Dar karo Ukrainoje pradžioje internete pasklido suklastotas vaizdo įrašas, kuriame šalies prezidentas Volodymyras Zelenskis neva ragina Ukrainos karius sudėti ginklus ir pasiduoti. Nors ši klastotė buvo gana prastos kokybės ir suklaidino nedaugelį, tačiau puikiai iliustruoja pastangas informaciniame kare panaudoti mašininio mokymosi ir dirbtinio intelekto technologijas.

Dr. P. Pakutinskas sako, kad naujausios technologijos įgalina vis tikslesnes ir realistiškesnes klastotes, o dirbtinio intelekto pagalba manipuliuotą vaizdą nuo autentiško žmogaus akiai atskirti gali būti sudėtinga ar netgi visai neįmanoma.

„Tai, kas angliškai vadinama deepfake – naudojant mašininio mokymosi algoritmus modifikuota vaizdinė ar garsinė medžiaga – yra vis labiau paplitęs reiškinys, o imitacijas tampa vis sunkiau atpažinti net ir įgudusiai akiai. Pasitelkus pažangiausias technologijas ir įdėjus šiek tiek pastangų, šiandien galima iš esmės į bet kurio žmogaus, įskaitant valstybių vadovus, lūpas įdėti bet kokius žodžius, o vaizdinėse manipuliacijose „užfiksuoti“ kompromituojančius jų veiksmus. Tai kelia didelį pavojų tiek pavieniams asmenims, kurie gali tapti vis pažangesnius įrankius naudojančių kibernetinių nusikaltėlių taikiniu, tiek ir valstybių saugumui, visos politinės ir demokratinės sistemos stabilumui“, – sako dr. P. Pakutinskas.

Tinkamą atsaką gali suduoti tik dirbtinis intelektas

Šiandien dirbtinio intelekto sprendimai jau geba identifikuoti ir išfiltruoti melagingas naujienas, atpažinti vykdomas informacines kampanijas, identifikuoti suklastotus vaizdus, vaizdo ar garso įrašus.

Anot dr. P. Pakutinsko, realistiškos klastotės, kuriamos dirbtinio intelekto pagalba, taip pat gali pakirsti žmonių pasitikėjimą bet kokia informacija ir visą viešąjį lauką paversti savotiška pilkąja zona, kurioje niekuomet negali žinoti, kas tikra, o kas – melas. Tokia terpė yra palanki sklisti įvairioms konspiracijos teorijoms, kraštutinėms pažiūroms ir ideologijoms, formuotis nuo patvirtintos ir patikimos informacijos atsiribojusiems socialiniams burbulams, veikiantiems prieš visos visuomenės interesus.

„Tačiau tos pačios technologijos, kurios įgalina naujas dezinformacijos formas ir jos sklaidos būdus, taip pat gali padėti su jais kovoti. Tiesą sakant, dirbtinio intelekto sprendimai yra vienintelis adekvatus atsakas tokioms grėsmėms. Šiandien dirbtinio intelekto sprendimai jau geba identifikuoti ir išfiltruoti melagingas naujienas, atpažinti vykdomas informacines kampanijas, identifikuoti suklastotus vaizdus, vaizdo ar garso įrašus. Į tokių technologijų vystymą reikia toliau investuoti, nes kibernetinėje erdvėje nuolat vyksta varžybos tarp blogų kėslų turinčių nusikaltėlių bei informacinio karo atakas vykdančių priešiškų valstybių ir tokius veiksmus atremti siekiančių institucijų, įmonių ir tyrėjų“, – sako dr. P. Pakutinskas.

Su dezinformacija kovoti padeda įvairiais būdais

Anot eksperto, dirbtinio intelekto sprendimai su melagingomis naujienomis ir klastotėmis internete gali padėti kovoti keliais būdais. Visų pirma, mašininio mokymosi algoritmai gali būti „ištreniruojami“ atpažinti suklastotą turinį pagal jo formą – t. y. pėdsakus, kuriuos palieka skaitmeninė originalių vaizdų ar garsų manipuliacija. Dirbtinis intelektas gali pastebėti įvairius netolygumus, nesutapimus ir pakeitimus, kurių žmogaus akis dažnai neužfiksuoja.

„Kita tyrimų sritis yra susijusi su naujienų turinio analizavimu. Dirbtinis intelektas gali būti pasitelktas naujienų skenavimui ieškant jau žinomų melagingų naujienų ar tam tikrų joms būdingų semantinių struktūrų. Tai yra išties aktualu, nes iš pirminių šaltinių melagingi faktai ar suklastoti vaizdai bei garsai socialiniuose tinkluose turi galimybę išplisti labai plačiai. Dirbtinis intelektas gali padėti laiku atpažinti melagienų plitimo „židinius“ ir juos užgesinti“, – sako dr. P. Pakutinskas.

Galiausiai, dr. P. Pakutinsko teigimu, analizuojami tam tikri naujienų dalijimosi ypatumai, kurie taip pat neretai gali išduoti melagingas naujienas. Pavyzdžiui, itin daug pasidalijimų, tačiau mažai patiktukų, sulaukiantys socialinės medijos įrašai gali būti melagingos naujienos požymis ir ženklas, kad tokią informaciją reikėtų papildomai patikrinti. Nagrinėjant įprastų ir melagingų naujienų sklaidos ir plitimo charakteristikas įmanoma sukurti tam tikrą rizikos vertinimo mechanizmą, kuris leistų lengviau aptikti melagingą informaciją ir sustabdyti jos plitimą.

ES įsigaliojo griežtesnis reglamentavimas

Su melagingomis paskyromis ir suklastota informacija įvairiomis priemonėmis Europos Sąjungoje aktyviau kovoti turės ir didžiosios technologijų kompanijos. Birželio viduryje Europos Komisija paskelbė sugriežtintą Kovos su dezinformacija praktikos kodeksą, kurį šiuo metu yra pasirašę 34 subjektai – tarp jų ir tokios platformos bei kompanijos kaip „Meta“, „Google“, „Twitter“, „TikTok“ ir „Microsoft“.

Kartu su neseniai priimtu ES Skaitmeninių paslaugų aktu ir būsimu teisės aktu dėl politinės reklamos skaidrumo ir atrankiojo adresavimo griežtesnis praktikos kodeksas yra svarbiausia Europos Komisijos kovos su dezinformacijos plitimu ES priemonė. Sugriežtintame kodekse numatytos tokios kovos su dezinformacija kryptys kaip reagavimas į naują manipuliacinę elgseną, faktų tikrinimo veiklos plėtimas, finansinių paskatų skleisti dezinformaciją naikinimas ir kt.

„Naujųjų nuostatų įgyvendinimas tikrai neapsieis be dirbtinio intelekto sprendimų. Na o žvelgiant kiek plačiau – kad ir kaip bežiūrėsime, dirbtinis intelektas įvairiose žmonių gyvenimo sferose neišvengiamai vaidins vis didesnį vaidmenį. Svarbu pasistengti, kad jo galimybės daugiau naudos ir pranašumų suteiktų ne nusikaltėliams ar valstybėms-agresorėms, o visiems žmonėms ir atvertų žmonijai naujas galimybes tobulėti ir kurti“, – sako dr. P. Pakutinskas.

Dirbtinio intelekto sąvoka apibrėžiama kaip mokslo sritis, kuri aprėpia filosofiją, psichologiją, kompiuterines technologijas ir lingvistiką. Nuo 1943 m. mokslininkus dominanti mokslo šaka per pastaruosius dešimtmečius sparčiai pažengė į priekį, suteikdama galimybę ne tik tobulėti mokslo tyrimams, bet ir paspartinti kasdienes žmonių veiklas, sukurti darbo vietų bei generuoti didelius informacijos kiekius. XXI a. sekuliarioje visuomenėje kasdienybė be dirbtinio intelekto tampa vargiai įsivaizduojama, tačiau šis aspektas kelia nemažai diskusijų ir iš neigiamos perspektyvos. Ar dirbtinis intelektas yra perspektyvus subjektas žmonijos ateičiai, ar visgi jo atnešama nauda ateityje taps žalinga pačiam žmogui?

Nuo XX a. pradžios vis didėjant pasaulio gyventojų skaičiui, svarbūs tampa ne tik gausesnio išteklių vartojimo, bet ir spartesnės bei atsakingesnės sveikatos priežiūros klausimai. Geresnės gyvenimo kokybės lūkesčiai lemia veiksmingesnės medicinos poreikį, kuris yra grindžiamas pastarųjų dešimtmečių biomedicinos pasiekimais. Hipotezė, kad dirbtinis intelektas turi galimybę būti potencialiai efektyvus analizuojant ligas ir taikant gydymo metodus, itin dažnai akcentuojama bandant imituoti žmogaus intelektą. Medicinoje naudojamos technologijos leidžia operatyviai nustatyti tikslesnes diagnozes ir pritaikyti reikiamą gydymo būdą.

Fundamentalus aspektas – laikas, daro didelę įtaką dirbtinio intelekto inspiruotų technologijų vystymuisi. Adaptacija prie integruojamų naujų gydymo metodų, tokių kaip kompiuterinės diagnozės, vaistų kūrimas, chirurginės procedūros, skatina patikimesnių duomenų apdorojimą bei sumažina neigiamų padarinių riziką. Šios inovacijos sutinkamos ir Lietuvos gydymo įstaigose. Pvz., dėl naudojamų elektroninių sistemų ir įspėjamųjų pranešimų apie būsimus vizitus atsiranda galimybė tiksliai planuoti laiką, nepamiršti vizitų ir be papildomų apsilankymų sutvarkyti reikiamus dokumentus.

Integruojamos dirbtinio intelekto galimybės skatina meno plėtrą ir leidžia žmogui ne tik lavinti sugebėjimus, bet ir mokytis naujų, dar menkai žinomų pateikties būdų.

Robotai, pastaraisiais metais atliekantys daugybę operacijų, dirba tiksliau, chirurginių procedūrų metu daro mažesnius pjūvius – taip sumažinti skausmo pojūčiai, mažiau kraujuojama, sparčiau gyja žaizdos. Be to, dabar galima klasifikuoti, analizuoti didelius teorinių žinių reikalaujančius informacijos kiekius, pasiekti tikslesnių rezultatų. Dėl šios ypatybės dirbtinis intelektas įgyja pranašumą prieš įprastas konsultacijas ar tyrimus. Tačiau medicinos bei kitose srityse dirbtinis intelektas neretai yra vertinamas kontroversiškai.

Vis spartesnė dirbtinio intelekto integracija į visuomenę skatina ne tik paslaugų kokybę ir technologijų vystymąsi, bet turi ir neigiamų padarinių. Naujųjų amžių visuomenėje specifinių darbo vietų naikinimas tampa opi vyresnių žmonių problema. Vis dažniau atsisakoma darbuotojų teikiamų paslaugų, pvz., aptarnavimo kasose, registratūrose, pašto skyriuose. Prarastos darbo vietos iš vyresnių žmonių atima galimybę į visavertį gyvenimo būdą. Toks asmuo, neturintis įprastų pajamų, kasdienio užimtumo ir galimybių įgyti tam tikrų įgūdžių reikalaujančią profesiją, tampa nebenaudingas šalies ekonomikai, praranda potencialą realizuoti save. Kaip teigė gyvenimo filosofijos atstovas Friedrichas Nietzsche: "Praeitis gali būti naudinga arba žalinga ir vienintelis kriterijus, padedantis tai suvokti, yra dabarties pajautimas."

Individas, gebėdamas prisitaikyti prie kintančios bei modernėjančios visuomenės, turi galimybę ne tik įgyti naujų patirčių, bet ir gyventi visavertį gyvenimą. Deja, pagyvenę žmonės ne visada pajėgia pažinti naujas sritis, todėl neretai akcentuojamas jaunų žmonių gebėjimas greičiau apdoroti informaciją bei racionaliai mąstyti įgauna pranašumą vyresnių žmonių atžvilgiu. Tad kyla klausimas, ar visais atvejais dirbtinio intelekto integracija atneša teigiamų pasekmių?

XX a. tik užuominomis paminėtos buvusios dirbtinio intelekto klestėjimo sritys – meno, informacinis sektorius, paslaugų industrija – šių dienų pasaulyje tapo žmonių rutinos dalimi. Plečiamas individo požiūris ir karjeros bei savirealizacijos galimybės koreliuoja su dirbtinio intelekto kuriamomis darbo vietomis. Šių dienų žmogus ypač skatinamas pažvelgti į pasenusias ar įprastas nuostatas iš kitos perspektyvos, ieškoti alternatyvių sprendimų, atvirai kalbėti apie vyraujančias problemas.

Integruojamos dirbtinio intelekto galimybės skatina meno plėtrą ir leidžia žmogui ne tik lavinti sugebėjimus, bet ir mokytis naujų, dar menkai žinomų pateikties būdų. Grafinis dizainas, audiovizualinės technologijos ar skaitmeninio meno sritys tampa ypač aktualios ekonominiu atžvilgiu. Dirbtinis intelektas suteikia galimybę klestėti ekonomikai ir kurti naujas darbo vietas, menininkams – realizuoti idėjas, leidžia keisti visuomenės požiūrį, atsižvelgti į specifines problemas.

XXI a. visuomenėje aktualus jau ne tik menininkų vaidmuo – įsivyraujant dirbtiniam intelektui, vis labiau kreipiamas dėmesys į kompiuterinį raštingumą. Neretai darbuotojų ieškančios įstaigos reikalauja gebėjimą naudotis tam tikromis programomis ir suvokti specifinius veikimo mechanizmus. Šis aspektas yra visuotinai diskutuojamas ir neretai daroma išvada, kad sparti dirbtinio intelekto integracija, nors ir sumažinusi specifines darbo vietas, sukurs jų dar daugiau. Robotikos, programavimo, konstravimo ar montavimo įgūdžių turintiems žmonėms atsiranda vis platesnių karjeros galimybių. Tokiu būdu ne tik skatinamas verslų klestėjimas, bet ir dirbtinio intelekto integracija. Tik ar visada pabrėžiami dirbtinio intelekto privalumai žmogaus pozicijos atžvilgiu yra vertinami etiškai?

Filosofijos klasikas Platonas teigė: "Kūno grožis, sutapęs su sielos grožiu, sudaro harmoningą žmogų." Dirbtinio intelekto pasiūla modernioje visuomenėje tampa vis labiau prieinama kiekvienam žmogui. Išvaizdos tobulinimas, palengvinti kasdieniai darbai ir skatinamas vartotojiškumas, – visa tai taip pat tampa diskusijų temomis. Individas, kuris įpranta prie paslaugų teikimo ir informacijos radimo spartos, praranda turimus įgūdžius. Kasdienis naudojimasis technologijomis – išmaniaisiais telefonais, navigacijų prietaisais, automobiliais – gali paversti žmogų priklausomą, jam to nė nepajutus.

Technologijos neprivalo užimti žmogaus unikalumo, išskirtinumo pozicijų ir tapti fundamentalia gyvenimo dalimi.

Skeptiškai vertinama dirbtinio intelekto įtaka mažiems vaikams, kurie nuo vaikystės įpranta ne ugdyti loginį mąstymą ar pasitelkti savus gebėjimus, o naudotis išmaniosiomis technologijomis. Tokiomis aplinkybėmis jaunas žmogus pasitelkia įprotį naudoti dirbtinio intelekto siūlomas galimybes ir praranda unikalumą.

Dažnai yra spėjama, kad individui evoliucionuojant po daugelio metų žmogus nebegalės atlikti elementarių veiksmų nesinaudodamas technologijomis. Be to, pernelyg didelis susitelkimas į dirbtinį intelektą neretai mažina žmogaus empatiją ir entuziazmą. Susikoncentravimas į moderniąsias technologijas ir negebėjimas stebėti aplinkos veiksnių gali daryti įtaką individo psichologijai ir ryšiui su kitais žmonėmis. Ateities aksioma – dirbtinio intelekto inspiruoti mechanizmai, neturintys emocijų, darys neigiamą įtaką žmonėms. Suteiktos sąlygos prietaisams priimti tam tikrus sprendimus ir atlikti didžiąją dalį darbų gali sukelti žalą ir atsisukti prieš patį žmogų. Nors dirbtinio intelekto pirminis tikslas buvo palengvinti žmogui kasdienes veiklas ir atrasti naujas pažinimo sritis, tačiau jau dabar nagrinėjami galimi neigiami padariniai.

Apibendrinant galima teigti, kad dirbtinio intelekto kuriamos karjeros, ilgaamžiškumo bei gyvenimo kokybės pagerinimo galimybės ne visais atvejais yra vertinamos pozityviai. Technologijos neprivalo užimti žmogaus unikalumo, išskirtinumo pozicijų ir tapti fundamentalia gyvenimo dalimi. Gebėjimas išnaudoti esančias galimybes, prisidėti prie naujų kūrimo yra aktualus žingsnis į priekį. Vis dėlto individo prievolė – suvokti ne tik turimų įgūdžių svarbą, bet ir empatijos bei emocijų reikšmę. Tai XXI a. visuomenėje imponuoja akcentuojant žmogiškumo vaidmenį ir prisitaikymą prie kintančios visuomenės sampratos.