Protesto-performanso metu vaikus simbolizuojantys daiktai – pliušiniai žaislai ir lėlės – aplieti nafta. Akcijos sumanytojai siunčia žinią Vyriausybei, kad sprendimų vilkinimas naftoje skandina vaikų ateitį.

„Vaikų dienos proga daugybė politikų akcentuoja, kad vaikai mūsų turtas, ateitis, kaip juos reikia globoti, mylėti ir panašiai. Vis dėlto Vyriausybė praktiškai žlugdo vaikų galimybes gyventi saugioje, švarioje ir sveikoje aplinkoje“, – akcijos metu sakė I. Budraitė.

„Vaikystė Lietuvoje tampa nesaugi tiek ekologiniu, tiek ekonominiu atžvilgiu. Didėjanti tarša miestuose kelia didžiulę riziką sveikatai, o delsimas priimti ryžtingus sprendimus mažinti naftos degalų vartojimą transporto sektoriuje, kasdien mums kainuoja vieną milijoną eurų. Didelę ir sprarčiai besikaupiančią skolą už vilkinamus priimti sprendimus būsime priversti mokėti ne tik mes, bet ir mūsų vaikai. Jau dabar prognozuojama, kad dėl didėjančio naftos degalų vartojimo ir augančių šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų Lietuvos mokesčių mokėtojai turės susimokėti apie 1,3 milijardo eurų. Ką jau kalbėti apie klimato kaitos keliamus iššūkius“, – pridūrė ji.

Mes pasipiktinę, kad pažadai lieka tik žodžiais, o Vyriausybė šiandien prioritetu laiko ekonominį pelną (...)

Akcijos iniciatorė primena, kad dar 2023 metų lapkritį Seimas pateikė įstatymo projektą, kuriame įtrauktas įsipareigojimas iki 2030 metų 41 proc. sumažinti naftos degalų vartojimą transporto sektoriuje. Nors įstatymo projektui po pateikimo Seime pritarta, tačiau jam buvo paprašyta Vyriausybės išvados, kurią ji turėjo pateikti iki šių metų sausio 9 d., vis dėlto iki šiol to nepadarė.

„Be Vyriausybės išvados įstatymo projektas yra įstrigęs biurokratų stalčiuose ir taip yra vilkinamas jo priėmimas. Kiekvienos Vyriausybės delsimo dienos kaina yra besikaupianti finansinė našta Lietuvos gyventojams ir prarandama sveikata. Skaičiuojama, kad oro tarša, dar vadinama tyliąja žudike, Lietuvoje per metus pasiglemžia apie 3 tūkstančius gyvybių. Ar tikrai norime tokios ekonomiškai nestabilios ir sveikatai pavojingos ateities savo vaikams? Laikas Vyriausybei atsimerkti ir padėti Lietuvai nulipti nuo naftos „adatos“, nes ši priklausomybė ir nenoras spręsti problemos prilygsta vaikų teisės į švarią, saugią ir sveiką aplinką pažeidimui“, – teigia ji.

Akcijos metu I. Budraitė taip pat pabrėžė, kad Vyriausybė mėgsta iškelti gerus tikslus, bet nemėgsta jų įgyvendinti.

„Buvo pažadėta, kad jau pernai bus 9000 elektromobilių įkrovimo stotelių, šiandien jų turime tik 2500. Buvo pažadėta, kad mes išvystysime viešąjį transportą tam, jog žmogus nebūtų priklausomas nuo automobilio, bet per pastaruosius 20 metų vidaus degimo varikliais varomų automobilių padvigubėjo, jų turime 2 milijonus, o elektriniai sudaro vos vieną procentą. Žmonės nesirenka viešojo transporto, nes jis neišvystytas, nepatogus, nepritaikytas žmonų poreikiams. (...). Biokuras gali būti gaunamas iš organinių medžiagų – mėšlo, tai yra visiška išeitis daugybėje sričių, o Vyriausybė tiktai pernai pradėjo skatinti šitą veiklą“, – vardijo akcijos organizatorė.

„Mes pasipiktinę, kad pažadai lieka tik žodžiais, o Vyriausybė šiandien prioritetu laiko ekonominį pelną, negalvodama apie tai, kiek tas kainuos ateityje“, – pridūrė ji.

Seimas ketvirtadienį priėmė svarstyti tai numatančias Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo pataisas: už balsavo 93 Seimo nariai, du susilaikė.

Pataisas pristačiusio liberalo Romualdo Vaitkaus teigimu, 41 proc. tikslas numatomas atsižvelgiant į išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) apimtis.

„Jis gavosi todėl, kad nuo 2025 iki 2030 metų sumažinant 14 proc. šiltnamio efektą sukeliančių dujų procentą būtent gaunasi, kad 41 proc. reikia siekti. Tokia siekiamybė yra, ir manau, kad tai įmanoma padaryti. (...) Iki šiol nebuvo įrašyta (įstatymuose – BNS) naftos degalų vartojimo mažinimo tikslas ir kriterijai“, – teigė pakeitimų rengėjas.

Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ atstovo Lino Savicko teigimu, privatus sektorius yra pasiruošęs įgyvendinti šį pokytį, tereikia paskatinti viešąjį.  

Tauragė yra viena pavyzdžių – turi 16 elekrobusų, apie 20 įkrovimo stotelių. Tai jeigu mažas miestas, mažas regionas gali padaryti, tai gali padaryti ir kiti miestai.

 

„Tauragė yra viena pavyzdžių – turi 16 elekrobusų, apie 20 įkrovimo stotelių. Tai jeigu mažas miestas, mažas regionas gali padaryti, tai gali padaryti ir kiti miestai“, – teigė parlamentaras.

Pasak  R. Vaitkaus, elektrinių automobilių parkų plėtrą skatintų mažiau degalų vartojančių mašinų įsigijimo rėmimas, mokestinės lengvatos, didesnis biometano naudojimas, ypač sunkiajame transporte, geležinkelių elektrifikavimas, antros kartos biodegalų naudojimas sunkiajame transporte. 

R. Vaikus, remdamasis Valstybinės duomenų agentūros duomenimis, teigė, kad naftos produktų, benzino, dyzelino, suskystintų naftos dujų vartojimas Lietuvos transporte nuo 2005 iki 2021 metų išaugo daugiau kaip 45 proc.

„Pernelyg didelis naftos degalų vartojimas turi daug neigiamų pasekmių: auga Lietuvos energetinė nepriklausomybė nuo iškastinio kuro importo, vis aktualesnė tampa transporto sukeliamos taršos problema, be to, vartodami naftos degalus netiesiogiai remiame naftą eksportuojančias valstybes ir režimus, kurie pajamas iš naftos perdavimą naudoja karams finansuoti, demokratiniams judėjimams savo šalyse malšinti“, – Seime tvirtino R. Vaitkus. 

2021 metais Lietuvoje į atmosferą buvo išmesta 20,3 mln. tonų ŠESD – apie 0,5 proc. daugiau nei 2020 metais, didžiausią taršą kėlė transporto ir energetikos sektoriai (po 30 proc. teršalų), žemės ūkis, kiek mažiau – pramonė ir atliekų sektorius.

Kelių transporto išmetamas kiekis 2018-aisiais sudarė 96 proc. viso transporto išmetamo ŠESD. Likusią dalį sudarė geležinkeliai (3 proc.), vamzdynai, vidaus laivininkystė ir vietinė aviacija. 2018 metais didžiausią dalį išmetė lengvieji automobiliai (58,4 proc.) bei sunkvežimiai ir autobusai (36,6 proc.). 

Susisiekimo ministerija prognozuoja, kad nuo 2020 metų iki 2030 metų ŠESD kiekis padidės apie 17 proc. (nuo 6,62 mln. iki 7,76 mln. tonų), o iki 2040 metų augs dar beveik 3 proc. (iki 7,98 mln. tonų).