Ketvirtadienio mišiose dalyvavo maždaug 1 800 kunigų. Pranciškus savo homilijoje patarė kunigams nesikoncentruoti į tokius pasaulietinius dalykus kaip valdžia, planavimas ir biurokratija, o veikiau „švaria sąžine tarnauti šventai ir ištikimai Dievo tautai“.

Didįjį ketvirtadienį Bažnyčia prisimena kaip dieną, kai Jėzus įsteigė kunigystę, pakvietęs apaštalus tęsti jo veiklą, ir Eucharistiją.

Vis tik Pranciškus neužsiminė apie dešimtmečius trukusius skandalus, kai kunigai lytiškai išnaudojo vaikus, o vyskupai juos kilnodavo iš parapijos į parapiją, stengdamiesi veikiau išvengti gėdos nei apsaugoti nepilnamečius.

Po pietų 85 metų popiežius turėtų apsilankyti Čivitavekijos uostamiestyje už 80 km į šiaurės vakarus nuo Romos esančiame kalėjime, kur atliks kojų nuplovimo apeigas. Šios Didžiojo ketvirtadienio apeigos primena Kristaus nusižeminimo prieš savo apaštalus gestą per Paskutinę vakarienę.

Popiežius skiria daug dėmesio visuomenės paraštėse atsidūrusiems žmonėms, įskaitant pabėgėlius, migrantus ir kalinius. Ir ankstesniais metais Didįjį ketvirtadienį jis lankydavosi Romoje arba šalia jos esančiuose kalėjimuose.

Šiais metais sunkumų jam kelia judėjimas. Pranciškus kenčia skausmus dėl kelio raiščių problemos, be to, daugelį metų jį kankina išialgija –  kojas ir nugarą veikiantis nervų uždegimas.

Didžiojo ketvirtadienio mišiose yra šventinami aliejai, naudojami Romos bažnyčių apeigose. Tam, kad pakiltų nuo krėslo ir nueitų prie sidabrinės aliejaus amforos jos pašventinti Pranciškui prireikė padėjėjo pagalbos.

Ceremonijos pabaigoje popiežius Pranciškus leidosi laipteliais nuo altoriaus laikydamasis už padėjėjo rankos ir šlubčiodamas išėjo iš bazilikos.

Šimtus tūkstančių tikinčiųjų į Vatikaną sutraukianti Didžioji savaitė prasidėjo Verbų sekmadienio mišiomis, kurios buvo laikomos Šv. Petro aikštėje balandžio 10 dieną.

Šiemet deglų nušviesta Didžiojo penktadienio Kryžiaus kelio procesija po dvejų metų pertraukos, kurią lėmė COVID-19 pandemija, grįžta į tradicinę vietą antikiniame Koliziejuje.

Vatikanas pakvietė rusę ir ukrainietę, dirbančias vienoje Romos ligoninėje, kad jos drauge neštų kryžių penktadienio procesijoje. Tai supykdė kai kuriuos ukrainiečius, tarp jų Ukrainos ambasadorių prie Šventojo sosto ir Kyjivo arkivyskupą. Jie reiškė abejonių, ar toks susitaikymą reiškiantis gestas yra tinkamas Rusijos invazijos į kaimyninę Ukrainą metu, kai ji kariauja su šios šalies žmonėmis.

Vatikanas vis dar rikiuoja Kryžiaus kelio procesijos dalyvius, kurie turės nešti kryžių pakaitomis. Jėzaus Kristaus nukryžiavimą menančiai Kryžiaus kelio procesijai vadovaus popiežius Pranciškus.