Lietuvos pirmoji ponia taip pat pristatė pirmąjį pasaulyje Ukrainos centrą, kuris jos ir Ukrainos pirmosios ponios Olenos Zelenskos iniciatyva birželį atidarytas Vilniuje, pranešė Prezidentūra.

Skaitydama pagrindinį pranešimą sesijoje „Išgelbėkime vaikystę“ Lietuvos pirmoji ponia pabrėžė, kad Rusijos karas Ukrainoje vyksta ne tik dėl teritorijos, bet ir siekiant sunaikinti ukrainiečių tautos identitetą, išardyti šeimas, išstumti gyventojus į emigraciją, priverstinai juos asimiliuoti.

„Kiekvienas Ukrainos vaikas – tai didžiausias Ukrainos turtas ir šalies ateitis, kuri šiandien žalojama ir naikinama mūsų akyse. Mes tiesiog privalome ginti humanizmo principus. Kiekvieno padoraus žmogaus pareiga – siekti Ukrainos vaikų gerovės taip pat atkakliai ir ryžtingai, kaip ukrainiečiai kovoja už savo ir mūsų visų laisvę“, – sakė D. Nausėdienė.

Lietuvos pirmoji ponia akcentavo, kad absoliuti dauguma ukrainiečių pabėgėlių nori grįžti namo ir laukia, kada galės tai padaryti, todėl priimančios šalys privalo padėti ukrainiečiams išsaugoti tapatybę.

Pasak pranešimo, daug dėmesio konferencijoje buvo skirta bendrai Lietuvos ir Ukrainos pirmųjų ponių iniciatyvai – Ukrainos centrui Vilniuje, kuris bendradarbiaujant su Vytauto Didžiojo universitetu atidarytas birželį.

„Žvelgiame ir dar toliau – Ukrainos centrą matome kaip Ukrainos instituto filialą Lietuvoje, kuris ne tik tęstų savo edukacinę bei kultūrinę veiklą, bet ir stiprintų Ukrainos kultūrinę diplomatiją, padėtų Ukrainai kelyje į visateisę narystę Europos Sąjungoje“, – sakė Lietuvos pirmoji ponia D. Nausėdienė.

O. Zelenskos iniciatyva surengtoje pirmųjų ponių konferencijoje „Ukraina ir pasaulis: Ateitis, kurią (at)kuriame. Kartu“ dalyvavo Lietuvos, JAV, Kanados, Lenkijos, Vokietijos, Prancūzijos, Belgijos, Turkijos, Latvijos, Serbijos, Islandijos valstybių vadovų sutuoktinės, Jungtinių Tautų, UNICEF, Pasaulio sveikatos organizacijos vadovai, žinomi mokslininkai, istorikai, muzikantai, aktoriai, sportininkai.

Kijeve, Varšuvoje, Briuselyje, Londone ir Vašingtone susirinkę konferencijos dalyviai diskutuoja apie Rusijos karo Ukrainoje pasekmes ir dalinasi patirtimi sprendžiant svarbiausias humanitarines problemas – karo pabėgėlių priglaudimo, Ukrainos vaikų edukacijos, psichologinės pagalbos, moterų lyderystės karo niokojamoje šalyje klausimus. 

„Čia, greta Kijevo, mes šiandien matome neišmatuojamą agresoriaus žiaurumą ir karo nusikaltimus – raketomis ir artilerijos sunaikintą Irpinę, nužudytus taikius gyventojus Bučoje. Kartu mes matome didžiulį ukrainiečių didvyriškumą ir norą atstatyti savo miestus, gyvenimus ir kurti ateitį“, – sakė Lietuvos pirmoji ponia.

D. Nausėdienę lydėję Irpinės ir Bučos merai dėkojo Lietuvai už nuolatinę diplomatinę, karinę ir humanitarinę pagalbą Ukrainai.

Vėliau šiandien Lietuvos pirmoji ponia D. Nausėdienė dalyvaus Kijeve Ukrainos Prezidento žmonos Olenos Zelenskos rengiamoje antrojoje pirmųjų ponių konferencijoje „Ukraina ir pasaulis: Ateitis, kurią (at)kuriame. Kartu“.

D. Nausėdienė kartu su O. Zelenska ir Latvijos pirmąja ponia Andra Levite iš studijos Kijeve kreipsis į valstybių vadovų sutuoktines, Jungtinių Tautų, UNICEF, Pasaulio sveikatos organizacijos vadovus, žinomus mokslininkus, muzikantus, aktorius, sportininkus ir papasakos apie Lietuvos patirtį įtraukiant ukrainiečius vaikus į mūsų šalies švietimo ir ugdymo sistemą.

Pirmoji ponia tarptautinei bendruomenei taip pat pristatys pirmąjį pasaulyje Ukrainos centrą, kuris D. Nausėdienės ir O. Zelenskosiniciatyva birželį atvėrė duris Vilniuje.

Kartu su Lietuvos pirmąja ponia konferencijoje dalyvaus JAV, Kanados, Lenkijos, Vokietijos, Prancūzijos, Belgijos, Turkijos, Latvijos, Serbijos, Islandijos valstybių vadovų sutuoktinės, Jungtinių Tautų, UNICEF, Pasaulio sveikatos organizacijos vadovai, žinomi mokslininkai, istorikai, muzikantai, aktoriai, sportininkai.

D. Nausėdienė palydėtuvėse sportininkams linkėjo ne tik garbingai atstovauti Lietuvai Slovakijos Banska Bistricos mieste vyksiančiame festivalyje, bet ir siekti kvapą gniaužiančių aukštumų, ateityje – garbingo Lietuvos olimpiečio vardo.

„Visi nemažai paaukojote, kad galėtumėte atsidurti prie vieno svarbiausių gyvenimo startų. Tegul jūsų pasirinktas kelias jus sustiprina, o galimybė varžytis su geriausiais bendraamžiais iš visos Europos – įkvepia siekti kvapą gniaužiančių aukštumų. Visada ir visur stenkitės būti pavyzdžiu Lietuvos vaikams ir jaunuoliams. Savo pergalėmis sporto aikštelėse ir už jų ribų rodykite, kaip svarbu judėti, mankštintis, nepaliaujamai tobulinti kūną ir sielą“, – sakė D. Nausėdienė.

Pasak pirmosios ponios, kiekvienas iš Jaunimo olimpinio festivalio sportininkų jau gali pasigirti pasiekimais savo pasirinktoje sporto šakoje, tad būsimi sportiniai rezultatai priklausys tik nuo pačių sportininkų ryžto ir užsispyrimo.

D. Nausėdienė renginio metu įteikė simbolinę trispalvę krepšininkui Dovydui Buikai, kuris vėliavą neš festivalio atidarymo eisenoje.

Šis Europos jaunimo vasaros olimpinis festivalis vyksta jau 16 kartą. Lietuvai jame atstovaus 55 sportininkai, kurie varžysis aštuoniose (krepšinis, badmintonas, tenisas, lengvoji atletika, dziudo, dviračių sportas, plaukimas, gimnastika) sporto šakose.

Susitikime su ukrainiečiais D. Nausėdienė kalbėjosi apie jų įspūdžius ir patirtis dalyvaujant centro organizuojamose įvairiausio pobūdžio užimtumo veiklose, domėjosi tolesniais bendruomenės poreikiais, pažymima Prezidentūros pranešime.

„Šiuo metu Ukrainos centre jau visu pajėgumu organizuojamos įvairiausios kūrybinės, kultūrinės, sporto ir terapinės veiklos tiek moterims, tiek vaikams. Centre kasdien apsilanko vis daugiau nuo karo baisumų savo šalyje pabėgusių ukrainiečių, o tai rodo šio projekto svarbą ir būtinybę šiuo nelengvu jiems laikotarpiu. Džiaugiuosi, kad ukrainiečių bendruomenė čia buriasi, atranda vieni kitus“, – sakė pirmoji ponia.

D. Nausėdienė apsilankė vaikams organizuojamose emocinių užsiėmimų ir terapinių žaidimų grupėse su psichologais, moterų dailės terapijos užsiėmime, taip pat anglų kalbos klasėje.

Pasak pirmosios ponios, auga prie Ukrainos centro veiklų norinčių prisidėti savanorių skaičius, planuojama, kad ukrainiečių bendruomenei skirtų veiklų tinklelis taip pat plėsis.

„Kiekvieno pagalba ir iniciatyva yra laukiama. Jeigu tik galite ir norite prisidėti, nedvejokite. Jūsų geri darbai ir emocinė parama nenustoja būti reikalingi“, – sakė D. Nausėdienė.

Ukrainos centras Vilniuje esančioje Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijoje oficialiai duris atvėrė birželį. Ukrainos centro steigimą inicijavo Lietuvos ir Ukrainos pirmosios ponios, siekdamos sukurti ukrainiečių bendruomenei Lietuvoje skirtą atvirą kultūros, švietimo ir bendruomeninių paslaugų erdvę.

Pirmoji ponia, kaip teigiama Prezidentūros pranešime, su užsienio lietuvių jaunimu iš skirtingų pasaulio valstybių aptarė galimas jų karjeros perspektyvas Lietuvoje bei aktualius gimtosios kalbos ir lietuvybės išsaugojimo klausimus. Pasak D. Nausėdienės, siekiant išsaugoti šalies stiprybę, būtina kurti ir išsaugoti jungtis tarp skirtingose pasaulio šalyse gyvenančių lietuvių.

„Nesvarbu, kur gyvenate, esate labai svarbi Lietuvos dalis – galite grįžti ir prisidėti prie valstybės potencialo ir gerovės kūrimo. Tikiu, kad globali Lietuva egzistuoja ne tik žodžiuose, bet ir darbuose. Jūsų visų veiklos sritys yra labai svarbios, tačiau ne mažiau svarbus yra ir puoselėjamas žmogiškasis ryšys. Kurdami modernią valstybę, sugebėjome kartu išsaugoti ir savo tapatybę bei vieną seniausių pasaulyje lietuvių kalbą, o tai tik patvirtina šio ryšio svarbą“, – sakė D. Nausėdienė.

D. Nausėdienė su programos dalyviais aptarė bendravimo su gimtinėje likusiais artimaisiais džiaugsmą, įsitraukimo į lietuvių bendruomenių užsienyje veiklą ir lituanistinėse mokyklose įgautų žinių svarbą išlaikant ryšį su Lietuva ir puoselėjant gimtąją kalbą.

Programa „Jungtis Lietuvai“ suteikia lietuvių diasporos jaunimui galimybę pažinti modernią Lietuvą, įgyti profesionalių įgūdžių tėvų ir senelių gimtinėje, susipažinti su tautiečiais iš viso pasaulio ir geriau suvokti savo lietuvišką identitetą.

Jau penktus metus iš eilės vykstančią šešių savaičių programą remia ir globoja Kazickų šeimos fondas. Šią vasarą programoje dalyvauja 16 lietuvių kilmės jaunuolių iš JAV, Kanados, Argentinos, Vokietijos, Nyderlandų ir Rusijos.

D. Nausėdienė su lituanistinių mokyklų atstovais aptarė lituanistinio švietimo integraciją į bendrą Lietuvos švietimo sistemą, užsienyje gyvenančių lietuvių vaikų švietimo poreikius.

„Siekdami lietuvių diasporoje išlaikyti gyvą gimtąją kalbą, turime skatinti užsienio lietuvius mokyti vaikus ne tik lietuvių kalbos, bet ir savo valstybės istorijos, kultūros. Labai svarbu į švietimo veiklas įtraukti vaikus ir jaunimą, nes būtent jų rankose mūsų kalbos ir kultūros ateitis. Todėl turime sudaryti sąlygas lietuviškosios tautinės tapatybės puoselėjimui ir saviraiškai gimtąja lietuvių kalba“, – sakė pirmoji ponia.

Pasak D. Nausėdienės, svarbus ne tik lituanistinių mokyklų vadovų ir mokytojų indėlis, bet ir bendruomenių, tėvelių bei artimųjų įsitraukimas ir dalyvavimas įvairiose bendrose veiklose, pavyzdžiui, sporto renginiuose, šokių ir dainų šventėse, svarbių Lietuvai datų minėjimuose.

Pirmoji ponia pasidžiaugė, kad JAV lituanistinėse mokyklose kartu su kalbos mokymu vyksta ir kitos svarbios pamokos – vaikai supažindinami su Lietuvos istorija, geografija, lietuvių literatūra, etnokultūra.

Susitikime, kaip praneša Prezidentūra, dalyvavo 37 lituanistinių neformaliojo švietimo mokyklų, veikiančių JAV, atstovai.

Šis festivalis vainikavo birželio 27 – liepos 3 dienomis vykusius vaikų globos savaitės renginius. Ypatingas dėmesys, pasirodymai bei pramogos buvo skirti ne tik visos Lietuvos, bet ir iš karo niokojamos Ukrainos atvykusiems vaikams. 

Padėka – už meilę vaikams

Šventė startavo su Klaipėdos Jeronimo Kačinsko muzikos mokyklos berniukų ir jaunuolių choru „Gintarėlis“, kurie sugiedojo Lietuvos Respublikos himną.

Po jo mažuosius dalyvius pasveikino ir gražios šventės palinkėjo uostamiesčio meras Vytautas Grubliauskas.

Niekada nėra vėlu turėti vaikystę.

„Nuoširdžiai džiaugiuosi matydamas tokį gausų, šviesų ir spinduliuojantį gera energija jūsų būrį čia, Klaipėdoje. Tikiu, kad išsivešite pačius geriausius įspūdžius. Per tuos metus, kada paskutinį kartą buvome susitikę Kaune, pasaulis pasikeitė neatpažįstamai. Visa tai, ką vertinome iki tol įprastiniais žodžiais, sampratomis, emocijomis įgavo visiškai kitą spalvą, emociją, jausmą. Vaikai yra vaikai ne tik pas mus, bet ir ten toli nuo mūsų, Ukrainoje. Ten mūsų paramos, pagalbos, globėjavimo reikia dar daugiau. Linkiu nesidairyti į dangų, o žiūrėti vieni kitiems į akis ir jose ieškoti geros, žmogiškos šilumos, atjautos, supratimo ir palaikymo“, – linkėjo meras.

Ypatingą sveikinimą vaizdo įrašu skyrė Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda kartu su žmona Diana Nausėdiene.

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė padėkojo visiems šalies globėjams, išdrįsusiems ir atvėrusiems mažiesiems ne tik savo širdis, bet ir namų duris.

„Globa yra pagalba, ištiesta ranka kitam, mažesniam, silpnesniam būtent tada, kada jos reikia labiausiai. Čia yra šitiek daug ištiestų rankų, šiltų širdžių, meilės ne tik savai šeimai, bet ir tam, kuriam kažkada reikėjo labiau ir kuris dabar yra šeima. Esu be galo dėkinga kiekvienam Lietuvos globėjui. Turėjome progą įsikitinti, kad esame stipri valstybė“, – teigė M.Navickienė.

Siekia 4 tūkst.

Pasak Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos vadovės Ilmos Skuodienės, šiuo metu Lietuvoje yra daugiau negu keturi tūkst. šeimų, priėmusių vaikus į savo namus.

„Niekada nėra vėlu turėti vaikystę. Ačiū jums, globėjai, kurie atvėrėte savo širdis bei namus. Tikiuosi, kad tas skaičius kasmet augs ir kitais metais mūsų bendruomenė pasieks daugiau kaip penkis tūkst.“, – džiaugėsi I.Skuodienė.

Palaikė naujas tradicijas

Šis festivalis vyksta antrus metus iš eilė. Pernai jis vyko Kaune. Tąkart klaipėdiečiai į jį atvyko ne tuščiomis – atsivežė Klaipėdos miesto šeimos ir vaiko gerovės cento narių sukurtą himną, skirtą būtent šiai šventei. Tad jį sugiedoti Klaipėdoje buvo pakviesta muzikos atlikėja Simona Timašiovienė.

Siekiant sukurti dar vieną šio festivalio tradiciją, visi buvo pakviesti į bendrą šokį.

Klaipėdos sporto klubo „Apelsinas“ treneriai Laura, Donata ir Dovydas ragino pasilinksminti šokant pagal jų rodomus judesius.

Nors tuo metu prasidėjo lietus, geros nuotaikos jis niekam neištirpdė. Įvairaus amžiaus vaikai, su skėčiais rankose, šoko ir linksminosi kartu su vedėjais.

Nuo šventės atidarymo pradžios buvo galima išbandyti įvairias pramogas – apsilankyti pripučiamų atrakcionų zonoje, burbulų dėdės laboratorijoje, knygų palapinėje susipažinti su knygų autoriais, dažais nuspalvinti tikrą automobilį, apyrankių dirbtuvėlėse susikurti norimą apyrankę, o veidų spalvinimo palapinėje pasipuošti veidą įvairiais paveikslėliais.

Be to buvo ir dvylika momentinių užduočių, jas atlikę ir gavę gerus rezultatus, vaikai galėjo gauti apdovanojimus – triratukus, slides, didžiąsias šaškes, pagalvių mūšį, tinklinį, boulingą ir daugelį kitų.

Susirinkusiuosius džiugino Monique ir Vido Bareikio koncertai.

Šventės pabaigoje vyko teatralizuotas šventės uždarymas su Klaipėdos jaunimo teatro trupe „Taškas“, kurio metu V.Grubliauskas Globėjų dienos simbolį „Didelis širdies gerumas“ perdavė Vilniaus savivaldybės mero pavaduotojui Tomui Gulbinui.

NATO valstybių vadovų sutuoktiniai ir partneriai taip pat diskutuoja apie tvarumą, klimato kaitą, kovą su maisto trūkumu, sveiką mitybą bei kitus šiandienos žmonijai tenkančius aktualiausius iššūkius.

D. Nausėdienės teigimu, vykstant Rusijos karui prieš Ukrainą, visam pasauliui aktualios problemos, tarp jų – kultūros ir paveldo objektų išsaugojimas, įgauna naują reikšmę.

„Apsilankymai svarbiausiuose Madrido kultūros ir paveldo objektuose simbolizuoja ne tik bendrystę tarp mūsų šalių, bet ir pagarbą viena kitos kultūroms, kurios yra ir visos Europos bei viso pasaulio kultūros būtinieji dėmenys. Visame pasaulyje kultūra ir jos paveldas turi būti puoselėjami ir saugojami. Karui Ukrainoje brutaliai niokojant ne tik žmonių gyvenimus, bet ir didžią šios šalies kultūrą, jos paminklus, turime apie tai kalbėti garsiai. Privalome padaryti viską, kad kultūros paveldas Ukrainoje būtų apsaugotas“, – sakė D. Nausėdienė.

NATO lyderių sutuoktiniai ir antrosios pusės Madride lanko tokius žymius objektus kaip karališkieji La Granja de San Ildefonso rūmai, karališkoji La Granja stiklo manufaktūra, Nacionalinis karalienės Sofijos meno muziejus.

D. Nausėdienė kartu su kitais delegacijos atstovais simboliškai įsiamžino prie legendinio tapytojo Pablo Picasso paveikslo „Guernica“, meno kritikų laikomo galingiausiu antikariniu paveikslu-manifestu meno istorijoje, praneša Prezidento komunikacijos grupė.

Kaip praneša Prezidentūra, Vilniaus Vinco Kudirkos aikštėje pagerbti per 100 donorų, kurie daugiau nei 30 kartų neatlygintinai davė kraujo. Šiuo padėkos vakaru pradėtas NKC šių metų Pasaulinės kraujo donorų dienos paminėjimo turas per Lietuvą.

Pirmosios ponios teigimu, donorystė yra aukščiausia žmogiškumo išraiška, skatinanti gerumą ir susitelkimą, simbolizuojanti neįkainojamą dovaną kitam žmogui – gyvenimą.

„Neatlygintinas kraujo dovanojimas kitam gali tapti paskutinės vilties spinduliu, leidžiančiu vėl mėgautis gyvenimo šviesa. Džiaugiuosi galėdama pagerbti bei padėkoti tiems, kurie dovanoja gyvybę“, – sakė D. Nausėdienė.

Pasak D. Nausėdienės, donorai savo auka drąsina aplinkinius sekti jų pavyzdžiu, moko gailestingumo ir atjautos. Pirmosios ponios teigimu, gausus garbės donorų būrys dar kartą įrodo, kiek daug meilės ir gerumo telpa lietuvių širdyse.

Šventėje susirinkusius dalyvius sveikino ir į veiklas įsitraukė Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda, pirmoji ponia D. Nausėdienė, olimpinė čempionė, LTOK prezidentė Daina Gudzinevičiūtė ir olimpinis vicečempionas irkluotojas Mindaugas Griškonis.

„Džiaugiuosi, kad aštuntus metus sėkmingai gyvuojantis Lietuvos mažųjų žaidynių projektas, kurio sumanytojas yra Lietuvos tautinis olimpinis komitetas, pasiekė Lietuvos Prezidentūros kiemą.

Prisidėdamas prie fizinio raštingumo ugdymo idėjos skatinimo ir įgyvendinimo, Olimpinis piknikas Prezidentūroje tarsi tampa Lietuvos mažųjų žaidynių tęsiniu, dar vienu šios gražios iniciatyvos akordu“, – kalbėjo Lietuvos mažųjų žaidynių globėja D. Nausėdienė.

Renginyje dalyvavo daugiau nei 300 ikimokyklinio ir pradinio ugdymo įstaigų auklėtinių bei pedagogų. Sportinėmis veiklomis džiaugėsi ir specialiųjų ugdymosi poreikių turintys vaikai.

Šventės dalyviai susibūrė į bendrą mankštą, po kurios komandos buvo pakviestos į 13 skirtingų pramoginių ir sporto veiklų. Tarp užsiėmimų buvo ir speciali kineziterapeutės paruošta mankšta, sveiką mitybą ir gyvenseną skatinančios veiklos.

„Suaugusiesiems ir pedagogams ši diena – tai priminimas, kad vaikai yra mūsų rytojaus pagrindas, nuo kurio priklausys mūsų valstybės ir visuomenės ateitis. Tik laimingi ir sveiki žmonės gali kurti stiprią ir konkurencingą valstybę“, – sakė pirmoji ponia.

„Fizinis aktyvumas vaikams ne tik padeda lavinti kūną, mokytis užsispyrimo bei komandinio darbo, bet ir suteikia daug džiaugsmo. Šiandien šimtai vaikų iš skirtingų ugdymo įstaigų kartu žaidė, bendravo ir su mumis visais dalijosi pozityvumu ir gera nuotaika.

Esame dėkingi poniai Dianai už iniciatyvą, palaikymą ir paramą kalbant apie fizinio raštingumo reikšmę sveikesnės visuomenės kūrimui. Valstybės vadovų dėmesys ypatingai svarbus pedagogams, kurie savo sunkiu darbu ir pavyzdžiu įkvepia vaikus judėti ir sportuoti.

Tikiuosi, kad šiemet pirmą kartą vykusi šventė taps gražia tradicija“, – renginiu džiaugėsi D. Gudzinevičiūtė.

Šventę papuošė simboliniai apdovanojimai, kuriuose nugalėtojais paskelbti ir renginio medaliais apdovanoti visi dalyviai. Po apdovanojimų svečiai buvo pakviesti į iškylą Prezidentūros kiemelio pievoje.

Pirmoji šalies ponia D. Nausėdienė aktyviai palaiko LTOK olimpinio švietimo projektus, yra projektų „Lietuvos mažųjų žaidynės“ ir „Olimpinis mėnuo“ globėja, kalba apie fizinio raštingumo svarbą Lietuvoje.