Deryboms vadovavęs Europos Komisijos pirmininko pavaduotojas, už energetikos sąjungą atsakingas Marošas Šefčovičius po jų pareiškė, jog Ukrainą derybose labiausiai domino rusiškų dujų tranzito išsaugojimas, o Rusiją – galimybės tiekti dujas Ukrainai tiesiogiai.

Jo žodžiais, šalys sutarė visa tai „išdiskutuoti“ per kitą derybų etapą po mėnesio.

„Mes nusprendėme, jog jų įmonės – „Gazprom“ ir „Naftogaz“ – tęs dvišalius pokalbius, kad būtų išspręsti išliekantys nesutarimai, o mūsų susitikimas politiniu lygiu bus pratęstas spalio pabaigoje“, – sakė M. Šefčovičius.

Anot agentūros „Interfax“, iš viešų ir trumpų pasisakymų galima daryti išvadą, kad derybininkai vieni kitiems sudarė įspūdį, jog yra pagaliau pasirengę įsiklausyti vienas į kitą bei bandyti susitarti.

„Esu tikras, kad sprendimus rasime. Šios dienos konsultacijos parodė teigiamą visų suinteresuotų šalių požiūrį. Norime rasti būdų, kaip užtikrinti, kad dujų tiekimas nebūtų nutrauktas, o nuo 2020 metų būtų naujos sutartys ir nauji santykiai“, – pareiškė Rusijos energetikos ministras Aleksandras Novakas.

Jis pabrėžė, jog Rusija yra pasirengusi dirbti pagal senąją sutartį, jei Ukraina negalės sukurti nepriklausomo dujų transportavimo operatoriaus, o tai, anot A. Novako, vargu ar įmanoma per tokį trumpą laiką.

Pasak Rusijos ministro, konkrečios dujų tranzito apimtys nebuvo aptarinėjamos, Rusija siūlė Ukrainai pagalvoti „dėl nulinio varianto Stokholmo arbitraže“. Tai reiškia, kad Ukraina turėtų atsisakyti jos naudai iš „Gazprom“ priteistų 2,6 mlrd. JAV dolerių.

„Nepriklausomo Ukrainos dujų transportavimo sistemos operatoriaus suformavimas užimtų labai daug laiko, todėl geriausia būtų pratęsti dabartinės sutarties galiojimą“, – pareiškė „Gazprom“ vadovas Aleksejus Mileris.

Ukrainos energetikos ir aplinkos apsaugos ministras Oleksijus Orželas, palankiai įvertinęs šias derybas, pabrėžė, kad „šalys girdi viena kitą“.

Jis pridūrė, jog Ukraina siekia naujos tranzito sutarties su Rusija, kuri atitiktų Europos Sąjungos teisę bei energetikos rinkos taisykles.

„Būsimos sutarties pagrindas turi būti ES teisė ir taisyklės. Mes aiškiai paaiškinome Rusijos delegacijai, kad Ukraina pas save jas pritaiko“, – pritarė M. Šefčovičius.

A. Mileris pridūrė, jog tiek Rusija, tiek ir Ukraina požeminėse saugyklose sukaupė labai solidžias dujų atsargas ir toliau jas didina, lyg lauktų labai šaltos žiemos.

„Dar nežinia, ar žiema bus šalta, bet sukauptų dujų atsargų pakanka vidutinei“, – sakė „Gazprom“ vadovas.

Rusija trečiadienį paragino Ukrainoje laikytis „stabilumo ir tvarkos“, abiem kaimynėms surengus pirmas aukšto rango pareigūnų derybas nuo to laiko, kai Kijevas atsisakė prekybinio aljanso su Europos Sąjunga (ES).

Rusijos premjeras Dmitrijus Medvedevas priėmė Ukrainos delegaciją, kuriai vadovauja vicepremjeras Jurijus Boiko ir kuri siekia pigesnių gamtinių dujų bei finansinės pagalbos išorės deficitui sumažinti.

Finansinio kracho 46 mln. gyventojų turinčioje Ukrainoje rizika tapo ypač juntama po praėjusio savaitgalio masinių demonstracijų Kijeve prieš prezidentą Viktorą Janukovyčių ir jo vyriausybę, dėl sprendimo siekti glaudesnio aljanso su Maskva.

„Išgyvenate gana aktyvų politinį sezoną“, - pasakė D.Medvedevas J.Boiko per susitikimą jo rezidencijoje prie Maskvos, pranešė naujienų agentūra „Interfax“.

„Žinoma, tai vidaus reikalas, bet labai svarbu, kad šalyje būtų stabilumas ir tvarka“, - pridūrė D.Medvedevas.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pagrasino finansinėmis sankcijomis Kijevui, jeigu jis pasirašys prekybos susitarimą su ES. V.Janukovyčius tos sutarties paskutinę minutę atsisakė, nustebindamas Europos lyderius ir papiktindamas savo kritikus Ukrainoje.

Ukrainos premjeras Mykola Azarovas sakė savo kabinetui, kad per J.Boiko vizitą bus tęsiamas dialogas su Rusija dėl prekybos ir ekonomikos ryšių, kurie yra „gyvybiškai svarbūs Ukrainos pramonės ir ekonomikos palaikymui bei plėtrai“.

J.Boiko kelionė neabejotinai yra dalis Kijevo vyriausybės planų nubraižyti ateities ekonominių ryšių su Maskva „žemėlapį“.

Kol kas nebuvo paskelbta apie jokius proveržius derybose, tačiau Ukrainos prezidentas V.Janukovyčius, kuris šiuo metu vieši Kinijoje, sakė, kad tikisi greitais susitikti su Rusijos vadovu V.Putinu.

Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas nurodė, kad V.Putinas su J.Boiko nesusitiks. Taip pat dar nėra paskirta abiejų prezidentų susitikimo data.

Ukrainos valstybinė energetikos įmonės „Naftogaz“ paskelbė, kad susitarė su Rusijos dujų milžine „Gazprom“, kad mokėjimai už dujas, tiektas paskutinius tris šių metų mėnesius, būtų atidėti iki pavasario. Šis žingsnis neabejotinai turi pagerinti J.Boiko vizito Maskvoje atmosferą.

Ukraina atsidūrusi sunkioje padėtyje dėl skolų: dabartinis valstybės biudžeto deficitas sudaro 7 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Jeigu Rusija sumažintų dujų kainas, Kijevas turėtų daugiau laiko rasti būdų įvykdyti savo finansinius įsipareigojimus, kurių bendra suma ateinančiais metais sudarys 17 mlrd. JAV dolerių (43,3 mlrd. litų).

„Naftogaz“ už rugpjūtį tiektas dujas sumokės „Gazprom“ 765 mln. dolerių (1,9 mlrd. litų), įmonės vadovas Jevhenijus Bakulinas sakė žurnalistams.

Ukrainos centrinis bankas vėl ėmėsi valiutų rinkos reguliavimo priemonių, kad išlaikytų stabilų grivinos kursą, didėjant nuogąstavimams, ar šalies turimų užsienio valiutos atsargų – 20 mlrd. dolerių (50,9 mlrd. litų) pakaks šiam žingsniui.

Draudimas nuo Ukrainos vyriausybės nemokomo rizikos penkeriems metams pabrango iki 1,097 bazinių punktų ir pasiekė beveik keturių pastarųjų metų aukštumas. Vertės, didesnės nei 1 000 bazinių punktų, rodo, kad šalies finansų padėtis sunki.

Rusija užsipuolė NATO dėl kišimosi į Ukrainos reikalus

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas trečiadienį apkaltino NATO kišantis į Ukrainos reikalus ir sakė, kad nesupranta, kodėl Aljansas jaučia turintis teisę tai daryti.

„Nesuprantu, kodėl NATO priima tokius pareiškimus“, - sakė S.Lavrovas apie Aljanso antradienio deklaraciją, kuria raginama Ukrainoje pradėti dialogą tarp vyriausybės ir protestuotojų, pykstančių dėl valdžios sprendimo atsisakyti Asociacijos sutarties su Europos Sąjunga (ES).

S.Lavrovas sakė taip pat nesuprantantis, kaip NATO vadovas Andersas Foghas Rasmussenas (Andersas Fouhas Rasmusenas) anksčiau išvis galėjo atsakyti į klausimą apie galimą Rusijos karinį įsikišimą Ukrainoje.

„Negaliu suprasti, kodėl tokie klausimai užduodami“, - sakė S.Lavrovas spaudos konferencijoje po NATO ir Rusijos tarybos susitikimo, kuriame taip pat dalyvavo JAV valstybės sekretorius Johnas Kerry (Džonas Keris).

„Tai padeda kurti iškreiptą paveikslą ir pasiunčia klaidingą signalą, kuris gali nulemti klaidingą supratimą“, - sakė jis per vertėją.

Tai, ar Ukraina sieks glaudesnių ryšių su ES, yra „vidaus reikalas“, sakė jis ir pridūrė, kad lygiai taip pat nesupranta „agresyvių opozicijos veiksmų masto“.

Ukrainos prezidentas Viktoras Janukovyčius Asociacijos sutarties atsisakė prieš pat ES viršūnių susitikimą praėjusio mėnesio pabaigoje, kuriame ji turėjo būti pasirašyta. Tai jis padarė Rusijai leidus suprasti, kad buvusi sovietinė Ukraina brangiai sumokės už pasitraukimą iš Maskvos įtakos sferos.

V.Janukovyčiaus sprendimas išprovokavo didžiulius protestus Kijeve ir nusivylimą Briuselyje, kuris tą sutartį laikė dideliu pasiekimu priartinant Rytų Europą prie ES.

Savo antradienio deklaracijoje NATO pasmerkė „pernelyg didelės jėgos naudojimą prieš taikius demonstrantus Ukrainoje“.

„Raginame vyriausybę ir opoziciją pradėti dialogą ir ... reformų procesą“, - priduriama deklaracijoje.

Ukraina yra NATO – karinio aljanso, įsteigto Šaltojo karo metais, siekiant atsverti Sovietų Sąjungą, - partnerė, bet Maskva pavydžiai gina savo įtaką buvusiose sovietinėse respublikose.

Atskirai Ukrainos premjeras Mykola Azarovas, kurio vyriausybė siekia derybų ir su Briuseliu, ir su Maskva, trečiadienį perspėjo opoziciją liautis eskalavus šalyje didžiausią per dešimtmetį politinę krizę.

„Kreipiuosi į visas politines jėgas, kviesdamas baigti politinio režimo eskalavimą“, - sakė M.Azarovas, kuris teigė, kad protestais manipuliuojama siekiant politinių tikslų.

Rusija pasisako už „stabilumą ir tvarką“ Ukrainoje

Rusija nori „stabilumo ir tvarkos“ kaimyninėje Ukrainoje, kurią krečia protestai dėl vyriausybės sprendimo nepasirašyti asociacijos ir laisvosios prekybos sutarties su Europos Sąjunga (ES), Rusijos premjeras Dmitrijus Medvedevas trečiadienį sakė vienam viešinčiam Ukrainos pareigūnui.

Kaip praneša naujienų agentūra „Interfax“, D.Medvedevas sakė Ukrainos premjero pavaduotojui Jurijui Boiko, kad padėtis Ukrainoje yra šalies vidaus reikalas, tačiau pridūrė: „Labai svarbu, kad būtų stabilumas ir tvarka.“

Pareigūnai išvyko į Maskvą derėtis dėl dujų kainų

Premjero pavaduotojas Jurijus Boiko trečiadienį išvyko į Maskvą vesti derybų dėl dvišalių klausimų, įskaitant gamtinių dujų tiekimą, pranešė naujienų agentūra „Interfax“, cituodama šaltinius Ukrainos vyriausybėje.

Kijevo vyriausybės sprendimas nepasirašyti asociacijos ir laisvosios prekybos sutarties su Europos Sąjunga (ES) išprovokavo masinius Ukrainos opozicijos šalininkų protestus, tačiau gali padėti susitarti dėl dujų tiekimo iš Rusijos už mažesnę kainą.