2023 m. sausio 4 d. buvo diena, kai iki savivaldybių tarybų ir merų rinkimų buvo likę 60 dienų. Todėl rinkėjai, kurie pirmajame rinkimų ture balsavo savo deklaruotos gyvenamosios vietos savivaldybėje, antrojo rinkimų turo metu gali balsuoti tik ten pat (jeigu toje savivaldybėje rengiamas pakartotinis balsavimas).

Tokiu atveju, jei savivaldybėje rinkimai jau yra įvykę ir pakartotinis balsavimas nerengiamas, tos savivaldybės rinkėjai balsuoti kitoje savivaldybėje negali.

Rinkėjai, kurie turi keletą nekilnojamojo turto objektų skirtingose savivaldybėse, rinkimuose gali balsuoti už savo deklaruotos gyvenamosios vietos savivaldybės kandidatus – taip kaip balsavo pirmajame rinkimų ture.

Pavyzdžiui, jeigu rinkėjas turi būstą Vilniuje, o gyvenamąją vietą yra deklaravęs Vilniaus rajone, artėjančiuose rinkimuose jis balsuos rinkdamas Vilniaus rajono savivaldybės merą, nepriklausomai nuo to, ar jo deklaruota gyvenamoji vieta keitėsi po 2023 m. sausio 4 dienos.

Vadovaujantis Rinkimų kodeksu, nuolatiniu savivaldybės gyventoju, laikomas Lietuvos Respublikos pilietis arba teisę gyventi Lietuvoje turintis kitos valstybės pilietis, kuris likus iki rinkimų dienos ne mažiau kaip 60 dienų konkrečios savivaldybės teritorijoje yra deklaravęs savo gyvenamąją vietą.

Europos Sąjungos valstybių narių piliečiams užtenka turėti laikiną leidimą gyventi Lietuvoje, kitų valstybių piliečiams reikia pateikti dokumentą, patvirtinantį teisę nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje.

Taip pat nuolatiniais savivaldybės gyventojais laikomi ir asmenys, kurie yra įtraukti į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą toje savivaldybėje.

Pakartotinis savivaldybių tarybų ir merų rinkimų balsavimas vyks 2023 m. kovo 19 dieną.

Politikas pernai siūlė, kad asmenys, kurie socialinio draudimo įmokas moka Europos Sąjungos (ES) šalyse, galėtų būti atleisti nuo privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokų Lietuvoje nepriklausomai nuo to, ar yra deklaravę savo išvykimą.

Jie būtų laikomi išvažiavusiais iš Lietuvos pagal „Sodros“ ir Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) teikiamus duomenis.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas tokias pataisas teikė kilus susirūpinimui dėl to, kad „Sodra“ užsienyje gyvenantiems ir dirbantiems lietuviams skaičiuoja skolas už nesumokėtas socialinio draudimo įmokas.

Tačiau Vyriausybė sako, kad PSD įmokų nemokėjimas Lietuvoje savaime neleidžia daryti vienareikšmės išvados apie tai, kad asmens gyvenamoji vieta keičiama ir asmuo Lietuvoje nebegyvena.

Ministerija taip pat nurodė, kad asmens, galutinai išvykstančio iš Lietuvos, pajamų mokesčio deklaracija irgi nėra patikimas išvykimą liudijantis veiksmas.

„Deklaravimas yra paties asmens teisė ir pareiga. Asmuo gali gyventi ne vienoje vietoje ir žmogaus teisė yra pasirinkti tą vietą ir ją įvardyti“, – posėdyje sakė vidaus reikalų viceministras Darius Urbonas.

Vyriausybės išvadoje apibendrinama, kad R. Karbauskio siūlymas „yra netikslingas ir sukurtų prielaidas kaupti neteisingus duomenis Lietuvos Respublikos gyventojų registre“.

Gavus Vyriausybės išvadą, klausimas grįš į Seimą. Ji teisiškai neįpareigoja parlamentarų priimti arba nepriimti pataisų.

Antradienį parlamentarai bendru sutarimu po pateikimo pritarė tokiai Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo pataisai. Toliau jis bus svarstomas Seimo komitetuose, vėl jį svarstyti posėdžių planuojama lapkričio 3 dieną.

„Jos (pataisos – BNS) reikalingos, kad būtų pratęstas (deklaravimo) tvarkų sureguliavimas, nes dabar žmonės pakliūva į spąstus, pavyzdžiui, jie nuomoja butą, šeimininkai nenori deklaruoti jų gyvenamosios vietos, savivaldybėse jie susiduria, kad vaikų mokyklose neregistruoja pagal gyvenamą vietą, kyla klausimai dėl išmokų ir visi kiti dalykai. Buvo pavesta ministerijoms tą klausimą sutvarkyti, bet ministerijos neįvykdė sprendimo, todėl prašome pratęsti dar dvylikai mėnesių tos normos įsigaliojimą“, – BNS sakė Seimo vicepirmininkas Algirdas Sysas.

Jeigu minėta pataisa nebūtų pratęsta, žmonės, kurie iki 2016 metų sausio 1 dienos buvo įtraukti į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą prie savivaldybių („prisiregistravę prie savivaldybių“), iki 2017 metų sausio 1 dienos turi deklaruoti faktinę gyvenamąją vietą, pavyzdžiui, nuomojamame būste.

Gyvenamosios vietos nedeklaravę asmenys nebegalės kreiptis dėl pašalpų, išmokų vaikams, paramos mokinio reikmenims, nemokamo maitinimo mokiniams, šalpos išmokų ir vienkartinių pašalpų.

Pagal naująją tvarką, į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą ribotam terminui galės būti įtraukiami tik benamiai, taip pat asmenys, palikę vaikų globos namus ar šeimyną, atliekantys bausmę pataisos įstaigose ar laikomi tardymo izoliatoriuose bei tie, kurie teismo sprendimu gydomi specializuotose psichikos sveiktos įstaigose.

Įstatymo pataisą pateikęs Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas siūlo, kad privalomas faktinis gyvenamosios vietos deklaravimas būtų taikomas nuo 2018 metų sausio.

„Įvertinus dabartinę situaciją, matyti, kad dalis asmenų dar susiduria su sunkumais deklaruojant faktinę gyvenamąją vietą dėl, pavyzdžiui, būsto nuomotojų nenoro leisti nuomininkams deklaruoti gyvenamąją vietą nuomojamame būste“, – teigiama projekto aiškinamajame rašte.

Anot jo, taip pat matoma ryški tendencija, kad nėra sudaromos būsto nuomos sutartys, tokiu būdu vengiant mokesčių mokėjimo valstybei ar dėl kitų priežasčių.

„Manytina, jog būtina stiprinti būstų nuomotojų kontrolę nelegalios nuomos mastams mažinti, ir asmenys, kurie nuomojasi būstus, galėtų įgyvendinti Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatyme numatytą teisę deklaruoti gyvenamąją vietą ten, kur faktiškai gyvena. Tam būtini aktyvesni aiškinimo ir viešinimo veiksmai savivaldybėse, kuriuos numatoma vykdyti per ateinančius metus“, – teigiama aiškinamajame rašte.

Registrų centro duomenimis, šių metų liepą į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų sąrašą buvo įtraukta 92 tūkst. 718 asmenų.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė pasirašė savo inicijuotas ir Seimo priimtas Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo pataisas prieš balsų migraciją.

Įstatymo pataisomis nustatyta, kad nuolatiniu savivaldybės gyventoju būtų laikomas tas asmuo, kuris savo gyvenamąją vietą savivaldybėje deklaravo likus ne mažiau kaip 90 dienų iki rinkimų dienos. Jeigu gyvenamoji vieta buvo deklaruota likus mažiau kaip 90 dienų iki rinkimų, jis teisę balsuoti turės toje savivaldybėje, kurioje gyvenamąją vietą buvo deklaravęs anksčiau.

Iki šiol įstatyme buvo įrašyta, kad balsuoti savivaldos rinkimuose gali nuolatiniai tos savivaldybės gyventojai, o jokių terminų dėl gyvenamosios vietos deklaravimo nebuvo.

D.Grybauskaitė pataisas inicijavo po to, kai per savivaldybių tarybų rinkimus kovą masinis piliečių gyvenamosios vietos perdeklaravimas iš vienos savivaldybės į kitą buvo pastebėtas Šalčininkuose, Vilniaus ir Alytaus rajonuose.

Anot Prezidentūros, iki šiol galiojusi tvarka sudarė sąlygas asmeniui balsuoti toje savivaldybėje, kurioje jis nuolat negyvena. Šalies vadovės teigimu, tai ne tik prieštarauja Konstitucijai, bet ir sudaro sąlygas manipuliuoti rinkėjų balsais.