Už EPK išvadą, kad anksčiau nesikreipus ekspertinio vertinimo dėl nedidelio kiekio kanapių dekriminalizavimo projektų buvo pažeistas Seimo statutas, balsavo 72 Seimo nariai, prieš buvo 37 ir susilaikė 14 parlamentarų.

Etikos ir procedūrų komisija taip pat pasiūlė svarstymo procedūrą pradėti iš naujo nuo tos stadijos, kuomet buvo padarytas pažeidimas.

„Projektas Teisės ir teisėtvarkos komitete turi grįžti į svarstymo stadiją“, – per Seimo posėdį po balsavimo pranešė Seimo pirmasis vicepirmininkas konservatorius Jurgis Razma.

Pernai gruodį per svarstymo procedūrą Seimas vieno balso persvara pritarė siūlymui papildyti ANK, kad neteisėtas nedidelio kiekio kanapių, kanapių aliejaus, dervos, ekstraktų ar tinktūrų gaminimas, perdirbimas, įgijimas, laikymas, gabenimas ar siuntimas be tikslo platinti užtrauktų įspėjimą arba baudą nuo 50 iki 300 eurų. 300–1000 eurų dydžio baudos grėstų už pakartotiną nusižengimą.

Projektas Teisės ir teisėtvarkos komitete turi grįžti į svarstymo stadiją.

Opozicija piktinosi, kad projektui nebuvo užsakytas ekspertinis vertinimas, nors dėl to buvo surinkti parašai, tuo tarpu buvęs TTK vadovas Stasys Šedbaras laikėsi pozicijos, kad ekspertinis vertinimas turi būti užsakomas po pateikimo svarstant projektą komitete – iki svarstymo Seimo salėje stadijos.

Taip pat per svarstymą Seimo salėje tuo metu pritrūko balsų pritarti Baudžiamojo kodekso pakeitimui, kad baudžiamoji atsakomybė netaikoma tiems, kas turėjo, laikė, gabeno nedidelį kiekį kanapių ir jų produktų neturėdami tikslo šių kvaišalų platinti.

Aktyviausiai už nedidelio kiekio narkotinių medžiagų turėjimo dekriminalizavimą pasisako valdančiojoje koalicijoje esanti Laisvės frakcija.

Tuo metu didžioji dalis opozicijos atstovų tam nepritaria. Jų teigimu, siūlomas kanapių ir jų produktų dekriminalizavimas padarys daugiau žalos nei duos naudos.

Šiuo metu už disponavimą nedideliu kiekiu bet kokių narkotinių medžiagų gresia baudžiamoji atsakomybė.

Siekis dekriminalizuoti kai kurių narkotinių medžiagų įsigijimą ir turėjimą nėra pirmas šios kadencijos Seime. 2021 metų lapkritį atmesta iniciatyva baudžiamosios atsakomybės netaikyti už visų rūšių nedidelio kiekio narkotiką turėjimą be tikslo juos platinti.

Praėjusios kadencijos „valstiečių“ Seimas yra patvirtinęs tuometinio sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos vadovautos Sveikatos apsaugos ministerijos rengtą Valstybinę narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės ir vartojimo prevencijos 2018–2028 metams programą, kur irgi įrašytas siekis dekriminalizuoti mažiau pavojingas su narkotikų vartojimu susijusias veikas, už jas numatant administracinę atsakomybę.

2018 metais Seimas du kartus atmetė pataisas dėl nedidelio kiekio narkotinių medžiagų turėjimo dekriminalizavimo.

Parlamentas pernai atmetė „laisvietės“ Morganos Danielės siūlytas pataisas, kurios būtų dekriminalizavusios ne tik kanapių, bet ir kitų narkotikų turėjimą mažais kiekiais, ir grąžino jas tobulinti Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetui.

Naują siūlymą antradienį registravo penki Teisės ir teisėtvarkos komiteto nariai, įskaitant A. Armonaitę.

„Mes (pernai) teikėme projektą, kokį rekomenduoja teikti Pasaulio sveikatos organizacija, Jungtinių Tautų Sveikatos komitetas, kokį turi Norvegija ir visos kitos civilizuotos, piliečius gerbiančios šalys, kad tie žmonės, kurie yra priklausomi, būtų ne į kalėjimą įkišti, o jiems būtų ištiesta gydymo ranka“, – BNS trečiadienį sakė A. Armonaitė.

Tie žmonės, kurie yra priklausomi, būtų ne į kalėjimą įkišti, o jiems būtų ištiesta gydymo ranka.

„Tas projektas Lietuvoje nesulaukė pakankamo palaikymo priėmimo stadijoje, dėl to reikia eiti į priekį bent minimaliai. Tas žingsnis, kokį Teisės ir Teisėtvarkos komitetas siūlo, ir bus siūlomas“, – pridūrė ji.

Teisės ir teisėtvarkos komiteto nariai už kanapių ir jų produktų turėjimą nedideliais kiekiais siūlo taikyti administracinę, o ne baudžiamąją atsakomybę, kaip yra dabar. Jeigu pataisas Seimas priimtų, jos įsigaliotų nuo liepos. 

Po pataisomis be A. Armonaitės pasirašė konservatorių vadovas Gabrielius Landsbergis, šios partijos atstovai Stasys Šedbaras ir Irena Haase, socialdemokratas Julius Sabatauskas.

M. Danielė naujas pataisas pavadino politiniu kompromisu.

Atsakomybės už mažo kiekio narkotikų turėjimą išbraukimas iš Baudžiamojo kodekso ir įrašymas į Administracinių nusižengimų kodeksą numatytas Laisvės partijos programoje.

„Valstiečių“ Seimas yra patvirtinęs Valstybinę narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės ir vartojimo prevencijos 2018–2028 metams programą, joje įrašytas siekis dekriminalizuoti mažiau pavojingas su narkotikų vartojimu susijusias veikas, už jas numatant administracinę atsakomybę.

Seimas ketvirtadienį pradėjo svarstyti Laisves partijos su valdančiosios koalicijos partneriais inicijuotas pataisas, kad atsakomybė už nedidelį kiekį narkotinių medžiagų būtų perkelta iš Baudžiamojo į Administracinių nusižengimų kodeksą. Balsavimas po svarstymo numatytas vakare, pataisoms priimti reikėtų dar vieno balsavimo.

Atsakomybė taptų administracine

Svarstomos pataisos numato iš Baudžiamojo kodekso braukti nuostatą, kad tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė nedidelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba bauda, arba areštu.

Ši nuostata būtų perkeliama į Administracinių nusižengimų kodeksą ir nedidelio kiekio narkotinių ar psichotropinių medžiagų neteisėtas gaminimas, perdirbimas, įgijimas, laikymas, gabenimas ar siuntimas be tikslo jas platinti užtrauktų įspėjimą arba baudą nuo 30 iki 250 eurų. Pakartotinis nusižengimas užtrauktų 200–400 eurų baudą.

Už pataisas kalbėjęs Seimo Sveikatos reikalų komiteto narys valdančiųjų konservatorių atstovas Linas Slušnys teigė, jog nuo narkotikų priklausomiems žmonėms reikia pagalbos, o ne kalėjimo.

„Kartais sunku stebėti žemyn besiritantį žmogų, bet laiku sugriebę jį prie bedugnės krašto mes galime jam pakeiti gyvenimą. Baudžiamasis kodeksas šiuo atveju nieko padėti negali, nes tam reikia tiesiog žmogiškumo“, – sakė L. Slušnys.

Kartais sunku stebėti žemyn besiritantį žmogų, bet laiku sugriebę jį prie bedugnės krašto mes galime jam pakeiti gyvenimą.

„Teismai dėl įstatymo nuostatų tapo socialinėmis tarnybomis, kurios ieško kelio, kaip padėti jaunuoliui ar jaunuolei išvengti kalėjimo, ir klauso brangiai samdomo advokato argumentų, iš anksto suvokdami savo atsakomybę dėl galimo įkalinimo padarinių. Šiems jaunuoliams lieka Baudžiamojo kodekso straipsnis, kurį jie turės nešiotis visą gyvenimą“, – teigė parlamentaras.

Sveikatos reikalų komiteto narys, opozicinių „valstiečių“ atstovas Aurelijus Veryga tuo tarpu tvirtino, kad L. Slušnys klaidina parlamentarus kalbėdamas apie narkotikų pabandžiusiems jaunuoliams liekantį teistumą.

„Kolega bandė jus šiek tiek prigauti, jis pasakė, kad lieka koks tai straipsnis visam gyvenimui, tai straipsnio nelieka, nes tai baudžiamasis nusižengimas, o ne nusikaltimas, tad teistumo nelieka“, – sakė A. Veryga.

Jis taip pat teigė, kad dekriminalizavus nedidelio kiekio narkotikų laikymą jaunuoliams bus siunčiama žinutė, kad tai tėra pramoga, o Laisvės partijos iniciatyva iš tiesų yra pirmas žingsnis į narkotinių medžiagų legalizavimą.

„Ką mes padarysim, jei tokį sprendimą priimsim – pirmiausia mes pasakysim, kad narkotikai yra žaislas, o nedidelis kiekis – viso labo pramoga. Tie, kurie teikia šiuos siūlymus, visiškai neslepia, kad ateityje būtų visai smagu kalbėti apie narkotinių medžiagų legalizavimą, ir šis žingsnis yra labai logiškas ėjimas link to. Taip, šios pataisos nenumato legalizavimo ir nebandau tuo manipuliuoti, bet dekriminalizavimas yra vienas žingsniukas link to ir jaunimui būtų paleista žinia, kad tai nepavojinga, tai pramoginiai smagūs dalykai“ – kalbėjo „valstiečių“ atstovas.

Sugriežtinta nuo 2017 metų

Priklausomybių prevencijos komisijos pirmininkė, Laisvės partijos atstovė Morgana Danielė priminė, jog Lietuvoje anksčiau galiojo tvarka dėl administracinės atsakomybės už nedidelį kiekį narkotinių medžiagų, ir į Baudžiamąjį kodeksą tai persikėlė tik 2017 metais.

Ką mes padarysim, jei tokį sprendimą priimsim – pirmiausia mes pasakysim, kad narkotikai yra žaislas, o nedidelis kiekis – viso labo pramoga.

„Mes diskutuojame apie tai, kaip tinkamai ir proporcingai bausti tuos žmones, kurie turi problemų su narkotikų vartojimų. Projekte, kurį mes suformavome, yra numatyta proporcinga bausmė, yra numatytas nukreipimas pas specialistus, jaunuoliai ten galės kreiptis su visa šeima. Projektui pritaria visos svarbiausios Lietuvos institucijos, projektą palaiko Lietuvos aukščiausiasis teismas, Lietuvos apeliacinis teismas, Lietuvos advokatūra, Lietuvos teisės institutas, Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas“, – kalbėjo M. Danielė.

Ji pažymėjo, kad „iki 2017 metų mes visada turėjom gana progresyvius įstatymus ir nebuvo jokios Apokalipses“. „Mes buvo me pažangūs savo įstatymais, bet mums trūko investicijų į pagalbą žmonėms, ir šiandien mes esame tam pasiruošę“, – teigė komisijos pirmininkė.

Prieš projektą kalbėjęs opozicinės Darbo partijos frakcijos atstovas Mindaugas Puidokas teigė, kad griežtesnė baudžiamoji politika lemia mažesnį vartojimą.

„Kodėl norima keisti tvarką visiškai neatsižvelgiant į tai, kad šiandien Lietuvos visuomenėje narkotikų suvartojama du su puse karto mažiau negu Europos vidurkis: Lietuva taip pat yra viena iš paskutinių Europos Sąjungoje pagal kanapių vartojimą. Akivaizdu, kad tas turėtų signalizuoti, kad dabar galiojančios tvarkos taip drastiškai keisti negalima, nes tai padarius jaunimui nusiųsime klaidingą signalą ir narkotikų vartojimas ims tapti norma“, – sakė M. Puidokas.

Dekriminalizuoti nedidelio kiekio narkotikų turėjimą be tikslo platinti siūlo valdančioji Laisvės partija. Projektus yra pasirašę visų valdančiųjų frakcijų atstovai.

Seimas anksčiau yra patvirtinęs  Valstybinę narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės ir vartojimo prevencijos 2018–2028 metams programą, kurioje įrašytas siekis dekriminalizuoti mažiau pavojingas su narkotikų vartojimu susijusias veikas, už jas numatant administracinę atsakomybę.

2018 metais Seimas du kartus atmetė pataisas dėl nedidelio kiekio narkotinių medžiagų turėjimo dekriminalizavimo.

Todėl Seimo Priklausomybių prevencijos komisija balandžio 19 d. 13 val. surengė nuotolinę tarptautinę konferenciją „Dekriminalizacija. Užsienio šalių patirtys“, kurios metu minėtų šalių atstovai ir tarptautiniai ekspertai pasidalys savo įžvalgomis apie dekriminalizacijos galimą naudą visuomenei.

Pasak komisijos pirmininkės Morganos Danielės, šis renginys yra gera proga parodyti, kad  dekriminalizacijos keliu pasukusios valstybės ėmėsi realių priemonių kovoje su priklausomybėmis.

„Dekriminalizacija yra viso Vakarų pasaulio politikos kryptis, tvirtai pabrėžianti, kad narkotikų politika pirmiausia turi būti nukreipta į pagalbą žmonėms, – tvirtino M. Danielė. – Narkotikų vartojimas ir priklausomybės yra sveikatos sistemos, o ne teisėsaugos klausimas.“

Konferencijoje savo įžvalgomis dalinasi Pasaulinės narkotikų politikos komisijos narys, buvęs Pasaulinio kovos su AIDS, tuberkulioze ir maliarija fondo vykdomasis direktorius prof. Mišelis Kazačkinas (Michel Kazatchkine), Estijos nacionalinio sveikatos plėtros instituto Narkotikų priklausomybės ir infekcinių ligų prevencijos centro vadovė Aljona Kurbatova, Portugalijos parlamento narys, visuomenės sveikatos vadovas gyd. dr. Rikardas Baptista Leitė (Ricardo Baptista Leite), Norvegijos sveikatos ir priežiūros paslaugų ministerijos vyresnysis patarėjas Torė Siorensenas (Tore Sørensen), Pasaulinės teisėsaugos ir visuomenės sveikatos asociacijos vykdomasis direktorius prof. Nikas Kroftsas (Nick Crofts), Europos teisėsaugos veiksmų partnerystės (LEAP) direktorius ir organizacijos valdybos narys JAV Neilas Vudsas (Neil Woods).

Stebėkite portale tiesiogiai:

„Dešimtmečiai represijų išmokė mus, kad bausmės yra neveiksmingos. Net priešingai – bausmės gali viską pabloginti“, – spaudos konferencijoje teigė švietimo ministrė Guri Melby (Guri Melbiu).

„Narkomanams reikia pagalbos, o ne bausmės“, – pridūrė ji.

Remiantis centro dešiniųjų koalicijos vyriausybės pasiūlymu, už nedidelio kiekio narkotikų, įskaitant heroino, kokaino ir kanapių, laikymą ir vartojimą nebebūtų baudžiama pagal baudžiamąjį kodeksą, tačiau vartotojai privalėtų kreiptis pagalbos.

„Narkotikai vis dar draudžiami, tačiau už juos nebus baudžiama“, – pažymėjo sveikatos apsaugos ministras Bentas Hoie (Bentas Hiojė).

Įstatymo projekto šalininkai teigia, kad baudžiamasis narkotikų vartotojų persekiojimas gali būti neproduktyvus, nes atgraso nuo kvaišalų priklausomus asmenis nuo mėginimų ieškoti pagalbos, apsunkina artimųjų problemas ir stigmatizuoja ir taip pažeidžiamą visuomenės grupę.

Pasiūlyme numatomos ribos, kas bus laikoma nedideliu įvairių draudžiamųjų medžiagų kiekiu: du gramai kokaino, heroino ar amfetamino, 10 gramų kanapių ir 500 gramų arabinių dusūnų.

Kadangi vyriausybė kontroliuoja tik parlamento mažumą, įstatymo priėmimui reikės opozicijos paramos, tačiau dalis opozicijos mano, kad ši priemonė gali paskatinti narkotikų vartojimą.

Remiantis Norvegijos visuomenės sveikatos instituto vasario pradžioje paskelbta apklausa, maždaug 5 proc. respondentų Norvegijoje teigia, kad per pastaruosius 12 mėnesių vartojo kanapes, o 1 proc. išbandė psichotropinius narkotikus, tokius kaip kokainas ir amfetaminas.

Nepaisant to, kad Norvegijoje gyvenimo lygis yra vienas aukščiausių Europoje, čia ir kitose Šiaurės šalyse tenka daugiau su narkotikais susijusių mirčių vienam gyventojui nei likusioje Europoje.

Pastaraisiais metais nuo narkotikų perdozavimo Norvegijoje per metus mirė apie 260 žmonių, teigiama praėjusiais metais paskelbtoje Norvegijos sveikatos apsaugos direktorato ataskaitoje.

Tokias Baudžiamojo ir Administracinių nusižengimo kodeksų pataisas registravo 39 valdančiųjų ir opozicijos atstovų.

Tarp pasirašiusiųjų yra visų trijų valdančiųjų partijų pirmininkai Gabrielius Landsbergis, Aušrinė Armonaitė, Viktorija Čmilytė-Nielsen ir paskirtoji premjerė Ingrida Šimonytė.

„2017 metais įvyko nesusipratimas ir disponavimas nedideliais kiekiais buvo kriminalizuotas. Nuo to laiko dukart išaugintas su narkotikais susijusių bylų skaičius, jis didėjo nuo maždaug 700 iki 1600 praėjusiais metais. Taip nutiko todėl, kad žmonės pradėti teisti net už nuodėgulius peleninėje“, – trečiadienį per spaudos konferenciją Seime sakė viena iš pataisų iniciatorių Laisvės partijos frakcijos narė Morgana Danielė.

Jos teigimu, kriminalizavus nedidelio narkotikų turėjimą daugeliui žmonių „siuvamos nusikaltėlių etiketės ir skiriamos tūkstantinės baudos“, apkraunama teismų sistema.

Taip nutiko todėl, kad žmonės pradėti teisti net už nuodėgulius peleninėje.

Konservatorius Kazys Starkevičius tvirtino, kad teistumas palieka pėdsaką visam žmogaus gyvenimui.

„Per visą laikotarpį pamačiau, kad jauni žmonės, kurie galbūt iš tokių vaikiškų svajonių šiek tiek nukrypsta į šoną ir kada patenka į kalėjimą, jis tikrai jų nepataiso, jis tik juos dar labiau įtraukia į tą bendrą liūną. Už tai bausti, sodinti į kalėjimą pagal baudžiamąją atsakomybę, manau, kad yra per didelė nuodėmė, kuri užtraukiama visam gyvenimui be teisės žmogui pasitaisyti“, – teigė jis.

Spaudos konferencijoje dalyvavusi nevyriausybinės organizacijos „Jauna Banga“ atstovė Milda Arlauskaitė sakė, kad dėl dabartinio teisinio reguliavimo jaunimas, eksperimentuojantis su psichoaktyviosiomis medžiagomis, bijo kreiptis pagalbos.

„Besikreipiančių žmonių istorijos mums atskleidžia, kad kriminalizacijos žala yra milžiniška. Tai yra jaunų žmonių karjeros žlugdymas, emigracija, ilgalaikės pasekmės jų psichologinei sveikatai, taip pat – augantis nepasitikėjimas savo valstybės teisėsaugos institucijomis“, – tvirtino ji.

„Noriu pažymėti, kad dėl dabartinių įstatymų vartojamos naujosios psichoaktyviosios medžiagos, kurių žala nėra dar ištirta, tai gali turėti labai didelių pasekmių sveikatai“, – sakė M. Arlauskaitė.

Kriminalizacijos žala yra milžiniška. Tai yra jaunų žmonių karjeros žlugdymas, emigracija, ilgalaikės pasekmės jų psichologinei sveikatai.

Pagal antradienį Seime registruotas pataisas, neteisėtas disponavimas nedideliu kiekiu narkotinių ar psichotropinių medžiagų be tikslo jas platinti išbraukiamas iš Baudžiamojo kodekso.

Dabar už tai baudžiama bauda, areštu arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

Projekte numatyta, kad tokia atsakomybė liktų asmenims, kurie įkliūtų turintys didesnį nei nedidelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų.

Be to, siūloma nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti asmenis, kurie savo noru kreipėsi į sveikatos priežiūros įstaigą dėl medicinos pagalbos ar kreipėsi į valstybės instituciją norėdamas atiduoti neteisėtai įgytus kvaišalus.

Tuo pačiu Administracinių nusižengimų kodeksas būtų papildytas, kad nedidelio kiekio narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų gaminimas, perdirbimas, įgijimas, laikymas, gabenimas ir siuntimasis be tikslo jas parduoti ar kitaip platinti, užtraukia įspėjimą arba baudą nuo 20 iki 100 eurų.

Tokio pat dydžio bauda grėstų ir įkliuvus svaiginantis viešoje vietoje.

Pasak M. Danielės, baudos dydžiai parinkti pagal Administracinių nusižengimų kodekse dominuojančias baudas už panašias veikas.

Seimo narė pabrėžė, kad jeigu asmuo pakartotinai įkliūtų su kvaišalais, jis galėtų būti įpareigotas dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos programose.

Be to, jam gali būti uždrausta lankytis viešojoje vietoje vykstančiuose renginiuose nuo vieno mėnesio iki vienų metų.

Parlamentarė trečiadienį pranešė, kad sieks įgyvendinti kitą Laisvės partijos rinkimų pažadą – įteisinti kanapių vartojimą rekreacijos tikslais.

Pernai Seimas patvirtino Valstybinę narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės ir vartojimo prevencijos 2018–2028 metams programą. Joje įrašytas siekis dekriminalizuoti mažiau pavojingas su narkotikų vartojimu susijusias veikas, už jas numatant administracinę atsakomybę.

2018 metais Seimas du kartus atmetė pataisas, kad už nedidelio kiekio narkotinių medžiagų turėjimą būtų taikoma administracinė, o ne baudžiamoji atsakomybė.

Pagal parengtus projektus, taip pat būtų panaikinama galimybė skirti įkalinimą už nusikaltimus, kuriais sukelta nedidelė žala.

Teisingumo ministras Elvinas Jankevičius sako, kad Baudžiamojo kodekso pataisos pagreitintų procesus dėl didžiausią žalą keliančių nusikaltimų ir sumažintų kalinių skaičių, o nukentėjusieji smulkesnėse bylose greičiau sulauktų teismų sprendimų ir gautų atlygį už žalą.

„Nuo pat  Baudžiamojo kodekso priėmimo 2000-aisiais baudžiamoji politika buvo iš esmės griežtinama. Jei taip ir toliau, nesinorėtų prognozuoti, kas būtų. Per šį laiką kriminalizuota sąlyginai daug nedidelio pavojingumo veikų, už kurias taikyti baudžiamąją atsakomybę nėra būtina, neefektyvu ir ekonomiškai netikslinga“, – spaudos konferencijoje teigė E. Jankevičius.

Jo teigimu, pakeitimai taip pat leistų sumažinti kalinių skaičių, pagal kurį Lietuva išsiskiria iš kitų Europos šalių: Lietuvoje 30 proc. teisiamųjų atsiduria įkalinimo įstaigose, tuo metu Vakarų Europos valstybėse laisvės atėmimo bausmės skiriamos mažiau nei dešimtadaliui teisiamųjų.

Anot ministro, šiuo metu teismai yra užversti smulkiomis bylomis ir priversti joms skirti daugiausiai laiko.

Ministro duomenimis, per mėnesį pirmos instancijos teismus pasiekia apie 1700 baudžiamųjų bylų, o apylinkės teismuose vienas teisėjas per mėnesį turi išnagrinėti 35 bylas.

Įkalinimas – už 500 eurų vertės vagystę

Ministerija siūlo kelti ribą, nuo kokios turto vertės atsiranda baudžiamoji atsakomybė už turtinius ir finansinius nusikaltimus ir kada už smulkius turtinius nusikaltimus skiriama laisvės atėmimo bausmė.

Kaip teigė ministerijos Baudžiamosios justicijos grupės vadovė Simona Mesonienė, už vagystę, sukčiavimą ar turto pasisavinimą, iššvaistymą baudžiamoji atsakomybė grėstų tik padarius 250 eurų žalą (šiuo metu – 150 eurų).

Reali laisvės atėmimo bausmė už tokius nusikaltimus grėstų nuo 500 eurų žalos (šiuo metu – 250 eurų). Jei žala neviršija 500 eurų, tai bus laikoma baudžiamuoju nusižengimu, už kurį būtų skiriama bauda.

Už finansinius ir ekonominius nusikaltimus, pavyzdžiui, mokesčių nesumokėjimą, apgaulingą apskaitos tvarkymą, neteisingus duomenis apie pajamas, deklaracijos nepateikimą, baudžiamoji atsakomybė grėstų padarius 7,5 tūkst. eurų žalą. Dabartinė riba – 5 tūkst. eurų.

Taip pat siūloma nustatyti, jog 500-15 000 eurų žalą atnešę nusikaltimai būtų laikomi nesunkiais, už kuriuos grėstų maksimali trijų metų laisvės atėmimo bausmė. Nusikaltimai padarius 15-37 tūkst. eurų būtų priskiriami naujai apysunkių nusikaltimų kategorijai, už kuriuos grėstų 4-6 metai nelaisvės ir tik viršijus 37 tūkst. eurų ribą būtų taikoma griežčiausia numatyta atsakomybė – 8-10 metų nelaisvės (dabartinė riba – 12 tūkst. eurų).

E. Jankevičius pabrėžia, kad nesiūloma švelninti atsakomybės už korupcinius, smurtinius ar su narkotikais susijusius nusikaltimus.

Dalį veikų, tokių kaip vertimasis uždrausta veika, radinio pasisavinimas, kredito panaudojimas ne pagal paskirtį, ar trukdymas profesinių sąjungų veiklai, siūloma apskritai išbraukti iš Baudžiamojo kodekso ir perkelti į Administracinių nusižengimų kodeksą.

Anot E. Jankevičiaus, Baudžiamojo kodekso pataisos leistų išvengti situacijų, kai, pavyzdžiui, 150 eurų vertės striukės vagystės aiškinimosi procesas užtraukia baudžiamąją atsakomybę ir procesas gali trukti iki pusantrų metų.

Už 250 eurų žalos padarymą žmogui šiuo metu galima skirti realią laisvės atėmimo bausmę, už 12 tūkst. eurų žalą – 8-10 metų kalėjimo. Ministras pabrėžia, kad panašios bausmės šiuo metu skiriamos už nužudymą, todėl taip iškraipomas bausmių proporcingumo principas.

Už 250 eurų žalos padarymą žmogui šiuo metu galima skirti realią laisvės atėmimo bausmę, už 12 tūkst. eurų žalą – 8-10 metų kalėjimo.

S. Mesonienė tvirtina, kad pakeitimai paliestų apie ketvirtadalį visų šiuo metu nagrinėjamų nusikaltimų arba apie nusikaltusių 1000 asmenų.

Šiuo metu Lietuvoje yra apie 6 tūkst. laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų, bausmių vidurkis – 6-7 metai. Šie rodikliai, anot ministerijos, keliskart viršija Europos Sąjungos vidurkį ir teikiamais pakeitimais galėtų būti pagerinti.

Nusikalstamumo augimo nesitiki

Ministerijos iniciatyvoms pritaria ir Generalinė prokuratūra, teismų atstovai.

Generalinis prokuroras Evaldas Pašilis sako, kad tokie pakeitimai nepadidintų nusikalstamumo. Prokuroro teigimu, svarbiausias yra ne bausmės dydis, o bausmės neišvengiamumo principas.

„Kalbant apie finansinius nusikaltimus, patikėkite, negalima dėl 100 eurų neapskaitytų pinigų užkurti visą mechanizmą, kada įjungiamos tiek ikiteisminio tyrimo įstaigos – FNTT, kitos tarnybos, prokuratūros visi lygmenys, byla nukeliauja iki pat Aukščiausiojo Teismo“, – teigė prokuroras.

„Visuomet turėtų būti įvertinama, ar tai tikrai tiek pačiai valstybei, pačiam fiziniam, juridininiam asmeniui yra daugiau nuostolinga, nei tie tikslai pasiekti (...). Nemanytumėme, kad dėl to turėtų padidėti (nusikalstamumas – BNS)“, – sakė E. Pašilis.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas Aurelijus Gutauskas sako, kad šiuo metu šalies teisinėje sistemoje matomas „kriminalizavimo perteklius“, baudžiamajame įstatyme yra daug „mirusių normų“, kurios neveikia arba taikomos ne pagal paskirtį, dažnai dubliuojasi su administracinių nusižengimų normomis ar kriminalizuoja civilinius santykius.

„Šis sisteminis, nuoseklus projektas rodo pozityvą dekriminalizuoti nemažą spektrą veikų. Baudžiamasis kodeksas yra užterštas šiuo metu, tas dekriminalizavimo procesas buvo sustojęs, o kriminalizavimo judėjo į priekį. Tad tikrai būtina intervencija į baudžiamąjį įstatymą“, – pabrėžė jis.

E. Jankevičius sako, kad šiuo metu dar rengiamos Baudžiamojo kodekso pataisos Vyriausybę turėtų pasiekti šiemet, vėliau pakeitimai keliaus į Seimą.