„Patys bankai net aukštų palūkanų laikotarpyje pradėjo aktyviai kalbėti apie įkainių didinimus klientams, na, tai  suprantame, kad tai ne paskutinis motyvas žiūrint į tą situaciją, kuri susidariusi sprendžiant solidarumo įnašo klausimus“, – Seime ketvirtadienį žurnalistams sakė M. Lingė. 

„Aplinkybės yra tokios, kad laiko intervalas, per kurį buvo tikimasi, kad išnyks tos aplinkybės, dėl ko buvo pasirinktas toks modelis, buvo manyta, kad dvejų metų pakaks ir panašu, kad realiai ir bus gramdomi tie likučiai, nes jeigu lygintume, nuo kokios bazės buvo skaičiuojami ir kiek buvo galima ir praėjusiais, ir šiais metais gauti, apie 240-250 mln. eurų, tai 2025 metams – tris-keturias kartus mažiau – tiek būtų nuo tos pačios bazės renkama“, – aiškino konservatorių politikas.

Seimo nario teigimu, Europos Centriniam Bankui, o kartu ir komerciniams bankams pradėjus mažinti palūkanas ilgasiniui nebeliktų šio mokesčio bazės.

„Prognozė kitiems metams gauti 60 mln. eurų rodo, kad yra ta kreivė besileidžianti į apačią ir natūraliai kaip ir neliktų“, – tvirtino jis.

Tačiau M. Lingė pabrėžė, kad solidarumo mokestis tęsiamas, nes nesusitarta dėl kitų šaltinių, iš ko papildomai finansuoti krašto gynybą.

„Prioritetai yra svarbūs (gynyba – BNS), tačiau politiniai sprendimai dėl populistinių priešrinkiminių sunkiai krapštomų balsų tiems sprendimams dėl gynybos (...) Renkamasi iš daugiau komponentų, ko galbūt nebūtų reikėję, jeigu būtų buvusi valia spręsti klausimą daug paprastesniu, solidariu būdu, pavyzdžiui, po 1 procentą didinant pelno mokestį ir PVM“, – teigė M. Lingė.   

„Padarėme išvadą, kad gynybos finansavimas turėtų būti užtikrinamas mišriu modeliu – įplaukomis iš dviejų šaltinių. Nuolatinio palaikomojo pobūdžio gynybos poreikiai galėtų būti finansuojami papildomomis mokestinėmis pajamomis“, – spaudos konferencijoje ketvirtadienį sakė LB vadovas Gediminas Šimkus.

„Vienkartinio pobūdžio išlaidos, susijusios su infrastruktūros kūrimu, karinės įrangos įsigijimu, galėtų būti finansuojamos skolintomis lėšomis“, – pridūrė jis.

Analizę atlikęs LB siūlo atsisakyti ar sumažinti mokesčių lengvatų, padidinti nekilnojamojo turto (NT) apmokestinimą.

G. Šimkus teigė, kad centrinis bankas valdžios institucijoms pirmiausia siūlo peržiūrėti galiojančią 0 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatą centriniam šildymui, 5 proc. pelno mokesčio tarifą mažoms įmonėms.

„Klausimas, ar iš tikrųjų ir kodėl yra mažesnis pelno mokesčio tarifas mažoms įmonėms? Suprantu, kad taip padedama mažam verslui, bet mes matome, kad tai iš principo veikia kaip ribojantis veiksnys verslui augti“, – teigė G. Šimkus.

Taip pat siūloma peržiūrėti akcizo lengvatas, tarp jų – žemės ūkyje naudojamam dyzelinui, gyventojų pajamų mokesčio (GPM) lengvatą gyvybės draudimui bei kaupiantiems trečios pakopos pensijų fonduose, nulinį artimųjų dovanų apmokestinimą.

 Jeigu dar pridėtume 100 mln. eurų nekilnojamo turto mokesčio potencialą, tai būtų 300 mln. eurų – tai yra 0,4 proc. nuo BVP.

 

„Klausimas yra ne tiek, ar atsisakyti šitos lengvatos (dyzelinui – BNS), bet ar jos dydis šiame kontekste yra adekvatus“, – teigė LB vadovas.  

„Jeigu šituos skaičius, be gazolių, sudėtume, jau gautųsi 230 mln. eurų suma (per metus – BNS). Jeigu dar pridėtume 100 mln. eurų nekilnojamo turto mokesčio potencialą, tai būtų 300 mln. eurų – tai yra 0,4 proc. nuo BVP“, – teigė G. Šimkus.

Banko vertinimu, papildomas skolinimasis gynybai neturėtų reikšmingos įtakos valstybės skolos tvarumui, tačiau viso poreikio finansavimas skolintomis lėšomis „pastebimai padidintų valstybės skolos lygį“.

Anot G. Šimkaus, didesnį gynybos finansavimą užtikrintų ir visuotinis NT mokestis taikant progresinį tarifą.

„Manyčiau, kad vienas iš sprendimų galėtų būti visuotinis nekilnojamojo turto mokestis, taip pat kitokie turto mokesčiai“, – kalbėjo LB vadovas.

Anot G. Šimkaus, pratęsti laikinojo bankų solidarumo įnašo nesiūloma, nes Europos Centriniam Bankui (ECB) planuojant mažinti bazines palūkanų normas, šio mokesčio potencialo „liks gerokai mažiau“.

Pasak LB, papildomiems gynybos poreikiams 2025–2030 metais papildomai reikės skirti apie 0,7 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), o vėlesniais metais – po 0,4 proc. BVP.

Politikai tariasi dėl papildomų lėšų gynybai, kad būtų galima finansuoti planus sukurti kariuomenės diviziją, priimti Vokietijos brigadą ir įvesti visuotinį šaukimą.

Šiuo metu finansavimas gynybai siekia 2,75 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), tačiau šiemet baigs galioti prievolė bankams mokėti solidarumo įnašą, o įprastas biudžetinis gynybos finansavimas sudaro 2,52 proc. BVP.

Kaip galimi variantai svarstomas skolinimasis, trijų mokesčių – pridėtinės vertės, pelno, gyventojų pajamų – didinimas.

Vasarį BNS užsakymu atlikta „Vilmorus“ apklausa parodė, kad du iš dešimties Lietuvos gyventojų pritartų siūlymui patys mokėti gynybos mokestį, beveik 32 proc. nesutiktų, tačiau mano, kad didesnius mokesčius dėl gynybos finansavimo galėtų mokėti verslas. Dar 36 proc. apskritai nepritaria krašto apsaugos finansavimo didinimui.

Pasak jos, skolinantis iš gyventojų jie būtų paraginti solidariai prisidėti prie krašto gynybos.

„Vienas dalykas, kurį mini daugumos, aš sakyčiau pasisakiusių partijų atstovai, tai yra galimybė skolintis ir skolintis tame tarpe iš Lietuvos gyventojų pasiūlant netgi mažesnį procentą ir tokiu būdu raginti solidariai prisidėti prie Lietuvos gynybos. Aš matau tame ir tam tikrą pasitikėjimo savo valstybe elementą, kas yra labai svarbu“, – ketvirtadienį LRT radijui sakė V. Čmilytė-Nielsen.

Jos manymu, skolinimasis iš gyventojų yra yra priemonė, dėl kurios jau galima tartis.

„Aš manau, kad tai yra viena iš tų priemonių, dėl kurių galima jau vos ne šiandien sutarti“, – teigė V. Čmilytė-Nielsen.

(...) Yra galimybė skolintis ir skolintis tame tarpe iš Lietuvos gyventojų pasiūlant netgi mažesnį procentą ir tokiu būdu raginti solidariai prisidėti prie Lietuvos gynybos.

 

Seimo pirmininkė mano, kad finansavimo šaltinis galėtų būti ne vienas: „Mano vertinimu, tai turi būti mišrios priemonės, finansavimas ne iš vieno šaltinio, jų reikėtų daugiau“.

Jeigu būtų didinami mokesčiai, jie neturėtų gulti ant vienos gyventojų grupės, sako Seimo pirmininkė.

„Kalbant apie atskiras iniciatyvas dėl vieno ar kito mokesčio didinimo reikėtų vengti, kad tokia našta neturėtų atsigulti ant vienos gyventojų grupės kažkurios. Nes vėl, mano vertinimu, tai nebus labai tvaru“, – kalbėjo V. Čmilytė-Nielsen.

Anot jos, finansavimo šaltinis turėtų būti tvarus, o tai reiškia, kad pritarimas Seime jam turi būti priimtas ne minimalia persvara su galimybe sprendimą naikinti kitame politiniame cikle.

„Kuomet mes kalbame apie gynybos finansavimo šaltinius, labai dažnai minimas žodis tvarumas, kad tai turi būti tvarus šaltinis, bet tvarumas tai yra ir tęstinumas, neužtenka, kad vienu ar dviem balsais Seime būtų, teoriškai kalbant, priimtas kažkoks mokesčių padidinimas, jeigu, tarkime, didesnė dalis opozicijos jai prieštaraus ir potencialiai kitame politiniame cikle gali būti atšauktas toks sprendimas“, – kalbėjo V. Čmilytė-Nielsen.

Dėl to atsakomybę turėtų prisiimti pagrindinės Seimo partijos.

„Čia yra esmė susitarti pagrindinėms parlamentinėms partijoms, raktas čia vis dėlto yra Seimas, susitarti jame, kad yra būtinybė, yra poreikis partijų atsakomybė prieš Lietuvos gyventojus jau neskirstant į rinkėjus atskirus vienos ar kitos partijos ir rasti, sakyčiau, mažiausiai skausmingas ir labiausiai telkiančias priemones, kaip finansuoti gynybą“, – teigė  V. Čmilytė-Nielsen.

Prezidentūrai anksčiau sukritikavus 2024 metų gynybos biudžetą, kad jame nėra numatyta lėšų Valstybės gynimo taryboje patvirtintam planui Lietuvos kariuomenėje kurti sausumos diviziją, šiuo metu vyksta diskusijos dėl papildomų šaltinių. 

Tarp svarstomų būdų surinkti šias lėšas – gynybos mokestis, jo idėją į viešąją erdvę grąžino Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas, o konservatoriai pažadėjo imtis telkti partijų paramą, kad būtų sutarta dėl naujo mokesčio, kuris galėtų įsigalioti 2025 metais.

Politikai svarsto, kad krašto apsaugos finansavimui auginti galėtų būti didinami, pavyzdžiui, PVM ar pelno mokesčio tarifai.

Šių metų biudžete gynybai skirtos lėšos turėtų sudaryti 2,75 proc. bendrojo vidaus produkto. Iš šių lėšų 2,52 proc. sudaro įprasti biudžetiniai asignavimai, o likusią sumą – bankų laikinai mokamas solidarumo įnašas, skirtas finansuoti tik infrastruktūrą sąjungininkams priimti.

Leidimų žvejoti dvi paras kainą siūloma didinti nuo 1,4 iki 3 eurų, mėnesį – nuo 5 iki 15 eurų, o vienerius metus – nuo 14 iki 50 eurų.

Seimas ketvirtadienį po pateikimo priėmė svarstyti tai numatančias Mėgėjų žvejybos įstatymo pataisas: už balsavo 65, prieš buvo 18, o  susilaikė 35 parlamentarai.

Pataisas pateikė trys Aplinkos apsaugos komiteto nariai: pirmininkė konservatorė Aistė Gedvilienė, aplinkos ministras liberalas Simonas Gentvilas ir socialdemokratas Linas Jonauskas.

A. Gedvilienė teigė, kad iniciatyva brangti žvejybą atėjo iš žvejų.

„Projektas atėjo iš pačių žvejų siunčiamų signalų, kad valstybės turtą, tai yra žuvų išteklius tikrai labai pigiai arba pernelyg pigiai išdaliname“, – pristatydama pataisas teigė parlamentarė.

Projektas atėjo iš pačių žvejų siunčiamų signalų, kad valstybės turtą, tai yra žuvų išteklius tikrai labai pigiai arba pernelyg pigiai išdaliname.

 

„Kita vertus, nors skamba tris kartus ar du kartus, bet kainos vis tiek lieka gana simbolinės. (...) Jeigu žmonės tikrai turi hobį ir eina žvejoti kelis kartus per savaitę ar mėnesį, 50 eurų tikrai nėra ta suma, kuri galėtų išgąsdinti, juo labiau kad investuojama į savo meškerę, aprangą ir kitą atributiką, tikrai didžiuliai pinigai. Tai jau leidimą nusipirkti ir su valstybe pasidalinti ateities investicijomis, man atrodo, neturėtų būti labai didelė problema sąmoningam žvejui “, – tvirtino A. Gedvilienė.

L. Jonauskas skaičiavo, kad pabrangintas žvejybos leidimas dienai kainuotų 13 centų.

„13 centų tikrai nėra per brangu už galimybę vieną dieną žvejoti ir dar ne tiktai žvejoti, bet jeigu moki žvejoti ir pasiimti sugautą žuvį, kiek tai leidžia žvejybos taisyklės“, – kalbėjo jis.  

A. Gedvilienės duomenimis, Lietuvoje yra apie 300 tūkst. žvejų mėgėjų. Jiems parduodant žvejo bilietus surenkama 1,4–1,6 mln. eurų.

Jei pataisos būtų priimtos, nemokamą žvejo bilietą būtų galima gauti iki 18 metų. Pasak A. Gedvilienės, taip norima patraukti daugiau jaunų žmonių į žvejybą. 

Šiuo metu žvejoti nemokamai be leidimų turi teisę asmenys iki 16 metų, pensininkai bei neįgalieji.

Pasak A. Gedvilienės, padidinus įkainius, kurie nebuvo keisti 11 metų, planuojama surinkti daugiau lėšų ir investuoti į vandens telkinius, įžuvinima, žuvies išteklių atkūrimą.  

Be to, siūloma dukart brangti ir mėgėjų leidimus žvejoti kai kuriuose privačiuose telkiniuose. Parai toks leidimas kainuotų 5 eurai, savaitei – 15 eurų, o mėnesiui – 30 eurų.

Už vienos paros leidimą lašišų ir šlakių limituotai žvejybai tektų sumokėti 15 eurų, jei žvejojama paleidžiant visas sugautas lašišas ir šlakius – 5 eurus.