„Šiuo metu kaip tik jau baigiame rengti finansavimo sąlygų aprašą būtent investicijoms į skirstomąjį tinklą. Papildomai būtų skirta apie 82 mln. eurų ir tikslas būtų padidinti skirstomojo tinklo galią tuose taškuose, kur jos trūksta. Būtų investuojama į transformatorines, transformatorių pastotes, tinklo išmanizaciją, kas leistų padidinti galią. Tai reiškia, kad tie konkretūs vartotojai, jie neturėtų mokėti tokių didžiulių investicijų“, – LRT radijui pirmadienį sakė I. Žilienė.
Elektros ir gamtinių dujų skirstymo bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) vadovo Renaldo Radvilos teigimu, 82 mln. eurų investicija leistų padidinti bendrą galią apie 500 megavatų (MW).
„Bet kokia investicija yra gerai ir, mūsų vertinimu, ši investicija leistų padidinti maždaug 500 megavatų galią tiek vartojimo, tiek generavimo, tai tikrai būtų postūmis į atsinaujinančių plėtrą ir prijungimą“, – LRT radijui pirmadienį sakė ESO vadovas.
Vis dėl to, anot jo – niekada nebus taip, kad visoje Lietuvoje gyventojai galėtų prisijungti prie elektros tinklų nemokamai.
„Reikia suprasti, tam, kad mes padarytume 100 proc. galimybę prijungti visas saulės elektrines prie tinklo, tai bus tikrai per didelė našta visiems tinklo vartotojams, nes už tas investicijas vienaip ar kitaip reikės sumokėti. Arba per tarifą, arba per papildomą prisijungimo įmoką“, – sakė R. Radvila.
„Tačiau visos lėšos, kurios skiriamos transformatorinių atnaujinimui, tiek mūsų plane numatyti veiksmai, kad modernizuotume tinklą, tai jie tikrai leis prie tinklo prijungti pakankamą skaičių saulės elektrinių“, – pridūrė jis.
Reikia suprasti, tam, kad mes padarytume 100 proc. galimybę prijungti visas saulės elektrines prie tinklo, tai bus tikrai per didelė našta visiems tinklo vartotojams, nes už tas investicijas vienaip ar kitaip reikės sumokėti.
Anot viceministrės I. ŽIlienės, taip pat planuojama keisti prijungimo prie skirstomojo tinklo įkainių nustatymo principus – šiuo metu prie jo norintys prisijungti vartotojai dažnai turi sumokėti ir už transformatorinės plėtrą, o tam tikrais atvejais, ir už linijų keitimą.
„Šiuo metu reguliuotojas (Valstybinė energetikos reguliavimo taryba – BNS) yra paskelbęs viešą konsultaciją, kur yra numatyta, kad vartotojas, jeigu nori turėti galią ar pasididinti galią iki 500 kilovatų (kW) ir iki vieno kilometro, tokiu atveju būtų nustatomas tik vieno kW įkainis. Ką tai reiškia – kad nereikėtų mokėti investicijos konkrečiame tinklo taške“, – aiškino I. Žilienė.
„Dar vienas dalykas, kai vartotojai pasididina galią galbūt neoptimaliai ir paskaičiavus konkretaus vartotojo vartojimą, metinį vartojimą, tai iš tiesų dažnais atvejais matosi, kad reikalinga mažesnė galia, tai irgi leistų valdyti tokias situacijas“, – pridūrė ji.
Viceministrė pabrėžė, kad šis pakeitimas „leistų tolygiau paskirstyti investicijas“.
R. Radvila pridūrė, kad norint efektyviai paskirstyti investicijas taip pat svarbi išmanioji apskaita, modernių skaitiklių diegimas.
„Išmaniosios apskaitos programa ir skaitiklių diegimas mums leidžia matyti tinklą iki galutinio vartotojo ir galutinio kliento ir tada atitinkamai teisingai paskirstyti investicijas. (...) Visi tie mūsų nestabilumai arba tos gamtos sąlygos, kurias turime, jos turi skirtingą įtaką tinklui skirtingu metų laiku. Dėl to reikalingi išmanūs technologiniai sprendimai tam, kad būtų galima atitinkamai koreguoti veikimą. Ir tai irgi viena iš investicijų krypčių, į ką investuoja ESO“, – sakė ESO vadovas.
I. Žilienės teigimu, itin spartus tinklų atnaujinimas reikštų ir didesnį elektros tarifą vartotojams.
„Didžiulė tinklo galia reikštų, kad ir tarifas būtų didžiulis. Iš kitos pusės, reikia įvertinti, kiek yra pas mus rangovinių kompanijų, kurios gali vykdyti statybos darbus, tą irgi reikia įvertinti“, – sakė I. Žilienė.
„Reikia nepamiršti, kad reikia atstatyti ir seną, nudėvėtą tinklą, ne vien tik plėtrą planuoti. Tie planai yra daromi ir mes tikimės, kad per dešimtmetį bus pasiektas didžiulis proveržis būtent žiūrint į infrastruktūrų būklę, jos plėtrą ir visos tos kompleksinės priemonės ir leis tai pasiekti“, – pabrėžė viceministrė.
Bendra saulės ir vėjo jėgainių įrengtoji galia 2023 metų pabaigoje siekė daugiau kaip 2,3 gigavato (GW) – 3,3 karto daugiau nei 2020 metų pabaigoje.
Sausio pabaigoje pranešta, jog saulės jėgainę norinčiai pasistatyti mokyklai Jurbarko rajone, Smalininkuose, už prisijungimą prie elektros tinklų reikėtų sumokėti milijoną eurų. ESO tuomet teigė, kad galia šiame ruože išnaudota, reikėtų rekonstruoti transformatorių pastotę, o darbų kaina siektų apie 2 mln. eurų.
