„85 procentų individualia veiklia besiverčiančių asmenų, net ir po trejų metų užaugus pajamų lygiui, šios reformos pakeitimai iš esmės neliečia. Jų mokestinė našta arba visiškai neaugtų, arba augtų vienu-dviem procentiniais punktais, tačiau tuo pačiu atsiranda papildomos galimybės – nedarbo draudimo išmoka, jeigu žmogus pajamų nebeaugtų“, – žurnalistams trečiadienį sakė G. Skaistė.

G. Skaistė sako, kad dideles pajamas iš individualios veiklos gaunantieji ir dirbantys pagal darbo sutartis yra „nelygioje konkurencinėje situacijoje“.

„Skiriasi apmokestinimas prokuroro ir advokato, kurie dirba panašų darbą, gauna aukštą atlyginimą, tačiau jų apmokestinimo lygis yra ganėtinai skirtingas. Manome, kad tokių netolygumų neturėtų būti“, – teigė G. Skaistė.

Mokesčių reformos pakete individualios veiklos apmokestinimą nuo 2025 metų siūloma didinti nuo 15 iki 17 proc., o nuo 2026 metų – iki 20 proc., o tokie tarifai būtų taikomi uždirbantiems daugiau nei 35 tūkst. eurų apmokestinamų pajamų per metus.

Be to, gaunantieji iki 15 tūkst. eurų pajamų per metus mokėtų „Sodros“ ir sveikatos draudimo įmokas, bet GPM jiems siektų 3 proc.

Pasak ministrės, pernai Lietuvoje buvo beveik 3,8 tūkst. daugiau nei 35 tūkst. eurų per metus iš individualios veiklos uždirbančių žmonių, iš viso gavusių apie 383 mln. eurų pajamų. 

„Įvertinta, kaip atrodys darbo santykių apmokestinimas mažų gavėjų diapozone ir tuomet jau individualios veiklos apmokestinimo sprendimai buvo koreguoti į tai, kaip situacija atrodys 2026 metais (...) Pažiūrint, kaip vystysis darbo santykių apmokestinimas per kelerius metus“, – pirmadienį pristatydama pakoreguotą mokesčių pertvarkos projektą  spaudos konferencijoje sakė G. Skaistė.

Ministerija siūlo keisti efektyvų gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifą ir ribą, iki kurios visa apimtimi taikomas mokestinis kreditas – siūloma iki 10 tūkst. eurų pajamų uždirbantiems taikyti 5 proc. GPM, o iki 15 tūkst. eurų – 3 proc. tarifą. Tokiu būdu mokestinis kreditas pilna apimtimi būtų taikomas ne 75 proc., o 85 proc. individualiai dirbančiųjų,

Tokiu būdu iki 15 tūkst. pajamų uždirbantiems mokesčių našta sumažės dėl didinamų „Sodros“ ir privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokų bei įvedamos 1,31 proc. nedarbo įmokos, sako finansų ministrė.

„Taip mokestinė našta mažėtų 2 procentais ir eliminuotų poveikį, kuris atsiranda dėl anksčiau minėtų sprendimų („Sodros“ ir PSD didinimas, nedarbo įmoka – BNS), kurie didina mokestinę naštą. Tai iš principo tokiam žmogui mokestinė našta nesikeistų, faktines sąnaudas iki 15 tūkstančių eurų per metus uždirbančiam asmeniui, jis papildomai gautų nedarbo išmokas, jeigu atsirastų toks poreikis“, – sakė G. Skaistė.

Kaip ir anksčiau, siūloma pamažu didinti GPM tarifą individualiai veiklai: 2024 metais jis nesikeistų, 2025 metais didėtų nuo 15 iki 17 proc., o 2026 metais – nuo 17 iki 20 proc.

Ministrė pabrėžia, kad 2024 metais siūloma sumažinti prezumpcinių sąnaudų dydį nuo 30 proc. iki 20 proc., nekeisti mokesčių kredito ribos, 2025 metais ją mažinti nuo 20 iki 15 tūkst. eurų apmokestinamųjų pajamų, o 2026 metais palikti tokią pat (anksčiau siūlyta ją mažinti iki 10 tūkst. eurų).

Anot ministrės, įsigaliojus siūlomiems pokyčiams maksimalų GPM tarifą – 20 proc., kaip ir dirbantieji pagal darbo sutartis – mokėtų tik tie, kurie iš individualios veiklos per metus uždirba 35 tūkst. eurų. 

„Tame diapozone, kur pokyčiai yra ženklesni, yra 15 procentų visų individualią veiklą vykdančių asmenų. Atkreiptinas dėmesys, kad pilną tarifą mokėtų tik tie asmenys, kurie uždirba 35 tūkst. eurų per metus pelno, tai yra apie 3 tūkst. eurų per mėnesį ir tokių asmenų šiuo metu yra apie 5 proc. visų, kurie užsiima individualia veikla“, – sakė G. Skaistė.