Nedarbo išmokos dydis susijęs su MMA

Dėl minimalios mėnesinės algos (MMA) augimo šiais metais auga nedarbo išmokos. 2024 metais MMA siekia 924 eurus, taigi pastovi nedarbo išmokos dalis yra 215,01 euro (2023 metais – 195,47 euro). Didesnių nedarbo išmokų už sausį bedarbiai sulauks vasario mėnesį – ši išmoka mokama už praėjusį mėnesį.

Tuo metu kintamoji nedarbo išmokos dalis priklauso nuo žmogaus turėtų draudžiamųjų pajamų. Pavyzdžiui, jei žmogus užsiregistruos Užimtumo tarnyboje 2024 metų sausį, pastovi jo nedarbo išmokos dalis sieks 215,01 euro, o kintama dalis bus apskaičiuota pagal vidutines draudžiamąsias pajamas turėtas nuo 2021 metų birželio pradžios iki 2023 metų lapkričio pabaigos.

Maksimalus nedarbo išmokos dydis yra susietas su vidutiniu mėnesiniu darbo užmokesčiu, galiojusiu šalyje (VDU) užpraeitą kalendorinį ketvirtį nuo žmogaus įsiregistravimo Užimtumo tarnyboje dienos. Maksimali nedarbo išmoka asmenims, kurie Užimtumo tarnyboje užsiregistruos 2024 metų pirmąjį ketvirtį, bus 1 167,03 euro.

Auga mažiausios ir didžiausios ligos išmokos

Nuo sausio mėnesio minimali mėnesio ligos išmoka siekia 233,49 euro ir, palyginti su praėjusiu ketvirčiu, padidėjo apie 2 eurais. Minimali vienos dienos ligos išmoka negalės būti mažesnė nei 11,17 euro (buvo 11,07 euro). Minimalias išmokas gauna gyventojai, jeigu pagal jų draudžiamąsias pajamas apskaičiuotas išmokos dydis yra mažesnis, nei minimali riba.

Maksimali mėnesio ligos išmoka asmens ligos ar traumos atveju nuo šiol bus 2 489,72 euro – šis dydis palyginti su praeitu ketvirčiu išaugo maždaug 22 eurais. Dienos maksimali išmoka padidėjo 1 euru – nuo 118 iki 119 eurų.

Maksimali mėnesio ligos išmoka slaugant šeimos narį padidėjo nuo 2 621,51 euro iki 2 645,38 euro, o dienos – nuo 125,43 iki 126,57 euro.

Ilgėja ligos išmokos slaugai mokėjimo trukmė

Nuo 2024 m. sausio 1 d. įgijus teisę į ligos išmoką slaugai išmoką, ilgėja jos mokėjimo trukmė. Slaugant vaiką iki 14 metų priklausanti ligos išmoka mokama ne ilgiau nei 21 kalendorinę dieną. Tuo metu slaugant vyresnį kaip 14 metų vaiką priklausanti ligos išmoka mokama ne ilgiau kaip 14 kalendorinių dienų.

Padidės minimalios tėvystės, motinystės ir vaiko priežiūros išmokos

Praeitų metų liepą minimali motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros išmokų riba buvo padidinta iki 8 bazinės socialinės išmokos dydžių. Taip užtikrinta, kad motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros išmokos būtų didesnės nei išmokos mokėjimo metu galiojantis minimalių vartojimo poreikių dydis.

Jei žmogus įgis teisę į motinystės, tėvystės arba vaiko priežiūros išmoką iki šių metų sausio 31 d., minimali šių išmokų riba bus 392 eurai, o jei vasarį arba kovą – minimali išmoka sieks 440 eurų.

 

Taigi jei žmogus įgis teisę į motinystės, tėvystės arba vaiko priežiūros išmoką iki šių metų sausio 31 d., minimali šių išmokų riba bus 392 eurai, o jei vasarį arba kovą – minimali išmoka sieks 440 eurų.

Maksimalios ribos skirsis priklausomai nuo to, kada gimė vaikas

Maksimalių vaiko priežiūros išmokų dydžiai skirsis ne tik priklausomai nuo jas gaunančių žmonių pajamų, bet ir nuo to, ar prižiūrimi vaikai gimė iki 2022 metų gruodžio 31 d., ar 2023 metų sausio 1 d. ir vėliau, kadangi nuo 2023 metų sausio keitėsi vaiko priežiūros išmokų mokėjimo tvarka ir dydžiai.

Kai už 2023 ir 2024 metais gimusius vaikus asmuo teisę į vaiko priežiūros išmoką įgis šių metų pirmąjį ketvirtį, maksimali išmoka už du neperleidžiamus mėnesius sieks 3 129,20 euro arba 28 eurais daugiau nei praeitą ketvirtį. Pasirinkus vaiko priežiūros išmoką gauti kol vaikui sueis 18 mėnesių, ji didėja 21,27 euro, nuo 2 385,36 euro iki 2 407,08 euro per mėnesį. Pasirinkus išmoką gauti kol vaikui sueis 24 mėnesiai, maksimali mėnesio išmoka pirmaisiais vaiko auginimo metais padidėjo nuo 1 789,02 euro iki 1 805,31 euro, o antraisiais – nuo 1192,68 iki 1203,54 euro.

Maksimali viso mėnesio tėvystės išmoka siekia 3 112,35 euro ir, palyginti su praėjusiu ketvirčiu, padidėjo daugiau nei 28 eurais.

Kita vaiko priežiūros išmoka – vasarį

Svarbu priminti, kad gruodį gyventojai, auginantys vaikus iki dvejų metų, gavo dvi vaiko priežiūros išmokas – už lapkritį ir už gruodį. Gruodžio išmoką „Sodra“ moka iki metų pabaigos – o ne, kaip įprasta, kitą mėnesį.

Dėl to vaiko priežiūros išmokos sausio mėnesį nebus mokamos, o vėlesni mokėjimai vyks įprasta tvarka. Tai reiškia, kad 2023 metais kitą vaiko priežiūros išmoką – už sausį – šeimos gaus vasarį.

Minimali vaiko priežiūros išmoka auga

Nuo liepos 1-osios pokyčius pajus vaikus auginantys ir mažas pajamas gaunantys gyventojai – jiems didėja minimali socialinio draudimo motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros išmoka – auga 92 eurais „į rankas“.

Tokiu būdu siekiama užtikrinti, kad dirbantys ir socialinio draudimo įmokas mokantys asmenys gautų didesnes socialinio draudimo motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros išmokas nei tie, kurie nedirba. 

Mažas pajamas gaunančios šeimos vietoje 276 eurų gaus 368 eurų išmokas, jos didėja nuo 6 iki 8 bazinės socialinės išmokos (BSI) dydžių. Nuo šių metų sausio BSI siekia 49 eurus.

Šios minimalios išmokos bus didesnės nei šiuo metu galiojantis minimalių vartojimo poreikių dydis – 354 eurai.

Asmenims, šiuo metu gaunantiems vaiko priežiūros išmokas tarp 6 ir 8 BSI ir kuriems iki liepos 1 dienos šios išmokos bus paskirtos ir nebaigtos mokėti, nuo liepos 1-osios jos bus mokamos didesnės – t. y., lygiai 8 BSI (368 eurų).

Nepriemoka bus pervesta į asmeninę sąskaitą iki spalio 1-osios.

Keičiamas ir terminas, nuo kurio skaičiuojamos didesnės išmokos – jos per mėnesį negalės būti mažesnės už 8 BSI dydžius, galiojusius ne praeitą ketvirtį, kaip buvo anksčiau, o praeitą mėnesį iki teisės gauti išmoką atsiradimo dienos.

Trečiojo ketvirčio išmokos bus apskaičiuojamos taikant 1947,90 euro vidutinio darbo užmokesčio (VDU) dydį, toks jis fiksuotas pirmąjį šių metų ketvirtį.

Kaip anksčiau yra sakiusi socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė, šis pakeitimas aktualus apie 5 tūkst. mažas pajamas gaunančių šeimų.

Didės mažiausios ir didžiausios ligos išmokos 

Minimali mėnesio ligos išmoka sieks 226,74 euro ir, palyginti su praėjusiu ketvirčiu, padidės 7 eurais.

Ligos išmoka per mėnesį negalės būti mažesnė negu 11,64 proc. šalies VDU, galiojusio užpraeitą ketvirtį iki laikinojo nedarbingumo nustatymo dienos. Minimali vienos dienos ligos išmoka negalės būti mažesnė nei 10,85 euro (buvo 10,51 euro).

Minimalias išmokas gauna gyventojai, jeigu pagal jų draudžiamąsias pajamas apskaičiuotas išmokos dydis yra mažesnis, nei minimali riba.

Maksimali mėnesio ligos išmoka asmens ligos ar traumos atveju bus 2417,73 euro – šis dydis, palyginti su praeitu ketvirčiu, išaugs 74 eurais. Dienos maksimali išmoka padidės 3 eurais – nuo 112 iki 115 eurų.

Maksimali mėnesio ligos išmoka slaugant šeimos narį padidės nuo 2489,63 euro iki 2568,89 euro, o dienos – nuo 119 iki beveik 123 eurų, 

Auga maksimali nedarbo išmoka

Maksimali nedarbo išmoka gyventojams, kurie turės bedarbio statusą 2023 metų trečiąjį ketvirtį, bus 1133,29 euro. Palyginti su praėjusiu ketvirčiu, išmoka auga 35 eurais.

Ji negalės viršyti 58,18 proc. šalies VDU.

Nedarbo išmoką sudaro dvi dalys – kintama ir pastovioji. Pastovi nedarbo išmokos dalis lygi 23,27 proc. mėnesį, už kurį mokama išmoka, galiojančios minimalios mėnesio algos (MMA). 2023 metais MMA siekia 840 eurų, taigi pastovi nedarbo išmokos dalis yra 195,47 euro.

Kintamoji nedarbo išmokos dalis priklauso nuo žmogaus turėtų draudžiamųjų pajamų. Pavyzdžiui, jei žmogus užsiregistruos Užimtumo tarnyboje 2023 metų liepą, pastovi jo nedarbo išmokos dalis sieks 195,47 euro, o kintama dalis bus apskaičiuota pagal vidutines draudžiamąsias pajamas, turėtas nuo 2020 metų gruodžio iki 2023 metų gegužės.

Ministerijos teigimu, išmokos nuo 490 eurų iki 637 eurų didinamos profesionaliojo scenos meno įstaigų atlikėjams, „kurie viešo spektaklio, koncerto ar kito renginio metu atliko profesionaliojo scenos meno kūrinius ir dėl profesijos specifikos negali dirbti pagal įgytą specialybę ir dėl to buvo nutraukta jų darbo sutartis“.

Šie kūrybiniai darbuotojai – tai dirigentai, orkestrų, instrumentinių ansamblių muzikantai, cirko artistai, dramos bei lėlių teatrų aktoriai.

Padidinta kompensacinė išmoka bus mokama gegužės mėnesio antroje pusėje už balandžio mėnesį, nes šios išmokos mokamos už praėjusį mėnesį.

Kaip praneša Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SAM), didesnis šalies gyventojų skaičius, tarp jų ir žmonių su negalia, turės teisę į būsto šildymo išlaidų kompensaciją. Didėja socialinio draudimo pensijos, taip pat ir socialinio draudimo netekto darbingumo pensijos žmonėms su negalia.

„Padidėjus baziniams socialinių išmokų dydžiams, kartu padidės ir įvairios išmokos labiausiai pažeidžiamiems šalies gyventojams, tarp jų ir negalią turintiems žmonėms. Dirbančių žmonių su negalia pajamas didins ir ūgtelėjęs neapmokestinamasis pajamų dydis“, – sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.

Nuo sausio pradžios bazinės socialinės išmokos dydis bus 49 eurai, tikslinių kompensacijų bazė didėja iki 147 eurų, o valstybės remiamos pajamos sieks 157 eurus. Šie baziniai dydžiai naudojami apskaičiuojant socialinių išmokų dydžius ir nustatant teisę gauti tam tikrą paramą, t. y., nustatant pajamų ribą, kurios neviršijus, asmuo ar šeima įgyja teisę gauti valstybės paramą.

Nuo kitų metų sausio šalpos pensijų bazė didės iki 184 eurų. Nuo jos priklauso šalpos išmokų dydžiai. Taip pat didės ir neapmokestinamasis pajamų dydis (NPD), taikomas žmonėms su negalia. Asmenims, kuriems nustatytas 0–25 proc. darbingumo lygis, taikomas mėnesio NPD sieks 1005 eurus, o asmenims, kuriems nustatytas 30–55 proc. darbingumo lygis, taikomas mėnesio NPD bus 935 eurai.

Visos šios priemonės sudaro labai reikšmingą pagalbos paketą žmonėms su negalia.

Didėja šalpos neįgalumo pensijos

Šalpos pensijų bazės dydis – 184 eurai (nuo 2022 m. birželio – 173 eurai, nuo 2022 m. sausio – 150 eurų)

Nuo sausio pradžios šalpos pensijų bazė didės iki 184 eurų. Padidinus šį dydį, priklausomai nuo išmokos rūšies ir gavėjų kategorijos, padidės ir šalpos išmokos žmonėms su negalia. Pavyzdžiui, šalpos neįgalumo pensija asmenims, netekusiems 100 procentų darbingumo iki 24 metų amžiaus didėja 24,75 euro.

Šalpos išmokos užtikrina minimalias pajamas neįgalumo ar senatvės atvejais jokių pajamų negaunantiems arba labai mažas pajamas gaunantiems asmenims.

Didėja tikslinės kompensacijos žmonėms su negalia

Tikslinių kompensacijų bazė –  147 eurai (nuo 2022 m. birželio – 138 eurai, nuo 2022 m. sausio – 126 eurai). Nuo ateinančių metų pradžios tikslinių kompensacijų bazė didėja iki 147 eurų. Padidinus tikslinių kompensacijų bazės dydį, žmonėms, kuriems nustatytas pirmojo lygio specialusis nuolatinės slaugos poreikis, tikslinė kompensacija didės iki 382,2 euro, o kuriems nustatytas antrojo lygio specialusis nuolatinės slaugos poreikis – iki 279,3 euro.

Tiems, kam nustatytas pirmojo lygio specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis, tikslinė kompensacija didės iki 161,70 euro, o tiems, kuriems nustatytas antrojo lygio specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis, – iki 88,20 euro.

Tokias kompensacijas šalyje gauna apie 91 tūkst. asmenų.

Tikslinė kompensacija – tai mėnesinė piniginė išmoka, skiriama asmenims, kuriems nustatytas specialusis nuolatinės slaugos ar nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis. Slaugos ar priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinės kompensacijos skiriamos Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybai įvertinus suaugusio žmogaus ar vaiko specialiuosius poreikius.

Kompensacija žmogaus su negalia automobiliui

Nuo ateinančių metų pradžios iki 49 eurų padidinus bazinės socialinės išmokos dydį, žmonėms, kuriems nustatytas specialusis lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos poreikis, ir šeimoms, kurios augina vaiką su negalia, kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis, kompensacija didės iki 3 136 euro.

Didėja netekto darbingumo ir senatvės pensijos žmonėms su negalia

Nuo sausio pradžios didinant visas socialinio draudimo pensijas, didės ir netekto darbingumo bei senatvės pensijos žmonėms su negalia.

Socialinio draudimo pensijų padidėjimas

Vidutinė senatvės pensija kitąmet didės nuo 482 eurų iki 542 eurų, vidutinė senatvės pensija su būtinuoju stažu – nuo 510 iki 575 eurų.  

Bendroji pensijos dalis 2023 m. didės apie 9 proc., o individualioji – beveik 15 proc. Nuo kitų metų sausio mėnesio vidutinė pensija turint būtinąjį stažą vidutiniškai ūgtels daugiau nei 12 proc. arba 65 eurais.

Senatvės pensija neįgaliajam. Jeigu iki senatvės pensijos amžiaus asmuo gavo po 2018 m. sausio 1 d. paskirtą netekto darbingumo pensiją, sukakęs šį amžių jis gali gauti socialinio draudimo senatvės pensiją neįgaliajam. Šios pensijos dydį lemia ne tik įgytas pensijų socialinio draudimo stažas ir pensijų apskaitos vienetų skaičius, bet ir netekto darbingumo lygis. Asmeniui gali būti mokama arba senatvės pensija, arba senatvės pensija neįgaliajam – priklausomai nuo to, kurią iš šių dviejų pensijų gauti jam yra naudingiau.

Jei asmeniui netekto darbingumo (invalidumo) pensija buvo paskirta iki 2018 m. sausio 1 d., senatvės pensijos amžių sukakusiam asmeniui mokama arba senatvės pensija, arba tęsiamas ankstesnio netekto darbingumo (invalidumo) pensijos mokėjimas – priklausomai nuo to, kurią iš šių dviejų pensijų gauti jam yra naudingiau.

Netekto darbingumo pensija. Ši pensija skiriama ir mokama kas mėnesį, jei neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba asmeniui nustato 55 proc. ar mažesnį darbingumo lygį, jei jis turi minimalų stažą netekto darbingumo pensijai gauti. Minimalaus ir būtinojo pensijų draudimo stažas priklauso nuo asmens amžiaus – iš vyresnio asmens reikalaujama didesnio stažo.

Nuo sausio pradžios netekto darbingumo socialinio draudimo pensijos šalies gyventojams taip pat padidės, priklausomai nuo jų netekto darbingumo lygio.

Kompensacijos už būsto šildymą

Padidinus valstybės remiamų pajamų dydį (VRP), kompensacijos už būsto šildymą gavėjų ratas dar prasiplės, o parama pasieks tuos, kam labiausiai reikia, taip pat ir žmones su negalia.

Nuo sausio valstybės remiamų pajamų dydis didinamas nuo 147 iki 157 eurų. Šis dydis aktualus nustatant teisę į piniginę socialinę paramą nepasiturintiems gyventojams ir šios paramos dydžiui.

Nepasiturintiems žmonėms kompensuojama mokesčio už būsto šildymą dalis, viršijanti 10 proc. skirtumo tarp šeimos ar vieno gyvenančio asmens pajamų ir 2 valstybės remiamų pajamų (VRP) dydžių (294 eurai – kai VRP 147 eurai; 314 eurų – kai VRP 157 eurai) kiekvienam šeimos nariui arba 3 VRP dydžių (441 euras – kai VRP 147 eurai; 471 euras – kai VRP 157 eurai) vienam gyvenančiam asmeniui.

Papildomai skiriama išmoka vaikui su negalia

Jeigu vaikas turi negalią, jam skiriama ir mokama didesnio dydžio išmoka vaikui (vaiko pinigai). Nuo 2023 m. sausio 1 d. ši suma sieks 136,22 euro per mėnesį (85,75 euro – universali išmoka vaikui ir 50,47 euro – papildomai skiriama išmoka vaikui).

Taip siekiama amortizuoti infliacijos pasekmes, mažinti skurdą ir socialinę atskirtį, teigia Vyriausybė.

Dalis padidėjusių išmokų skaičiuojamos už einamąjį, o kita dalis – už praėjusį mėnesį, todėl padidėjimą gyventojai realiai pajus skirtingu laiku: vieni – jau birželį, o kiti – liepą.

Neapmokestinamosios pajamos (NPD) didėja iki 540 eurų – jos augs mažiausiai uždirbantiems gyventojams, kurių metinės pajamos neviršija 12-kos mėnesių vidutinių darbo užmokesčių (VDU). Uždirbantieji minimalią algą kas mėnesį „į rankas“ gaus papildomai 16 eurų, o uždirbantieji 1 tūkst. – 12 eurų daugiau.

Nuo sausio taikomas 460 eurų NPD dabar bus perskaičiuotas ir 540 eurų ir bus taikomas deklaruojant visų 2022 metų pajamas ir apskaičiuojant pajamų mokestį. Dėl to gyventojai 2023 metais iš Valstybinės mokesčių inspekcijos gaus didesnes išmokas.

Senatvės pensijos didėja vidutiniškai 25 eurais iki 510 eurų būtinąjį stažą turintiems senjorams, vidutinė pensija – apie 22 eurais iki 482 eurų. Vidutinės netekto darbingumo pensijos, priklausomai nuo jo lygio, didėja 10–21 euru.

Bazinė socialinė išmoka (BSI) sieks 46 eurus, šalpos pensijų bazė – 173 eurus, tikslinių kompensacijų bazė – 138 eurus, valstybės remiamų pajamų (VRP) dydis – 147 eurus.

Padidėjus šalpos pensijų bazei, šalpos išmokos, priklausomai nuo jų rūšies ir gavėjų kategorijos, padidės 11,5–51,75 euro. Mažiausiai didės šalpos našlaičių pensija, labiausiai – šalpos neįgalumo pensija asmenims, netekusiems 100 proc. darbingumo iki 24 metų amžiaus.

Padidinus BSI, didėja nuo jos priklausančių išmokų dydžiai: pavyzdžiui, vaiko pinigai didėja iki 80,5 euro, o išmoka vaikui daugiavaikėms ir nepasiturinčioms ar neįgalų vaiką auginančioms šeimoms – iki 127,88 euro. 

Taip pat didėja vienkartinės išmokos vaikui ir nėščiai moteriai, globos (rūpybos), vienkartinė įsikūrimo išmoka, išmokos besimokančio ar studijuojančio asmens vaiko priežiūrai, gimus vienu metu daugiau kaip vienam vaikui, įvaikinus vaiką, privalomosios pradinės karo tarnybos kario vaikui. 

Padidėjus tikslinių kompensacijų bazei, priklausomai nuo specialiųjų nuolatinės slaugos ar priežiūros poreikių, šios kompensacijos didėja 7,2-31,2 euro.

Padidinus VRP, vidutinis socialinės pašalpos dydis auga 109-125 eurais.

VRP aktualus nustatant teisę į piniginę socialinę paramą nepasiturintiems gyventojams ir šios paramos dydžiui, teisę į socialinę paramą mokiniams, papildomą išmoką vaikui, paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti bei kitą socialinę paramą.