Diplomatinėmis pastangomis stengiantis atgaivinti svarbų daugiašalį susitarimą dėl Irano branduolinės programos, Airija šiuo metu yra Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliucijos, įtvirtinusios šį 2015 metų susitarimą, „pagalbininkė“, nurodo airių Užsienio reikalų ministerija.

Irano ir šešių galių susitarimas, oficialiai vadinamas Bendru išsamiu veiksmų planu (JCPOA), pakibo ant plauko buvusiam JAV prezidentui Donaldui Trumpui (Donaldui Trampui) 2018 metais vienašališkai iš jo pasitraukus ir sugrąžinus skaudžias sankcijas Teheranui.

Joe Bidenui (Džo Baidenui) lapkričio mėnesį laimėjus JAV prezidento rinkimus, susitarime dalyvaujančios Europos valstybės Prancūzija, Vokietija ir Britanija, taip pat Teheranas, bando išgelbėti susitarimą.

„Geriausias būdas išspręsti problemas su Europos partneriais įvairiais dvišaliais, regioniniais ir tarptautiniais lygiais yra derybos, grindžiamos abipuse pagarba, vengiant bet kokių grasinimų ar spaudimo“, – airių užsienio reikalų ministrui Simonui Coveney (Saimonui Koveniui) per sekmadienio susitikimą pasakė H. Rouhani, rodo Irano prezidentūros paskelbtas pranešimas.

Airija nėra JCPOA dalyvė, bet šiuo metu dirba JT Saugumo Taryboje.

Kaip minėtos 2231-osios rezoliucijos „pagalbininkei“ Airijai pavesta nuolat informuoti kitas Saugumo Tarybos nares apie susitarimo įgyvendinimą.

Irano prezidentas kritikavo Europos „neveiklumą dėl JCPOA įsipareigojimų“. Jis pridūrė, kad Iranas įsipareigojęs „išsaugoti JCPOA ir yra vienintelė už jį sumokėjusi šalis“.

„Tačiau tokia padėtis negali tęstis“, – pažymėjo H. Rouhani.

Susitarimui „išsaugoti ir atgaivinti“ reikia, kad visos šalys veiktų dėl savo įsipareigojimų, sakė jis.

Minėtos trys Europos šalys ketvirtadienį atsisakė planų per JT Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) valdytojų tarybos posėdį pateikti rezoliucijos projektą, kuriuo kritikuotas Irano sprendimas sustabdyti kai kurias TATENA inspekcijas. Iranas sveikino šį žingsnį.

J. Bidenas užsiminė apie savo pasirengimą atgaivinti JCPOA, bet reikalauja, kad iš pradžių Iranas vėl pradėtų laikytis visų savo įsipareigojimų, kurių daugumą sustabdė reaguodamas į JAV sankcijas.

Teheranas savo ruožtu reikalauja Vašingtono iš pradžių atšaukti sankcijas.

Vasario 23 dieną Iranas pradėjo riboti kai kurias TATENA inspekcijas.

Tačiau TATENA vadovo Rafaelio Grossi (Rafaelio Grosio) vizitas Teherane prieš pat suvaržymų įsigaliojimą nulėmė laikiną techninį susitarimą laikotarpiui iki trijų mėnesių.

Tai sudaro sąlygas TATENA toliau stebėti „visą svarbią veiklą“, tuo metu sakė R. Grossi.

H. Rouhani pažymėjo, kad „Iranas vis tiek lieka įsipareigojęs bendradarbiauti su TATENA“.

Jis sakė, kad Iranas pasirengęs atšaukti suvaržymus „po Amerikos neteisėtų sankcijų panaikinimo ir grasinimų bei spaudimo politikos sustabdymo“.

Irano užsienio reikalų ministras Mohammadas Javadas Zarifas (Mohamadas Džavadas Zarifas) vėliau sekmadienį taip pat turi susitikti su S. Coveney.

Socialiniame tinkle „Twitter“ M. J. Zarifas penktadienį parašė, kad netrukus „deramais diplomatiniais kanalais“ pateiks Teherano „konstruktyvų, konkretų veiksmų planą“.

Valstybės sekretorius Antony Blinkenas (Entonis Blinkenas) „kuria atsidavusią komandą, rinkdamasis iš blaiviai padėtį vertinančių ekspertų, pasižyminčių nuomonių įvairove“, sakė Valstybės departamento atstovas Nedas Price'as (Nedas Praisas).

„Šiai komandai kaip mūsų specialusis pasiuntinys Iranui vadovaus Robas Malley, atnešantis į šį postą sėkmės derantis dėl suvaržymų Irano branduolinei programai patirtį“, – pabrėžė jis.

R. Malley, A. Blinkeno vaikystės draugas, pastaruoju metu vadovavo nepriklausomai nevyriausybinei organizacijai „International Crisis Group“, daugiausiai susitelkusiai į pastangas spręsti konfliktus.

Anksčiau jis buvo vienas svarbiausių derybininkų, galingosioms šalims tariantis su Iranu dėl jo branduolinės programos suvaržymų, siekiant užkirsti kelią šiitiškai respublikai pasigaminti atominių ginklų. 2015 metų sutartimi Teheranas įsipareigojo apriboti savo branduolinę veiklą mainais į ekonominių sankcijų sušvelninimą.

Ši sutartis buvo sudaryta, kai JAV prezidentas buvo Barackas Obama (Barakas Obama), o J. Bidenas tuomet buvo jo viceprezidentas.

Tačiau 2018 metais B. Obamos įpėdinis Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) vienašališkai išvedė Vašingtoną iš šio susitarimo ir grąžino griežtas sankcijas Teheranui. Respublikonas lyderis argumentavo, kad sutartis neapribojo Irano „destabilizuojamo“ vaidmens Vidurio Rytuose.

Šią savaitę A. Blinkenas patvirtino, kad naujoji JAV administracija nusiteikusi vėl laikytis Bendro išsamių veiksmų plano (JCPOA), bet tik tuo atveju, jeigu susitarimo sąlygas vykdys Teheranas.

Iranas liovėsi laikytis dalies įsipareigojimų pagal JCPOA, protestuodamas prieš D. Trumpo sankcijas. Dabar šiitiška respublika sako, kad būtent J. Bidenas turi parodyti iniciatyvą taisant padėtį, nes Vašingtonas pirmasis pasitraukė iš sutarties.

„International Crisis Group“, pateikusi pluoštą rekomendacijų J. Bidenui dar prieš paskiriant R. Malley į naujas pareigas, siūlė Jungtinėms Valstijos ir Iranui laikytis kombinuoto požiūrio – kad naujoji administracija įsipareigotų atšaukti sankcijas, o Teheranas sutiktų su grįžimo prie sutarties laikymosi kalendoriumi.

J. Bideno nacionalinio saugumo patarėjas Jake'as Sullivanas (Džeikas Salivanas) penktadienį atkreipė dėmesį, kad per D. Trumpo kadenciją Iranas išplėtė savo branduolinę veiklą, ir pabrėžė, kad pastangos atkurti JCPOA numatytus apribojimus diplomatinėmis priemonėmis naujajam JAV prezidentui yra „kritinis ankstyvasis prioritetas“.

„Vanagų“ kritika

R. Malley proizraelietiškų „vanagų“ taikiklyje atsidūrė dar dirbdamas buvusio prezidento Billo Clintono (Bilo Klintono) pasiuntiniu Artimiesiems Rytams, kai viename dienraštyje „The New York Times“ paskelbtame straipsnyje diplomatas atmetė, anot jo, smarkiai perdėtus pareiškimus, esą tuomečiam palestiniečių lyderiui Yasserui Arafatui (Jasirui Arafatui) tenka visa kaltė už Kemp Deivido taikos susitarimų nesėkmę.

Dar prieš iškeliant jį kaip kandidatą tapti pasiuntiniu deryboms su Iranu, gandai apie galimą R. Malley paskyrimą išprovokavo rinkimus pralaimėjusio D. Trumpo šalininkų griežtą kritiką.

„Itin neramina, kad prezidentas Bidenas svarstytų paskirti Robą Malley vadovauti politika Irano atžvilgiu“, – praeitą savaitę per „Twitter“ parašė respublikonas senatorius Tomas Cottonas (Tomas Kotonas).

„Malley jau seniai žinomas dėl savo palankumo Irano režimui ir nusiteikimo prieš Izraelį. Ajatolos negalėtų patikėti savo sėkme, jeigu būtų pasirinktas būtent jis“, – pridūrė T. Cotton, D. Trumpo sąjungininkas, anksčiau siūlęs subombarduoti Iraną.

JAV akademikas Xiyue Wangas (Sijujė Vangas), anksčiau pakliuvęs į kalėjimą Irane, kai vykdė ten istorinius tyrimus, dar aštriau kaltino R. Malley nesiėmus pakankamų veiksmų jį išvaduoti, kai diplomatas dirbo B. Obamos administracijoje.

Xiyue Wangas sakė, kad R. Malley paskyrimas atskleidžia, jog A. Blinkeno raginimai stiprinti JCPOA ir spręsti žmogaus teisių padėties Irane klausimą tėra „tušti žodžiai“.

„Tiek iš Obamos, tiek iš Trumpo požiūrio į Iraną reikia pasimokyti. Pono Malley paskyrimas siunčia signalą Teheranui, kad JAV tiesiog metasi nuo vienos kraštutinės politikos prie kitos“, – pabrėžė jis.

Tačiau ketvirtadienį paskelbtame laiške, pasirašytame apie 200 buvusių pareigūnų ir aktyvistų, reiškiamas palaikymas R. Malley ir atmetama niekuomet diplomatinių priemonių nepalaikančių veikėjų „šmeižto taktika“.

„Kaltinantys Malley prielankumu Islamo Respublikai neturi menkiausio supratimo – arba visiškai nesidomi – tikrąja diplomatija, reikalaujančia šaltakraujiško supratimo apie kitos pusės motyvus ir žinojimo, kuris gali būti įgytas tik dialogu“, – sakoma kreipimesi.

Dienraščio „The Washington Post“ žurnalistas Jasonas Rezaianas (Džeisonas Rezajanas), irgi kalintas Irane, sakė, kad R. Malley atliko esminį vaidmenį dėl jo paleidimo 2016 metais. Reporteris sakė ištisas valandas kalbėjęsis su šiuo diplomatu ir kitais veikėjais, dabar dirbsiančiais J. Bideno administracijoje.

„Paprastai tariant, kalbant apie derybas su Iranu įvairiais klausimais, pradedant strateginiais ir baigianti susijusiais su žmogaus teisėmis, ši komanda turi nepalyginamai daugiau patirties nuo pat pirmosios darbo dienos negu Trump administracija sugebėjo sukaupti per ištisus ketverius metus“, – savo straipsnyje „The Washingon Post“ rašo J. Rezaianas.