Ją inicijuoja startuolių asociacija „Unicorns Lithuania“, Lietuvos verslo konfederacija (LVK) bei Lietuvos pramonininkų konfederacija“, pirmadienį pranešė „4 procentai“.

„Neturime bijoti ir metas atsiraitoti rankoves, veikti, didinti gynybos finansavimą iki 4 proc. BVP ir taip parodyti mūsų piliečių ryžtą mus įbauginti siekiančiam agresoriui. Tai yra mūsų visų reikalas, nes be laisvos ir stiprios Lietuvos, visa kita netenka prasmės“, – pranešime teigė „Unicorns Lithuania“ valdybos pirmininkas, pirmojo Lietuvos vienaragio „Vinted“ bendraįkūrėjas Mantas Mikuckas.

Prie iniciatyvos taip pat prisijungė organizacija „Blue/Yellow“, telekomunikacijų įmonės „Telia Lietuva“, „Bitė Lietuva“, „Tele2“, startuoliai „Tesonet“ bei „Vinted“, taip pat „Teltonikos“ įmonių grupė, HISK, „Mantinga“, „Baltic Classifieds Group“, „ACC Distribution“, „Hostinger“, „Omnisend“, „Furniture1“, „Nord Security“, „Oxylabs“, „Surfshark“, „Telia Global Services Lithuania“, „Cybercare“, „Adtractive“, „Mediatech“, „Dokobit“, advokatų profesinė bendrija „WALLESS“ bei krepšinio klubai „BC Žalgiris“ ir „Rytas“.

Tikimasi, kad prie iniciatyvos prisijungs dar daugiau įmonių.

Iniciatyvos autoriai taip pat kviečia gyventojus puslapyje www.4procentai.lt pasirašyti peticiją ir taip paraginti politikus kuo greičiau susitarti dėl 4 proc. BVP finansavimo Lietuvos gynybai.

Surinktus parašus kartu su peticija dar parlamento pavasario sesijos metu planuojama perduoti prezidentui, Seimui ir Vyriausybei.

Šiuo metu siekiant didinti fiksuotą krašto apsaugos finansavimą nuo 2,5 proc. iki 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), Finansų ministerija parengė ir valdančiosios koalicijos partneriams, verslo ir profsąjungų atstovams pristatė keturias alternatyvas, kaip į valstybės biudžetą surinkti papildomai pajamų.

Šiuos pasiūlymus artimiausias kelias savaites svarstys politikai ir socialiniai partneriai, o konkrečius pasiūlymus Vyriausybė tikisi paskelbti balandžio viduryje.

Jeigu einamaisiais metais krašto apsaugos finansavimo poreikis būtų didesnis nei 3 proc., valdantieji siūlo papildomai skolintis, leisti gynybos obligacijas ir numatyti patogias galimybes verslui bei gyventojams remti krašto apsaugą.

Krašto apsaugos ministerijos 2024 metams patvirtinti asignavimai siekia 2,1 mlrd. eurų arba 2,75 proc. BVP, iš jų – 134,8 mln. eurų šiemet baigiančio galioti laikinojo solidarumo įnašo lėšos.

Programa finansuojama KAM lėšomis – remiami mokslo ir verslo projektai gynybos srityje, kofinansuojami Europos Sąjungos Europos gynybos fondo projektai.

„Didesnis finansavimas leis padidinti Lietuvos įmonių įsitraukimą į Europos Sąjungos ir kitas tarptautines gynybos technologijų vystymo programas, galėsime paremti projektus, kurių finansavimą dėl lėšų trūkumo būdavome priversti atmesti“, – pranešime sakė Gynybos resursų agentūros prie KAM direktorius Sigitas Dzekunskas.

Numačius papildomą finansavimą, 2024 metais suplanuoti nauji projektai: dirbtinio intelekto pagrindu veikiančios autonominės minų aptikimo, identifikavimo platformos sukūrimas, minosvaidžių minų pradinio greičio matuoklis.

Šių projektų įgyvendinimas, pasak ministerijos, leis pritaikyti naujus rinkos siūlomus inovatyvius sprendimus efektyvesniam Lietuvos kariuomenės funkcijų vykdymui.

Tokį pasiūlymą 2024 metų šalies biudžeto projektui įregistravęs Seimo pirmininko pirmasis pavaduotojas Jurgis Razma sako, kad jau ne pirmi metai neužtikrinamas visų STT etatų finansavimas.

„Šiuo metu tam trūksta 373 tūkst. eurų. Tokią sumą ir siūlau papildomai skirti Specialiųjų tyrimų tarnybai. Lėšų šaltiniu siūlyčiau savivaldybių savarankiškoms funkcijoms skirtų asignavimų sumažinimą. Šis sumažinimas sudarytų labai mažą savivaldybių biudžeto dalį ir iš esmės tilptų į jų apskaičiavimo paklaidą“, – sako pasiūlymo autorius J. Razma.

Jo nuomone, savivaldybių politikai turėtų jausti moralinę atsakomybę dėl atskleistų piktnaudžiavimų veiklos išmokomis ir tokiam simboliniam sumažinimui neturėtų prieštarauti.

Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) direktorius Linas Pernavas interviu naujienų agentūrai ELTA yra sakęs, kad pritartų teisėsaugos finansavimo modelio keitimui, sumažinant politikų įtaką, skiriant lėšas institucijoms. Anot jo, šiuo metu egzistuoja tam tikras interesų konfliktas, kai teisėsaugos vadovai prašo Seimo narių skirti papildomas lėšas institucijų vykdomiems tyrimams, kurių akiratyje dažnai atsiduria parlamentarų bendražygiai.

L. Pernavas  pasidžiaugė, kad STT gauna  vis daugiau pranešimų apie galimai padarytus nusikaltimus. Pavyzdžiui, jei 2018 m. STT apie galimą korupciją pranešta beveik 2 tūkstančius kartų, tai šiemet tokių pranešimų gauta daugiau negu 5,3 tūkstančio.

Komitetas bendru sutarimu pirmadienį nutarė siūlyti Vyriausybei rasti VK papildomai 0,406 mln. eurų. 

„Mums nepakanka tinkamam funkcijų vykdymui tam tikros pinigų sumos“, – komiteto posėdyje pirmadienį teigė valstybės kontrolierius Mindaugas Macijauskas.

„Darbuotojų išlaikymas vienas svarbiausių elementų tam, kad užtikrintume tinkamą veiklos funkcionavimą. Mūsų žmonės perviliojami į kitas institucijas dėl didesnių atlyginimų“, – teigė įstaigos vadovas.

Vyriausybė siūlo Valstybės kontrolei kitąmet skirti 179 tūkst. eurų daugiau nei šiemet.

Institucijai kitų metų biudžeto projekte numatyta skirti 10,195 mln. eurų, iš kurių darbo užmokesčiui tektų 8,4 mln. eurų – 84 proc. viso finansavimo.

VK dirba 240 darbuotojų.

„Galimybių būtinai reikia ieškoti, nes iš to, kas planuojama, netenka tikėtis, kad galėsime skirti realiai daugiau lėšų kelių plėtrai ir modernizavimui“, – žurnalistams Kelmėje pirmadienį sakė G. Nausėda.

Pasak jo, dėl infliacijos finansavimas keliams 2024 metais realiai bus mažesnis nei šiemet.

„Tai visuotinė problema šiandien ir turime suvokti jos mastą, tai nėra kad nuvažiuoji į vieną ar kitą savivaldybę ir skundžiamasi tragiška kelių būkle. Šiandien beveik visos savivaldybės skundžiasi tragiška kelių būkle ir svarbiausia, kad infliacijai esant tokio lygio, natūralu, tie kuklūs nominaliniai pakeitimai ar lėšų padidėjimai, jie nepadengia infliacijos ir tai reiškia tik viena – kad kitais metais turėsime realiai dar mažiau lėšų šitam nepaprastai svarbiam tikslui“, – teigė prezidentas.

Pasak jo, keliai yra svarbūs ne tik patys savaime, bet ir įgyvendinant švietimo ir sveikatos apsaugos reformą.

„Juose daug kas „pakabinta“ ant pavežėjimo paslaugos. Ir jei ji negali būti normaliai suteikta dėl to, kad technika byra važiuodama duobėtais keliais, natūralu, kad šitoje sistemoje atsiranda silpnoji grandis ir šiuo metu tai silpnoji dalis“, – sakė G. Nausėda.

Jis taip pat teigė biudžete pasigendantis daugiau lėšų vaikams ir šeimoms, todėl Seimui teiks pasiūlymą dėl papildomo neapmokestinamųjų pajamų dydžio didinimo šeimoms.

Vyriausybės pateiktame 2024-ųjų biudžeto projekte keliams numatyta 715,3 mln. eurų, iš jų 543 mln. eurų – Kelių priežiūros ir plėtros programai – tiek pat, kiek ir pernai, o dar 130,5 mln. eurų – iš laikinojo bankų solidarumo įnašo, 41,8 mln. eurų – Europos Sąjungos paramos.

Premjerė Ingrida Šimonytė praėjusią savaitę neatmetė, kad dėl kelių finansavimo gali kilti nemažai diskusijų.

Asociacijos „Lietuvos keliai“ vadovas Šarūnas Frolenka sako, jog norint sutvarkyti Lietuvos kelius jiems kasmet turi būti skiriama ne mažiau nei 860 mln. eurų.

„Ar 2024 metais apsiribosime „Via Baltica“, o kitiems keliams leisime toliau irti? Ar toliau atidėsime labiausiai keikiamo šalyje kelio Vilnius–Utena rekonstrukciją, ar rinksimės pirmiau gelbėti avarinius tiltus?“ – spaudos konferencijoje trečiadienį sakė Š. Frolenka.

Anot jo, taip pat svarbu, kad visos lėšos iš kelių vinječių mokesčių, kurių 2024 metais planuojama surinkti apie 100 mln. eurų, atitektų keliams, be to, jiems turėtų būti ir skiriama 80 proc. surenkamo degalų akcizo.

„Kalbame, kad Lenkija mus aplenkė pagal kelių kokybę, ir stebimės, kaip tai nutiko. Atsakymas gana paprastas: Lietuva vienam kilometrui kelio skiria 12,4 tūkst. eurų valstybės biudžeto lėšų, Lenkija – 191,6 tūkst. eurų“, – nurodė Š. Frolenka.

„Kitais metais turi būti akcizo planuojama surinkti apie 950 mln. eurų. (...) Tai turi būti bendru politiniu sutarimu, kad kol nepasieksime 5-10 proc. nekokybiškų kelių, tol 80 proc. akcizo bus skiriama keliams, nes kitaip mes nesusitvarkysime“, – teigė jis.

Anot jo, patvirtinus tokį pat Kelių programos biudžetą, kaip ir ankstesniais metais, finansavimas keliams dėl infliacijos sumažės 50 proc.

„Jeigu Seimas patvirtina trečius metus tokį patį biudžetą, tai savivaldybės gaus trečius metus iš eilės tą patį biudžetą ir jų galimybės kažką daryti, leisiu sau pasakyti, sumažės net puse karto“, – teigė jis.

Š. Frolenka aiškino, kad daugiausia investicijų reikia krašto ir rajoniniams keliams.

„Ta statistika, kurią aš turiu, sako, kad magistralinių kelių bloga būklė pagal DBI (dangos būklės indeksą – BNS) 2022 metais buvo 21,5 proc., krašto kelių – 40,36 proc. bloga būklė ir rajoninių - 41,97 proc. Tai, be abejo, magistraliniai, pagrindiniai keliai, jie yra geresnės būklės, bet jų tinklas yra palyginus mažas, pagrindas yra krašto ir rajoniniai keliai“, – teigė jis.

Lietuvos savivaldybių asociacijos direktorė Roma Žakaitienė teigė, kad valstybei neskiriant pakankamo dėmesio keliams regionuose, savivaldybės priverstos byrančių tiltų ir kelių remontą finansuoti nubraukdamos lėšų nuo kitų viešųjų paslaugų.

„Finansavimas savivaldybėms iš Kelių priežiūros ir plėtros programos nedidėja, infliacija jį dar labiau mažina, todėl realios galimybės gerinti kelių būklę menksta. Tai kelia gyventojų nepasitenkinimą, stabdo regionų ekonominės atskirties mažinimą, mobilumo problemų kyla netgi tarnyboms: policijai, greitajai pagalbai, ugniagesiams“, – spaudos konferencijoje teigė R. Žakaitienė.

Lietuvos verslo konfederacijos viceprezidento Mariaus Dubnikovo teigimu, šalies kelių būklė turi didelės įtakos šalies ekonomikai.

„Kelių infrastruktūros būklė turi didelę įtaką šalies ekonomikai, ji svarbi ne tik prekių bei žaliavų judėjimo efektyvumui, bet ir vietovės investiciniam patrauklumui, kitiems rodikliams. Analizė rodo, kad finansavimas keliams šiuo metu yra mažesnis, nei buvo prieš 15 metų, o pastaraisiais metais jį dar labiau apkarpė karo, energijos išteklių kainų ir infliacijos įtampos“, – sakė jis.

„Investicijų nebus jeigu mūsų šalyje nebus interneto, nebus žaliosios energetikos ir nebus kelių. (...) Bet čia yra dar viena drama – internetas yra pilnai teikiamas privataus sektoriaus ir čia privatus sektorius susitvarko, (...) energetika, praktiškai taip pat privataus sektoriaus, (...) kelių nėra privačių, Lietuvoje nėra nė vieno privataus kelio“, – kalbėjo M. Dubnikovas.

R. Žakaitienės teigimu, su valdžios atstovais kalbamasi, tačiau sėkmingai kalbėtis sekasi tik su Susisiekimo ministerija.

„Dėl susisiekimo ministro – taip (...). Bet kai kalbame su kitais ministrais, jie kažkaip nelabai girdi. Jie girdi savo reformos ribose ir tas savo reformos įgyvendinimas nesigilinant, o kokiu pagrindu gali būti įgyvendinta (...). Labai tikimės, kad tai yra visos Vyriausybės reikalas“, – sakė R. Žakaitienė.

Susisiekimo ministras Marius Skuodis anksčiau teigė, kad norint įgyvendinti svarbiausius kelių infrastruktūros projektus, tvarkyti tiltus ir viadukus, kitąmet Kelių priežiūros ir plėtros programai (KPPP) reikėtų papildomai skirti 340 mln. eurų.

Anot jo, šiuo metu 2024-iesiems programai numatyti 543 mln. eurų – tiek pat, kiek ir pernai bei 2021-aisiais, o šių lėšų pakanka tik tęsti jau pradėtiems darbams bei įgyvendinti daliai strateginių projektų, pavyzdžiui, „Via Baltica“ automagistralės 40 kilometrų atkarpos nuo Marijampolės iki Lenkijos sienos statyboms.