Marijampoliečiai nepasigailėjo
2017 m. pabaigoje Marijampolės rajono apylinkės teismas baudžiamojoje byloje pripažino J.Gecevičių kaltu dėl didelės vertės svetimo turto, beveik 1 mln. eurų, iššvaistymo.
Marijampolės teismas skyrė profesoriui per 7,5 tūkst. eurų baudą, taip pat jis įpareigotas atlyginti 375 tūkst. eurų turtinę žalą, ir 5 proc. metinių palūkanų nuo turtinės žalos sumos.
Minimą sumą profesorius pasiskolino dar 2012 m. Skolintasi suma anuomete valiuta litais skambėjo išties įspūdingai – daugiau nei 3,2 mln. litų. Bet į mokslą, išradimus, technologines inovacijas žiūrima pagarbiai, tad paskolinti 3 mln. litų perspektyviam moksliniam verslui galima laikyti kilniu užmoju.
Skolindamasis solidžią sumą prof.J.Gecevičius įsipareigojo sukurti "Robotizuotos didelių ekokonteinerių dugnų, šonų, durų ir priekinių dalių virinimo liniją. Profesorius įsipareigojo ne tik sukurti, bet ir pagaminti liniją, ją sumontuoti ir pritaikyti. Pats profesorius ir turėjo būti milijoninio sandorio vykdytoju.
Milijonus paskolinusio koncerno vadovas teisme pasakojo, kad J.Gecevičiaus pasakos nekėlė abejonių, nes jis nurodė galimus klientus Suomijoje. Pagal profesoriaus apskaičiavimus, įgyvendinus projektą ir pradėjus gamybą, būtų aprūpinta vos 3 proc. Suomijos rinkos poreikių. Koncerno vadovas atvirai papasakojo ir apie vėliau prasidėjusius keistus profesoriaus išsisukinėjimus: aiškindamas, kad darbai juda į pabaigą, jis vis neturėdavo laiko parodyti, kur montuojama linija ir jau reikalavo pagal sutartį numatyto kito mokėjimo.
Galiausiai iškviestas ant kilimėlio profesorius prasitarė, kad anas projektas esą ne toks jau ir geras, bet štai kitas, naujas jo sumanymas išties perspektyvus ir žadantis aukso kalnus. Ką tai primena? Ar tik ne vieno animacinio filmuko herojų, kuris tryško idėjomis sakydamas: "O bus taip." Tačiau nieko nedarė, o aplinkiniai vis klausė: "Kur aš jį mačiau?"
Galiausiai milijonus J.Gecevičiui paskolinusio koncerno vadovai susigriebė, kad profesorius kažką kuria, daro, bet visai ne tai, kas buvo numatyta sutartyje ir milijonus taško savo kitiems, neva perspektyviems projektams, kuriuos gal kažkas ir matė. Remiantis surinkta medžiaga Marijampolės teismas profesorių pripažino kaltu.
Tačiau šis statusas profesoriui nepatiko. Jis nelaikė savęs kaltu, todėl marijampoliečių darbą apskundė Kauno apygardos teismui, prašydamas panaikinti apkaltinamąjį nuosprendį ir priimti naują – išteisinamąjį nuosprendį.
Įsiskolinimas liko
Kauno apygardos teismas situaciją sušvelnino. Apeliacine tvarka nagrinėjant profesoriui iškeltą bylą Kauno teismas atsižvelgė, kad J.Gecevičiaus įmonė GTV greičiausiai jau anksčiau turėjo finansinių problemų. Milijonus profesoriui paskolinusio koncerno tuometis vadovas neatmetė tikimybės, kad profesorius greičiausiai gautus milijonus naudojo kitiems įsiskolinimams padengti.
Pastatą parduodant iš varžytinių, trečiuoju skelbimu jį įsigijo profesoriaus sūnūs, tačiau kreditoriai pinigų nesulaukė.
Kauno apygardos teismas prof.J.Gecevičiaus pastangas žongliruoti pinigais ir padengti įsiskolinimus nevertino kaip baudžiamosios atsakomybės. Teismas sprendė, kad šiuo atveju civiliniai santykiai transformavosi į baudžiamuosius būtent dėl to, kad J.Gecevičiaus neatsargiais veiksmais buvo sukurtos sąlygos, sunkinančios sudarytos civilinės sutarties vykdymą – profesorius nuslėpė nuo koncerno informaciją apie nemokumą ir tolesnį šios problemos gilėjimą.
Profesoriaus pastangos veikti, kurti neliko neįvertintos. Teismas pabrėžė, kad 2012 m. pasirašyta sutartis – vis dar galiojanti. Profesoriaus bendrovė GTV nebankrutavusi, o dalis darbų pagal pasirašytą sutartį padaryta, todėl Marijampolės teismo nuosprendis buvo panaikintas ir priimtas naujas nuosprendis – išteisinti, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Teismas pasisakė ir dėl civilinio ieškinio – jį paliko nenagrinėtą. Kaip žinoma, civilinis ieškinys ir yra J.Gecevičiaus pasiskolinti milijonai robotizuotai virinimo linijai. Taigi skola niekur neišnyko. Negana to, didelė tikimybė, kad tų skolų yra kur kas daugiau. Vertinant visą profesoriui priklausančios bendrovės gyvavimo istoriją – civilinių bylų, kuriose ieškovai prisiteisia skolas iš bendrovės ir jo paties, ne viena ir ne dvi.
Mėgina išsisukti
Dar vienas prof. J.Gecevičiaus žygis metų pradžioje analizuotas Kauno policijos Ekonominių nusikaltimų skyriuje. Profesorius nesiginė žinantis apie policijoje pradėtą ikiteisminį tyrimą ir tikino jau kartą susitikęs su tyrėju, tačiau jokie kaltinimai jam esą nepateikti. "Mūsų vienas iš skolininkų nekantrauja. Manau, kad per savaitę ar dvi sumokėsiu skolą. Kol kas nejaučiu, kad būčiau padaręs kokį nors nusikaltimą. Mes pretenzijų dėl tos skolos neturime", – dar prieš kelis mėnesius "Kauno dienai" sakė J.Gecevičius. Dienraščio žiniomis, minėta skola iki šiol negrąžinta.
Profesorius dar metų pradžioje ramino: "Visi esantys finansiniai įsipareigojimai bus padengiami iš pirmosios 5,4 mln. eurų įplaukos, kurią turime gauti ne vėliau kaip iki 2019 m. vasario 8 d. imtinai." Deja, tai iki šiol liko tuščiais pažadais.
Negana to, J.Gecevičiaus pažadai grąžinti bendrovei "Verdigo" skolą tęsiasi nuo 2016 m. lapkričio. "Verdigo" atstovai neslepia, kad žinojo, jog profesorius iš jų pasiskolintą pinigų sumą grąžins po to, kai su juo pačiu atsiskaitys užsakovai. J.Gecevičius bendrovės atstovams netgi nurodė užsakytus projektus, mokėjimo terminus, sumas. Esą planuojamos bendrovės GTV įplaukos milijoninės.
80 tūkst. eurų profesoriui paskolinusi bendrovė, artėjant skolos grąžinimo terminui, vis sulaukdavo kokių nors J.Gecevičiaus paaiškinimų. Profesorius net sugebėdavo pateikti tariamų užsakovų patvirtinimus arba finansinį susitarimą liudijančius raštus. Tačiau aiškėjo ir tai, kad jo nurodytos bendrovės veiklos nevykdo, kad jose vos vienas darbuotojas.
Tik vėliau paaiškėjo, kad profesorius turi dar senesnių finansinių įsipareigojimų, kurių negali įvykdyti nes turtas areštuotas. Mažiausiai nuo 2015 m. antstoliai pakaitomis su teismais, mokesčių inspekcija kažkuriam laikui vis areštuoja profesoriaus turtą. Bendrovės "Verdigo" atstovams J.Gecevičius taip pat turėjo aibes pasiteisinimų, kodėl vis dar negrąžina pasiskolintos sumos: tai pinigų blokavimas, tai sąskaitos atidarymas, tai sutarties blokavimas.
J.Gecevičius pareiškė nejaučiantis, kad daro nusikaltimus, esą kreditoriai nekantrauja.
Skolų kupros
Vien viešai prieinamose duomenų bazėse – šešios civilinės bylos, daugelis jų dėl skolų, dalies sprendimai įsiteisėję ir neskundžiami.
Bylose analizuojamų skolinimųsi laikotarpiai siekia net 2011 m., o sumos artimos milijonams. Pats profesorius savo bendrovę pristato labai reprezentatyviai. "Mes versle nuo 1991 m. Į verslą atėjau iš prorektoriaus pareigų politechnikos institute. Mūsų sritis – technologinių procesų robotizacija, modernizacija. Per tą laiką padarėme apie 40 labai svarbių darbų – dviejų Kauno betono gamyklų posovietinė modernizacija, 14 metų vieninteliai dirbome "Ekranui", buvome įleisti į tos unikalios gamyklos technologinės įrangos telkimą", – savo įkurtos bendrovės išskirtinumu dalijosi profesorius.
Pasak J.Gecevičiaus, nuo 2012 m. bendrovė pasuko kita kryptimi, kurios esmė – kurti naujus produktus ir jai reikalingą įrangą, surasti pirkėjų. Profesorius giriasi, kad savo lėšomis sukūrė penkis investicinius projektus.
Verslo kelyje susidūrę su profesoriaus gebėjimu pristatyti projektus bei likti prie suskilusios geldos ir be pinigų, vargiai ar dar patikėtų šiais užmojais.
5,4 mln. eurų keturgubai padengtų mūsų finansinius skauduliukus.
Tačiau J.Gecevičius tuo vis dar gyvena. Dar metų pradžioje profesorius ir "Kauno dienai" pateikė ne vieną dokumentą, liudijantį, kad esantys finansiniai nesklandumai, esą bus išspręsti artimiausiomis dienomis. Kreditoriai neslepia, kad ir praėjus keliems mėnesiams vis girdi tą pačią pasaką: "Sumokėsiu artimiausiomis dienomis."
"5,4 mln. eurų keturgubai padengtų mūsų finansinius skauduliukus", – pareiškė prof. J.Gecevičius, siekdamas įtikinti, kokie menki esą tie įsiskolinimai. Panašiai profesorius elgiasi su visais jam pinigus skolinusiais. Jis nurodo datas, iki kurių laukia įplaukų, niekur nesislapsto, siunčia raštus, kuriuose atsiprašo už pradelsimą, tačiau tokiems profesoriaus veiksmams visada atsiranda priežastys – užsakovai praplėtė sutartį, tarkime, "Užkandžių – lavašinių suktinukų gamykla", pagal kurią turi ne tik pateikti kompleksą, bet ir organizuoti pastato statybą.
Sūnų užnugaris
Kreditoriams pateikiamos istorijos apie plačius profesoriaus bendrovės "GTV" verslo ryšius, jo visuomeninė padėtis – Lietuvos Vyriausybės Mokslo, technologijų ir inovacijų plėtros komisijos narys – galimai užburia.
Profesoriaus moksliniai pasiekimai praeityje taip pat yra sulaukę įvertinimo. Svarbiausi darbai – dinaminių ryšių mechaninėse sistemose, termoizoliacinių vamzdžių gamybos, vamzdžių klojimo, robotų, manipuliatorių ir kt. įrenginių, visiškai robotizuotų įvairios paskirties technologinių linijų kūrimas. 80-metį šiemet švęsiantis J.Gecevičius yra 237 išradimų autorius.
Tačiau net ir klampojantis skolose profesorius į kreditorius žiūri gana kritiškai. Registrų centro duomenimis, žemės sklypui Kaune, Dubysos gatvėje, buvo uždėtas areštas, o vėliau sklypas parduotas iš varžytinių.
Šiam veiksmui J.Gecevičius turi paprastą paaiškinimą: "Mes turėjome "Danske bank" paskolą. Išmokėjome du trečdalius, tačiau bankas nekantravo, todėl sklypas buvo parduotas iš varžytinių."
Pasak J.Gecevičiaus, skola buvo 240 tūkst. eurų. Liko išmokėti 80 tūkst. eurų. Esą jau buvo žinomas mokėtojas – lenkų kompanija, kurią domino dar vienas profesoriaus išradimas – kartoninių padėklų gamyba. Profesorius tikino, kad lenkų kompanija negavo lėšų iš savo struktūrinių fondų ir sustojo planinis mokėjimas.
Iš varžytinių buvo parduotas ir pastatas Dubysos gatvėje, kuriame nuo pat įsikūrimo karaliavo profesoriaus bendrovė GTV. Pastatą įsigijo "Baltimarkt" ir "GT technika". Įdomu tai, kad minimų bendrovių vadovai – Vytautas Gecevičius ir Tadas Gecevičius.
Profesorius neslėpė: "Taip, tai yra mano sūnūs. Tačiau jokių verslo ryšių neturime." Matyt, tiesiog sutapimas, kad pastatą parduodant iš varžytinių trečiuoju skelbimu pastatą įsigijo profesoriaus sūnūs.
J.Gecevičius neatskleidė sumos, už kurią sūnūs įsigijo pastatą, nei kas ir kaip panaudojo gautus pinigus. Tačiau ramu – tėvo mokslinei kompanijai GTV niekur nereikėjo kraustytis iš parduotų patalpų ir profesoriui niekas netrukdo ieškoti finansavimo jo perspektyviems moksliniams projektams.
