Kaip praneša „Ukrinform“, Ukrainos ministras pirmininkas Denysas Šmyhalis tai pareiškė per pasitarimą finansų ir ekonomikos klausimais.

„Surengiau pasitarimą finansiniais ir ekonominiais klausimais, kuriame dalyvavo Finansų ministerija, Ekonomikos ministerija, Nacionalinis bankas, Valstybės iždas ir Nacionalinė vertybinių popierių ir fondų rinkos komisija. Išklausiau informaciją apie dabartinę biudžeto vykdymo situaciją ir tarptautinės finansinės pagalbos teikimo ritmingumą. Kovo mėnesį vyriausybė gavo rekordinę sumą – daugiau kaip 9 mlrd. dolerių. Balandžio mėnesį gauta dar 1,5 mlrd. eurų pagal „Ukraine Facility“ programą. Iš viso  nuo metų pradžios Ukraina jau gavo maždaug 12 mlrd. dolerių finansinę pagalbą“, - parašė premjeras „Telegram“ kanale.

Per pasitarimą taip pat buvo svarstoma, kaip intensyvinti privataus sektoriaus projektų kreditavimą.

Atskirai buvo aptartas gynybinio-pramoninio komplekso finansinių pajėgumų didinimas. Rengiami atitinkami sprendimai.

Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, 2024 metų balandį Ukraina išmokėjo 60,5 mlrd. grivinų pensijų ir 5,3 mlrd. grivinų subsidijų būstui.

Kaip praneša naujienų agentūra „Ukrinform“, tai per Vietos ir regionų valdžios kongreso susitikimą pareiškė šios šalies premjeras Denysas Šmyhalis.

„Parama ir ekonomikos atsigavimas taip pat yra tarp prioritetų“, – sakė jis.

Ministras pirmininkas padėkojo Aukščiausiosios Rados pirmininkui Ruslanui Stefančukui ir visiems parlamento nariams už įstatymo projekto dėl Ekonominio saugumo biuro pertvarkos priėmimą ir pažymėjo, kad šis dokumentas yra vienas iš žingsnių siekiant pagerinti verslo aplinką.

D. Šmyhalis priminė, kad Ukraina šiuo metu turi įvairių paskatų didelėms investicijoms, pramoniniams parkams, paramai Ukrainos gamintojams, rizikos draudimui, lengvatinėms paskoloms ir subsidijoms, eksporto paramai ir platformai „Made in Ukraine“.

„Turime užtektinai įrankių ekonomikos atsigavimui paspartinti. Šios krypties skatinimui biudžete numatyta daugiau kaip 40 mlrd. grivinų“, – nurodė premjeras.

Pasak „Ukrinform“, jis taip teigė savo pranešime „Telegram“.

Pasak D. Šmyhalio, Rusija ir toliau naktimis terorizuoja Ukrainos miestus, „leisdama bepiločius lėktuvus, sparnuotąsias raketas ir balistines raketas. Labiausiai nukentėjo Charkivo ir Zaporižios regionai. Yra žuvusiųjų ir sužeistųjų. Užuojauta jų šeimoms ir draugams".

Įvykių vietose šiuo metu visos tarnybos dirba, siekdamos padėti nukentėjusiems, pabrėžė premjeras.

„Kiekvieną dieną dirbame su partneriais, kad sustiprintume Ukrainos dangaus apsaugą. Raginame sukurti daugiau oro gynybos sistemų žmonėms apsaugoti. Teroristinės valstybės vadovybė turi atsakyti už šiuos nusikaltimus", – pabrėžė D. Šmyhalis.

Kaip pranešta anksčiau, Ukrainos gynybos pajėgos sunaikino dvi sparnuotąsias raketas Kh-101/Kh-555, sparnuotąją raketą „Kalibr“ ir 28 puolimui skirtus dronus Shahed-131/136, kuriuos rusai paleido naktį ir balandžio 6 d. rytą.

„Mūsų suteikta parama sudaro iki 2 proc. šalies BVP. Per ateinančius trejus metus skirsime dar 200 mln. eurų. Ir toliau tęsime Lietuvos inicijuotos išminavimo koalicijos veiklą“, – Prezidentūros pranešime cituojamas šalies vadovas.

Pasak jo, šalis taip pat tęs dalyvavimą Ukrainos atstatymo projektuose. Valstybės vadovas pabrėžė, kad Lietuva aktyviai pasisako už įšaldytų Rusijos aktyvų panaudojimą Ukrainos poreikiams ir toliau dirbs su partneriais siekiant kuo greitesnio šios idėjos įgyvendinimo.

Be kita ko, šalies vadovas su D. Šmyhaliu aptarė ir Ukrainos integracijos į Europos Sąjungą procesą, suartėjimą su NATO. Prezidentas akcentavo, kad pagrindinis siekis šiuo metu – pradėti derybas dėl narystės ES jau šių metų birželį.

Susitikimo metu D. Šmyhaliui už indėlį į aktyvų Lietuvos ir Ukrainos valstybių bendradarbiavimą bei demokratinių vertybių puoselėjimą taip pat įteiktas Lietuvos valstybės apdovanojimas – Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Komandoro kryžius.

ELTA primena, kad penktadienį į Lietuvą atvyko Ukrainos ministras pirmininkas D. Šmyhalis.

„Ukraina dėkinga Lietuvai dėl pozicijos blokuojant agro produkciją iš Rusijos ir Baltarusijos. Lietuva inicijuoja šiuos klausimus Europos institucijose“, – penktadienį po susitikimo su premjere Ingrida Šimonyte kalbėjo D. Šmyhalis.

„Rail Balticos“ iniciatyva taip pat svarbi, kalbame ne tik apie sujungimą Baltijos valstybių su Vakarų Europa, bet ir geresnę prieigą Ukrainai prie Baltijos uostų, tai yra ryšys tarp Baltijos uostų ir Juodosios jūros“, – sakė jis.

D. Šmyhalis taip pat ragino įvesti oro tranzito draudimą į Rusiją ir Baltarusiją tam, kad būtų apribotas agresoriaus ekonominis potencialas.

„Sankcijos ir konfiskacija, esu dėkingas už lyderystę Lietuvai ir šioje srityje. (...) Norėtume taip pat naujų sankcijų, oro tranzito draudimo į Rusijos Federaciją ir Baltarusiją tam, kad apriboti agresoriaus ekonominį potencialą ir sustiprinti spaudimą“, – teigė Ukrainos premjeras.

ELTA primena, kad Europos Komisija (EK) siūlo taikyti didesnius muitus rusiškų grūdų importui. Tačiau prezidentas Gitanas Nausėda ragina nesustoti ir įvesti tarifus taip pat kitiems žemės ūkio produktams iš minėtų šalių.

Sankcijos ir konfiskacija, esu dėkingas už lyderystę Lietuvai ir šioje srityje.

 

EK nori taikyti didesnius muitus rusiškų grūdų importui. Institucija parengė atitinkamą pasiūlymą, ketvirtadienio vakarą po ES šalių lyderių pokalbių Briuselyje sakė Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen.

Be to, anot U. von der Leyen, bus siekiama, kad kad Ukrainoje pavogti grūdai nebūtų padavinėjami ES. Rusiški grūdai neturi destabilizuoti ES rinkos, o Rusija neturi gauti naudos iš šių prekių eksporto, pažymėjo pirmininkė.

ES siekia, kad Rusija būtų „priversta atsisakyti“ pajamų, kurias ji naudoja finansuoti savo karą Ukrainoje, tuo tikslu nustatydama „pernelyg didelius tarifus“ grūdams ir kitoms į šalių bloką įvežamoms prekėms, penktadienį pranešė prekybos komisaras.

Šios papildomos sankcijos, kurias sveikina Kyjivas, negalios per Europą į kitas rinkas keliaujantiems rusiškiems grūdams, kad nebūtų sutrikdytas maisto prekių tiekimas į kitus regionus, paaiškino komisaras Valdis Dombrovskis.

„Ar užtenka tokio fondo, reikia tiesiog palyginti, kiek agresorius skiria lėšų, ir suprasti, kokiam laiko tarpui, kaip tas fondas prisipildys“, – penktadienį sakė Ukrainos ministras pirmininkas Denysas Šmyhalis. – Čia labai reikšmingas greitis.“

Bendroje spaudos konferencijoje premjerė Ingrida Šimonytė kalbėjo norinti diskutuoti apie dalykus, kuriuos „galima padaryti čia ir dabar“.

„Visos kitos iniciatyvos yra gerai, tegu jos būna, bet jeigu diskusijos dėl jų užtruks ilgiau, nei yra protinga, tai vis tiek reikia ieškoti tų būdų, kaip Ukrainą ginkluotė gali pasiekti dabar“, – teigė Vyriausybės vadovė.

Taip šalių premjerai kalbėjo NATO šalių diplomatijos vadovams trečiadienį Briuselyje aptarus pasiūlymą kurti 100 mlrd. eurų penkerių metų fondą Ukrainai remti.

Anot D. Šmyhalio, Rusija karui Ukrainoje išleidžia maždaug 120 mlrd. dolerių per metus. Jis pridūrė, kad Ukrainai Maskvos invazija kainuoja ne mažiau nei 100 mlrd. dolerių per metus.

„Ir tai yra tik karinės išlaidos“, – kalbėjo jis.

Kariaujančios šalies premjeras akcentavo, jog svarbu viešai nesidalinti informacija, ką Ukraina planuoja daryti.

„(Svarbiausia – BNS) labai greitai į fronto liniją teikti ginkluotę ir amuniciją, tai yra tai, ko kritiškai trūksta Ukrainos kariams“, – sakė D. Šmyhalis.

Šiuo metu siūloma, kad 32 NATO šalys į fondą mokėtų įnašus pagal savo ekonomikos dydį, tačiau kai kurios Vakarų šalys iniciatyvą kol kas vertina skeptiškai.

Anot kai kurių šalių, vis dar lieka daug klausimų dėl to, kaip būtų vykdomas bet koks finansavimas, o iki liepą planuojamo viršūnių susitikimo Vašingtone planas greičiausiai gerokai pasikeis.

NATO vadovo Jenso Stoltenbergo pasiūlyme taip pat numatyta, jog Aljansas perims didesnę ginklų tiekimo Kyjivui koordinavimo kontrolę iš JAV vadovaujamos grupės, kuri šiuo metu padeda prižiūrėti paramos teikimą.

Iki šiol Aljansas siuntė Ukrainai tik neletalinę pagalbą, o atskiros jo narės tiekė ukrainiečiams ginkluotę už dešimtis milijardų eurų.

„Krašto apsaugos ministras vakar mane informavo, kad artimiausiu metu Lietuva už du milijonus eurų (...) nupirks apie 3 tūkst. papildomų lietuviškų FPV dronų Ukrainai, kurie, tikimės, kad frontą pasieks dar šiemet“, – spaudos konferencijoje penktadienį po susitikimo su Ukrainos premjeru Denysu Šmyhaliu sakė I. Šimonytė.

Bendroje spaudos konferencijoje su Ukrainos ministru pirmininku D. Šmyhaliu Lietuvos premjerė taip pat paskelbė, jog Lietuva pradeda vystyti specialią nukentėjusių Ukrainos karių reabilitacijos programą.

„Per ją bus prisidėta prie trijų reabilitacijos centrų Lvivo, Dnipro ir Žitomyro srityse infrastruktūros kūrimo ir paslaugų vystymo“, – teigė premjerė.

Šiai programai Lietuva ketina skirti iki 15 mln. eurų, kviesti prie jos prisidėti ir kitus tarptautinius donorus.

„Tikimės, kad šita programa ir vystomi projektai sulauks tinkamo dėmesio ir palaikymo“, – sakė I. Šimonytė.

Vyriausybės vadovės teigimu, Lietuva iki šiol Ukrainos reikmėms skyrė virš 1 mlrd. eurų, neseniai 35 mln. eurų prisidėjo prie Čekijos amunicijos iniciatyvos.

Ragina kuo greičiau pradėti oficialias derybas dėl narystės ES

Pasak I. Šimonytės, Vyriausybė šiuo metu taip pat derina Lietuvos ir Ukrainos susitarimą dėl bendradarbiavimo saugumo srityje, įgyvendinantį Lietuvos prisijungimą prie Didžiojo septyneto (G7) šalių NATO viršūnių susitikime Vilniuje paskelbtų saugumo garantijų.

„Pabrėžiame, kad visapusišką Ukrainos ir tuo pačiu NATO saugumą gali užtikrinti tik pilnateisė Ukrainos narystė NATO“, – sakė I. Šimonytė.

Premjerės teigimu, be Ukrainos narystės Europos Sąjungoje (ES), Bendrijos projektas „nėra baigtas“.

Tikimės, kad šita programa ir vystomi projektai sulauks tinkamo dėmesio ir palaikymo.

„ES, žengusi vieną žingsnį, privalo žengti ir kitą žingsnį – padėti derybas skyrius po skyriaus“, – tvirtino I. Šimonytė.

Anot jos, Ukraina net ir karo sąlygomis per trumpą laiką padarė didelę pažangą.

„Lietuvos pozicija yra daugiau nei aiški – oficialios derybos, sušaukiant tarpvyriausybinę konferenciją, turi prasidėti nedelsiant“, – sakė Vyriausybės vadovė.

„Jūs sėkmingai nuėjot šį kelią, o dabar padedate mums“

D. Šmyhalis dėkojo Lietuvai už paramą ir pažymėjo, kad Lietuva Ukrainos reikmėms jau skyrė maždaug pusantro procento nacionalinio bendrojo vidaus produkto (BVP).

„Tai yra tas procentas, kurį galima palyginti su kai kurių valstybių gynybos biudžetais. Mes tai labai vertiname“, – sakė Ukrainos premjeras.

D. Šmyhalis taip pat dėkojo Lietuvai ir už nuolatinį skatinimą Bendrijos lyderius greitinti Ukrainos narystės ES įgyvendinimą.

„Prieš dvidešimt metų jūsų valstybė įstojo į Europos Sąjungą, sėkmingai nuėjot šitą kelią, o dabar padedat mums jį nueiti“, – sakė D. Šmyhalis.

Praėjusių metų pabaigoje Bendrijos vadovai susitarė pradėti derybas su Kyjivu dėl narystės ES – tai istorinis žingsnis, žengtas besitęsiant prieš beveik dvejus metus Maskvos pradėtam karui Ukrainoje. Kad Briuselis ir Ukraina galėtų pradėti šį procesą, dar reikia patvirtinti ir derybų programą.

Ukraina ir aktyviausi jos šalininkai siekia, kad stojimo derybos prasidėtų kuo greičiau ir jos vyktų sparčiau.

Pernai gruodį Briuselis pareiškė, kad Ukraina, norėdama pereiti į kitą etapą, turi įvykdyti prieš metus nustatytas sąlygas tokiais klausimais kaip teismų reformos ir kova su korupcija.

Premjerė: su tinkama oro gynyba Vakarų instruktoriai galėtų vykti į Ukrainą mokyti karių

Su tinkama oro gynybos apsauga Vakarų kariuomenių instruktoriai galėtų apmokyti ukrainiečių karius jų šalies teritorijoje, sako premjerė I. Šimonytė.

I. Šimonytė pažymėjo, kad Lietuvos kariuomenės instruktoriai ir dabar apmoko Ukrainos karius Lietuvoje ir kitose valstybėse.

„Ar jie galėtų būti mokomi Ukrainoje? Su tinkama oro gynyba tikrai tas rizikas yra įmanoma suvaldyti“, – penktadienį teigė ministrė pirmininkė.

Jos teigimu, į Ukrainą galėtų būti siunčiami specialistai, kurie padėtų Kyjivui kibernetinio saugumo srityje, išminavime, pasienio apsaugai.

Anot jos, dalis Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono pasisakymus apie karių siuntimą į Ukrainą suprato kaip siūlymą Vakarų valstybių kariams dalyvauti kovos veiksmuose.

„Tų pagalbos formų ar įsitraukimo būdų yra įvairių. Manau, ką prezidentas Macronas pasakė ir kas yra svarbiausia, kad mes neturime sau nusibraižyti raudonų linijų, (...) kai kitoje pusėje yra žmogus, kuris neturi jokių raudonų linijų, turi branduolinę šaškę ir ja mosikuoja kas antrą dieną“, – kalbėjo I. Šimonytė.

„Prezidento (Macrono – BNS) iniciatyva, kad nėra dalykų, apie kuriuos negalime kalbėti ar negalime galvoti, yra sveikintina“, – pridūrė ji.

Kalbėdamas apie Vakarų šalių paramą Rusijos invazijai besipriešinančiai Ukrainai, E. Macronas vasario pabaigoje pareiškė neatmetantis galimybės ateityje siųsti sąjungininkų karių į užpultą šalį.

Dalis Vakarų partnerių tokius Prancūzijos lyderio pareiškimus atmetė. Tuo metu Lietuvos pareigūnai teigė svarstantys galimybę į Ukrainą siųsti karių, kad šie apmokytų ukrainiečius, tačiau kol kas pagrindiniu prioritetu išlieka parama ginklais ir amunicija.

D. Šmyhalis penktadienį atskirai susitiks su prezidentu Gitanu Nausėda ir premjere Ingrida Šimonyte. Susitikimų metu ketinama aptarti Ukrainos karinės ir finansinės paramos poreikius, sankcijas prieš Rusiją ir Baltarusiją, Ukrainos euroatlantinę integraciją ir kitus klausimus.

I. Šimonytė ir D. Šmyhalis taip pat dalyvaus bendroje spaudos konferencijoje, vėliau lankysis Ukrainą remiančios nevyriausybinės organizacijos „Blue/Yellow“ būstinėje.

G. Nausėda Ukrainos premjerui įteiks Lietuvos valstybės apdovanojimą – Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Komandoro kryžių.

Ketvirtadienį Ukrainos premjeras lankėsi Latvijoje, kuri šiais metais planuoja nusiųsti Ukrainai dronų, kurių bendra vertė siekia 10 mln. eurų.

Kovo pabaigoje D. Šmyhalis Europos Komisijos pirmininkei Ursulai von der Leyen (Urzulai fon der Lajen) pateikė Ukrainos reformų planą.

Jame numatytos įvairios reformos, kurias Ukraina sutiko įgyvendinti kaip dalį sąlygų, kad per ateinančius ketverius metus iš ES gautų 50 mlrd. eurų Ukrainai skirtų lėšų.

Reformos apims viešąjį administravimą, kovą su korupcija, ekonomikos ir sektorių reformas įvairiose srityse: nuo energetikos iki žemės ūkio sektoriaus.

Kaip ketvirtadienį paskelbė Vyriausybės spaudos tarnyba, I. Šimonytė ir D. Šmyhalis aptars aktualiausius paramos Ukrainai klausimus – šalies gynybinius poreikius ir Lietuvos karinę paramą Ukrainai, sankcijų Rusijai ir agresijos bendrininkei Baltarusijai plėtrą ir įgyvendinimą, agresorių tarptautinės atsakomybės klausimus.

Premjerai kalbėsis ir apie Ukrainos europinės ir euroatlantinės integracijos darbotvarkę, paramą Ukrainos energetikos sektoriui ir šalies atstatymui.

Vyriausybių vadovai taip pat dalyvaus bendroje spaudos konferencijoje, lankysis Ukrainą remiančios nevyriausybinės organizacijos „Blue/Yellow“ būstinėje.

D. Šmyhalis vidurdienį taip pat susitiks su G. Nausėda.

Kaip skelbia Prezidentūra, šalies vadovas su Ukrainos premjeru aptars Rusijos agresiją prieš Ukrainą, padėtį fronte, karinės ir finansinės paramos poreikį, Ukrainos integracijos į Europos Sąjungą procesą, Ukrainos atstatymo klausimus ir bendrus Lietuvos ir Ukrainos gynybos projektus.

G. Nausėda D. Šmyhaliui taip pat įteiks Lietuvos valstybės apdovanojimą – Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Komandoro kryžių.

Ji nurodė, kad šiuo metu vyriausybė, bendradarbiaudama su Ukraina ir Latvijos įmonėmis, dirba dronų gamybos Latvijoje klausimu, kad juos būtų galima siųsti į Ukrainą. Latvija netrukus išsiųs pirmuosius dronus, kurių vertė – milijonas eurų.

E. Silina pabrėžė, kad ukrainiečiai dronus jau išbandė ir nustatė, kad jų kokybė atitinka Ukrainos reikalavimus.

Abi šalys taip pat aptarė karinių instruktorių poreikį. E. Silinos teigimu, Latvija galėtų atsiųsti vieną ar kelis žmones, kurie koordinuotų dronų klausimą iš Ukrainos. Premjerė paaiškino, kad „toks žmogus vietoje galėtų greičiau ir lanksčiau pritaikyti techninius sprendimus“.

„Turėsime rasti žmogų, kuris gali, sugeba ir nori tai daryti. Jei nerasime tokio žmogaus Latvijoje, ieškosime jo dronų koalicijoje“, – kalbėjo Latvijos vyriausybės vadovė bei pridūrė, kad taip pat reikės operatyvinės koordinavimo grupės, kuri spręstų su dronais susijusius klausimus.

Latvija yra pasiryžusi išlaikyti šią metinę paramą 2025 ir 2026 metais.

Bendra Latvijos parama Ukrainai šiais metais sieks 850 mln. eurų, o bendra karinė parama – 392 mln. eurų.

2024 metais Latvijos karinė pagalba sudarys apie 0,25 proc. Latvijos bendrojo vidaus produkto (BVP).

„Latvija yra pasiryžusi išlaikyti šią metinę paramą 2025 ir 2026 metais“, – sakė E. Silina.

Pasak jos, balandį tikimasi suteikti naują karinės pagalbos Ukrainai paketą. Iš nacionalinių ginkluotųjų pajėgų rezervų planuojama skirti 22,2 mln. eurų vertės materialinių ir techninių išteklių, įskaitant ginkluotę ir šaudmenis. Šį pagalbos paketą daugiausia sudarys šaudmenys, sprogmenys ir ginklai, taip pat transportas ir pagalbinė įranga.

Latvija taip pat prisidės vykdant bendrą artilerijos šaudmenų pirkimą, vadovaujamą Čekijos.

Susitikimo metu abu premjerai taip pat aptarė Ukrainos atstatymo klausimus. Latvija skyrė lėšų atstatymui šiaurinėje Černihivo srityje. Šie pinigai bus naudojami ne tik vystomojo bendradarbiavimo projektams, bet ir Latvijos įmonėms, dalyvaujančioms atstatymo darbuose Černihivo srityje, remti.

Latvija taip pat daug dėmesio skiria Ukrainos euroatlantiniams siekiams, veiksmingam ES sankcijų įgyvendinimui ir pastangoms kovoti su sankcijų apeidinėjimu.

Ukrainos premjeras E. Silinai padėkojo už kvietimą ir šiltą priėmimą, o Latvijos žmonėms – už jų nepalaužiamą solidarumą.

D. Šmyhalis patvirtino, kad Latvijoje gaminami dronai yra aukštos kokybės. Jis teigė besitikintis, kad per šiuos metus abiem pusėms pavyks pasiekti konkretų susitarimą dėl bendros bepiločių orlaivių gamybos.