Abiejų valstybių užsienio reikalų ministrai šią savaitę Budapešte pareiškė, kad steigiamas lyginamosios teisės institutas teiks jiems informaciją apie demokratijos padėtį kiekvienoje ES valstybėje narėje, siekiant, jų teigimu, užkirsti kelią „dvigubiems standartams“.

Pirmadienį skelbdamas apie tokį planą Vengrijos diplomatijos vadovas Peteris Szijjartosakė, kad, jo nuomone, abiejų valstybių krikščioniškomis vertybėmis paremtos politikos netoleruoja „tarptautinis liberalusis isteblišmentas“.

„Lyginamosios teisės instituto tikslas yra užtikrinti, kad nebūtume laikomi kvailiais“, – sakė P. Szijjarto.

Tačiau Lenkijos opozicijos parlamentarui Marcinui Kierwinskiui toks žingsnis nepadarė teigiamo įspūdžio. Jis parašė tviteryje, kad pristatytas planas yra „kažkas panašaus į tai, jei Šiaurės Korėja ir Venesuela įsteigtų kapitalizmo klestėjimo institutą“.

ES institucijos teigia, kad Varšuva ir Budapeštas jau daugelį metų pažeidžia teisės viršenybės normas – taigi, Briuselis inicijavo jų atžvilgiu drausminimo procedūras.

Lenkijoje kontroversiją sukėlė vyriausybės mėginimai perimti teismų sistemos kontrolę, o Vengrijoje – vyriausybės remiami įstatymai, susiję su žiniasklaidos laisvėmis, mažumų teisėmis, rinkimų sistema ir akademinėmis bei religinėmis laisvėmis.

Viena iš siūlomų sankcijų yra susieti ES finansavimą valstybėms narėms 2021–2027 metų biudžete su teisinės valstybės principo įgyvendinimu jose. Lenkija ir Vengrija nesutinka su tokia priemone ir skundžiasi, kad jų politika vertinama neteisingai.

Pasibaigus diskusijoms šiuo klausimu, Europos Komisija suaktyvino naują mechanizmą, „teisės viršenybės peržiūros ciklą“, leidžiantį tikrinti demokratijos ir teisės viršenybės būklę visose valstybėse narėse. Pirmoji ataskaita turi būti paskelbta antradienį, o trečiadienį ji bus aptarta per spaudos konferenciją.

Neseniai duodama interviu Vokietijos žurnalui „Der Spiegel“, už vertybes ir skaidrumą atsakinga eurokomisarė Vera Jourova pabrėžė, kad ataskaitoje piešiamas paveikslas „kelia nerimą“.