atlikti, nes šunys pagaliau išsigydė pirmines problemas. Procedūros tikrai nebuvo malonios, bet visus tuos mėnesius mes kantriai dirbome ir toliau dirbsime gyvūnų labui. Kalbant apie kitus sunkumus, seniai nebuvome matę tokių jautrių prisilietimams šunų. Prireikė tikrai daug laiko, kad šie šunys pilnai patikėtų žmogumi, tačiau šiandien rezultatas džiugina – šunys su didžiausiu džiaugsmu pasitinka ne tik gerai pažįstamus savanorius, bet ir pirmą kartą matomus lankytojus“, – džiaugėsi K. Kulikauskas.
Pasak jo, apleisti šunys pagaliau gali atsipalaiduoti prie judančio žmogaus, nors anksčiau kiek staigesnis judesys versdavo juos susigūžti.
„Po šitiek laiko šunys drąsiai lipa ant skirtingų paviršių, nors pirmomis dienomis ant žolės ar laiptų stovėdavo tarsi įbesti. Per tuos mėnesius pasiekėme ir tai, kad šunys pradėjo adekvačiai reaguoti į maistą ir vandenį, nes vos patekus pas mus, vandenį ir maistą pildydavome daug kartų per dieną, dėl besaikio vartojimo. Dabar jie jau žino, kad nei maistas, nei vanduo niekur nedings. Kažkam tai – smulkmenos, o mums – puiki naujo gyvenimo pradžia. Naujo gyvenimo, nes tokį norėjome suteikti šiems, visko gyvenime jau mačiusiems, šunims“, – jautriai kalbėjo pašnekovas.
Jo nuomone, galbūt teismas nesitikėjo, kad išgirdę priimtą sprendimą apie daugintojai nuspręstus grąžinti keturkojus, žmonės vėl sukils.
Meilė gyvūnams
Paklaustas apie tai, kaip ir kodėl jis tada atsidūrė Jonavos rajone gelbėjant nuskriaustus keturkojus, K. Kulikauskas sakė, kad rūpestis gyvūnams jo gyvenime atsiradęs jau seniai – gyvūnų globos asociacijoje „Lesė“ gyvūnų priežiūros specialistu jaunas vyras dirba jau penktus metus, tačiau savanoriauja dvigubai tiek – dešimtus.
Be viso to K. Kulikauskas darbuojasi ir Kauno rajono greitosios medicinos pagalbos stotyje (GMPS). Kol kas, sako jis, greitosios medicinos pagalbos automobilio vairuotoju, bet sieks tapti kvalifikuotu paramediku.
„Čia dirbu apie mėnesį, bet atlikau praktiką ir savanoriauju maždaug nuo rugsėjo mėnesio“, – šyptelėjo pašnekovas.
Primename, kad Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų teisėja L. Šafronienė nusprendė grąžinti keturkojus daugintojai Jonavos rajone ir skyrė jai 700 eurų baudą.
„Atsižvelgiant į šias nustatytas aplinkybes tikėtina, jog dėl šių pažeidimų padarymo A. P. savo elgesį įvertins savikritiškai bei parodys deramą pareigą ateityje elgtis atidžiai ir rūpestingai prižiūrint savo turimus gyvūnus (šunis), todėl teismas sprendžia, kad šiuo atveju A. P. priklausantys gyvūnai (šunys), nekonfiskuotini“, – rašoma nutarimo ištraukoje.
-
Teismas nusprendė: baisiomis sąlygomis laikyti šunys pas veisėją negrįš, teks sumokėti ir baudą 4
Tinkamai nesirūpino gyvūnais
2020 metų rugsėjo 10 dieną apie 19 val. atlikus neplaninį gyvūnų augintinių veisėjos J. N., patikrinimą, rastas 81 šuo, iš kurių penkios vados jauniklių. Laikomi špicai, prancūzų buldogai, mopsai, bišonai, korgiai, jorkšyras ir mišrūnai.
Atliekant patikrinimą nustatyta, kad didžioji dauguma šunų vidutinio įmitimo, rasta šunų su nepakankamu įmitimu. Dalyje narvų nebuvo indų su vandeniu, daugelis šunų laikyti narvuose, neatitinkančiuose ploto reikalavimų.
Patikrinimo metu patalpoje vyravo netvarka, buvo jaučiamas stiprus amoniako, išmatų kvapas, gyvūnų tuštinimosi patalpos nebuvo valomos laiku. Dauguma gyvūnų – apverktinos odos, ausų, dantų būklės turėjo jausti mažų mažiausiai didesnio ar mažesnio laipsnio diskomfortą.
„Nustatyta, kad J. N. tinkamai nesirūpino laikomais gyvūnais, ko pasekoje sukėlė padarinius, sąmoningai leido jiems atsirasti. Savo veikimu ar neveikimu sąlygojo žiaurų elgesį su gyvūnais“ – nutarime konstatavo teismas.
Neigė kaltę
Daugyklos savininkė savo kaltę neigė, tačiau tai teismas vertino kaip jos gynybos versiją ir siekimą išvengti administracinės atsakomybės už padarytus nusižengimus.
„Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ir jos atstovo argumentai, kad J. N. nepadarė nusižengimų, tinkamai rūpinosi šunimis, atmestini kaip visiškai nepagrįsti.“ – sprendė teismas.
Veisėjos kaltę patvirtino ne tik byloje esantys rašytiniai įrodymai, bet ir patikrinimo metu jos namuose buvusios institucijos atstovės teismo posėdyje duoti paaiškinimai ir liudytojais teismo posėdyje apklaustų parodymai.
Nubaudė ir konfiskavo gyvūnus
Teismas, skyrė J. N. 1 025 eurų dydžio baudą ir konfiskavo laikytus gyvūnus.
„Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad J. N. nesirūpino laikomais gyvūnais, nepakankamai juos šėrė ir girdė, nesuteikė laikomiems šunims būtinosios veterinarinės pagalbos, jos veiksmai atitinka žiauraus elgesio su gyvūnais, gyvūnų kankinimo, kai dėl to gyvūnams grėsė žūtis ar suluošinimas, sudėtį. Įvertinus nustatytų aplinkybių visumą, taikytinas gyvūnų konfiskavimas“.–motyvavo teismas.
Nutarimas per 20 kalendorinių dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.
Džiaugiasi sprendimu
Kleboniškio daugyklos narvai liks tušti – apie pastarąjį teismo sprendimą socialiniame tinkle „Facebook“ savaitgalį pranešė ir gyvūnų prieglaudos „Nuaras“ atstovai.
„Po 145 dienų teismas priėmė palankų gyvūnams sprendimą. Priminsime, jog Kauno rajone iš daugyklos, dalyvaujant VMVT, Kauno rajono savivaldybės Karmėlavos seniūnijos, Laisvės TV , policijos atstovams, „Nuaras“ paėmė į savo globą 81 šunį“, – priminė įrašu apie teigiamą istorijos posūkį, susijusį su Kleboniškyje aptikta daugykla, pranešęs „Nuaras“.
Prieglaudos atstovai teigė esantys dėkingi ne tik teismui, bet ir Kauno rajono savivaldybei, kuri nuolat stengėsi padėti finansiškai, palaikyti ir patarti.
„Vos paėmus šunis, Kauno rajono meras Valerijus Makūnas iškart pakvietė mus ir kitų institucijų atstovus pasikalbėti ir suprato problemos svarbą bei sudėtingumą. Dėkojame visiems, kurie atėjo mums į pagalbą sunkiu momentu – už prisidėjimą, palaikymą, patarimus, pagalbą. Jūsų pagalba buvo gyvybiškai svarbi, nes šiems gyvūnams gavome ribotą finansavimą“, – dėkojo „Nuaro“ atstovai.
Aptikta rudenį
Primename, kad veisėja, Kauno rajone netinkamomis sąlygomis laikiusi 81 šunį, buvo aptikta rudenį. Apie vieną iš didžiausių Lietuvoje šunų paėmimo operacijų socialinio tinklo „Facebook“ asmeniniame profilyje paskelbė žurnalistas Andrius Tapinas.
„Šiuo metu Kauno rajone baigiasi turbūt didžiausia šunų paėmimo operacija, kurią įvykdė Laisvės TV, policijos ir VMVT atstovai bei gyvūnų globos organizacijų mobilioji komanda. Po 12 valandų budėjimo, bendravimo su šeimininke, kuri bandė apgaudinėti apsimesdama, jog yra ne namie ir siūlydama atvažiuoti rytoj, po aplinkinių gyventojų važinėjančių pirmyn atgal spaudimo, iš namo buvo išvaduota ir perimta 81 itin prastomis sąlygomis laikytas šuo. Kai kurie narvuose buvo sugrūsti po šešis. Didžiojoje dalyje narvų nebuvo net vandens dubenėlių, šunys gyveno savo išmatose, 11 iš jų ką tik gimę. Taip, jūs nesuklydote – 81 šuo. Savininkė buvo registruota kaip veisėja, laikanti dvi buldogų veislės kales“, – rašė žinomas vyras.
Pasak jo, šunys buvo perduoti ne operacijoje dalyvavusioms prieglaudoms, tačiau į įvykio vietą vakare atvykusiems „Nuaro“ atstovams, kurie turi sutartį su Kauno rajono savivaldybe.
Kaip anksčiau teigė prokuratūra, tyrimo metu nustatyta, kad šunys buvo laikomi per mažuose narvuose, dalis narvų buvo pastatyti vienas ant kito, jų grindyse grotelės, o dalyje narvų nėra gultų, taip pat pažeisti ir kiti veisėjams taikomi reikalavimai.
„Tačiau surinkus ir įvertinus visus gautus duomenis, atsižvelgus į gautas specialistų išvadas bei liudytojų parodymus, konstatuota, kad šiuo atveju nebuvo padaryta Baudžiamojo kodekso 310 str. 1 d. nurodyta nusikalstama veika, todėl tyrimas nutrauktas“, – rašyta prokuratūros pranešime.
Tyrimo metu surinktus duomenis prokurorai perdavė Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai (VMVT), kurios pareigūnai turėjo spręsti klausimus dėl administracinės atsakomybės taikymo bei tolimesnės gyvūnų priežiūros, globos, paėmimo ar grąžinimo savininkei.