Tai penktadienį BNS patvirtino laikinoji laboratorijos vadovė Virusologinių tyrimų poskyrio vedėja Svajūnė Muralytė.

Pasak jos, R. M. Balčienė į pareigas įstaigoje sugrąžinta vasario 8-ąją Darbo ginčų komisijos sprendimu, sudarius taikos sutartį.

„Buvo šalių susitarimas, kad ji būtų sugrąžinta į pareigas“, – sakė S. Muralytė.

S. Muralytė sausio pabaigoje pareigose pakeitė Eleną Lubienę. Pastaroji laikinąja direktore buvo paskirta lapkritį, kai iš pareigų vėl buvo atleistas bylinėjimąsi dėl neteisėto atleidimo antrosios instancijos teisme pralaimėjęs Danas Bakša.

R. M. Balčienė iš direktoriaus pavaduotojos pareigų buvo atleista, kai pasirašė sprendimą dėl papildomų teisininkės paslaugų – ši vėliau atstovavo įstaigai bylinėjantis su D. Bakša dėl neteisėto atleidimo.

Direktoriaus pavaduotoja D. Bakšos sprendimą pernai rugpjūtį nušalinti ją nuo pareigų atliekant vidinį tyrimą vadino kerštu.

„Viskas ten buvo akivaizdu ir aišku (...), tai buvo tiesiog ieškojimas priežasčių, kaip atkeršyti, atsikratyti. (...) Darbo ginčų komisija išnagrinėjusi matė, kad čia iš tikrųjų turėtume pasirašyti taikos sutartį. Su tam tikromis kompromisinėmis sąlygomis pasirašėme taikos sutartį ir buvau sugrąžinta į buvusias pareigas“, – BNS penktadienį sakė R. M. Balčienė.

NVSPL darbuotojų profesinė sąjunga sausio pabaigoje baiminosi R. M. Balčienės sugrąžinimo į buvusias pareigas. Įstaigos darbuotojų rašte ji kaltinama psichologiniu smurtu ir neetišku elgesiu.

Savo ruožtu R. M. Balčienė sakė, kad nėra jokių tokių kaltinimų faktų, įrodymų.

„Ten yra grupelė darbuotojų, kurie kalba visų vardu ir piktinasi. Aš irgi galiu pasakyti daug ką, apkaltinti vagystėmis. Nėra jokio fakto, nėra jokių įrodymų ir niekada nebuvau tuo kaltinama“, – kalbėjo ji.

Profesinės sąjungos vadovas Renatas Liberis BNS yra nurodęs, kad jai priklauso 29 darbuotojai iš maždaug 300 visoje Lietuvoje.

Pasak R. M. Balčienės, NVSPL profsąjungos nariai įstaigoje kuria „negerą atmosferą“, užsiima politikavimu, užuot dirbę savo tiesioginius darbus.

Paklausta, kaip esant įtampoms įstaigoje ketinama organizuoti tolesnį darbą, R. M. Balčienė sakė, jog „viskas stojasi į vėžes“.

„Iš tikrųjų jau atmosfera yra geresnė, nes anksčiau buvo keletas tų žmonių, kurie nesiskaitydavo su niekuo, terorizuodavo kai kuriuos darbuotojus“, – kalbėjo ji.

Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) atstovas spaudai Tomas Bagdonas komentare BNS nurodė, kad R. M. Balčienės sugrąžinimas į pareigas vertinamas kaip įstaigos vidinis procesas.

„Tai yra įstaigos vadovės atsakomybė – darydama sprendimus dėl savo pavaduotojų ji prisiima atsakomybę už juos“, – tvirtino T. Bagdonas.

Šią savaitę vykusiame sveikatos apsaugos ministro Arūno Dulkio susitikime su NVSPL profsąjungos atstovais buvo aptarta bendra padėtis įstaigoje, pertvarkos planai.

„Ministras susitikimo metu patvirtino, kad į bet kokius mobingo, priekabiavimo ar darbo santykių pažeidimus bus reaguojama, jie bus tiriami tiek ministerijoje, tiek informacija persiunčiant atsakingoms institucijoms. Taip pat sutarta, kad darbuotojai bus tiesiogiai informuojami apie įstaigos pertvarkas, kurios laukia“, – komentare rašė T. Bagdonas.

NVSPL nuolatinio vadovo neturėjo nuo 2021 metų spalio, kai sveikatos apsaugos ministras iš šių pareigų konstatavus šiurkštų darbo pareigų pažeidimą pirmą kartą atleido D. Bakšą.

Ji sako ketinanti šį sprendimą skųsti.

„Reaguojant į gautą darbuotojo skundą dėl galimai neteisėtų direktoriaus pavaduotojos R. M. Balčienės veiksmų bei nederamo jos elgesio, atlikę tyrimus Darbo taryba ir advokatų kontora konstatavo šiurkštų darbo drausmės pažeidimą bei įstaigoje patvirtino etikos kodekso nuostatų nesilaikymą. Atsižvelgiant į tai buvo priimtas sprendimas atleisti R. M. Balčienę iš užimamų pareigų“, – BNS penktadienį informavo NVSPL.

Anot įstaigos, R. M. Balčienė turi nedarbingumą ir vis dar laikoma dirbančia įstaigoje. Sprendimas įsiteisės jai grįžus į darbą.

Direktoriaus pavaduotoja BNS teigė žinią apie atleidimą gavusi elektroniniu paštu, kuriuo atsiųstas pasirašytas įsakymas.

„Aš gavau į savo el. paštą įsakymą ir advokatų kontoros išvadą dėl tyrimo. Įsakyme rašoma, kad aš atleista už šiurkštų pareigų pažeidimą. Jau pradžioj sakiau, kai nušalino, kad nenustebino manęs šis sprendimas, tokio ir tikėjausi scenarijaus“, – sakė pavaduotoja.

Pažeidimas – dėl atstovavimo teisme

Pasak R. M. Balčienės, šiurkščiu pažeidimu įvardintas sprendimas, kuriuo ji, būdama pavaduotoja, pasirašė sprendimą dėl papildomų teisininkės paslaugų. Joms papildomų lėšų, anot jos, skirti nereikėjo.

Ši teisininkė atstovavo laboratorijai byloje, kurioje šiuo metu į pareigas galop grąžintas laboratorijos vadovas Danas Bakša bylinėjosi dėl atleidimo.

Ž. Gedvilos / BNS nuotr.

Dėl šiurkštaus pareigų pažeidimo D. Bakšą pernai spalį iš NVSPL direktoriaus pareigų buvo atleidęs sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys.

Teismas pripažino atleidimą neteisėtu ir birželį D. Bakšą į pareigas grąžino konstatavęs, kad Sveikatos apsaugos ministerijos atliktas tyrimas po anoniminio skundo buvo šališkas ir tendencingas, neišklausius jo paties.

Iš NVSPL nebuvo ką paskirti, buvo viena teisininkė, kuri be patirties, praradusi pasitikėjimą ir gavusi mano įspėjimą.

„Įmonė turėjo sutartį su teisininke dėl korupcijos prevencijos ir duomenų saugos, o aš pasirašiau priedą, kad ji atstovaus NVSPL poziciją ir pirmos instancijos D. Bakšos teisme“, – pasakojo R. M. Balčienė.

Pasak jos, ši teisininkė teikė teismui atsiliepimą, kuriame palaikė Sveikatos apsaugos ministerijos poziciją.

„Iš NVSPL nebuvo ką paskirti, buvo viena teisininkė, kuri be patirties, praradusi pasitikėjimą ir gavusi mano įspėjimą“, – aiškino buvusi laikinoji vadovė.

Atleista po skundo

Anot buvusios laikinosios vadovės, vasarą NVSPL dirbusi teisininkė pateikė skundą, kad buvo neteisėtai nušalinta, o pavaduotojos elgesys esą buvo netinkamas.

„Remiantis šiuo skundu kreipėsi į advokatus ir pradėjo tyrimą“, – teigė R. M. Balčienė.

Tyrimas dėl jos buvo pradėtas rugpjūčio pradžioje, tuomet ji buvo nušalinta nuo pareigų. Tyrimą atliko advokatų kontora „Hitus Legal“, atskirą tyrimą atliko ir laboratorijos darbo taryba.

Kaip anksčiau BNS sakė D. Bakša, tyrimas dėl pavaduotojos pradėtas po darbuotojos skundo dėl jos elgesio, tačiau dėl ko konkrečiai – nedetalizavo. Pati R. M. Balčienė tai vadina mobingu ir susidorojimu.

Grąžindamas D. Bakšą į darbą teismas, remdamasis vieno apklausto liudytojo parodymais, konstatavo, kad jo paaiškinimai „duoda tvirtą pagrindą išvadai“, jog, tikėtina, anoniminį skundą dėl D. Bakšos pateikė R. M. Balčienė, remdamasi „neįvardintų laboratorijos darbuotojų vardu“.

Pati R. M. Balčienė tai neigė.

L. Valalytė bus atsakinga už bausmių vykdymo sistemai priskirtų veiklų planavimą ir kontrolę, viešųjų pirkimų, viešojo administravimo, turto valdymo priežiūrą ir kontrolę, technologijų ir žmogiškųjų išteklių valdymą.

Kaip pranešė Kalėjimų departamentas, į šias pareigas ji paskirta laimėjusi konkursą.

Prieš paskiriant į šias pareigas, L. Valalytė dirbo eksperte Teisingumo ministerijoje ir koordinavo bausmių vykdymo sistemos organizavimo, turto valdymo ir optimizavimo iniciatyvas.

Anksčiau ji dirbusi Centrinėje projektų valdymo agentūroje, Aplinkos ministerijoje, ketverius metus vadovavo Užimtumo tarnybai.

Įsidarbinusi, ji deklaraciją užpildė kaip kandidatė į savivaldybės tarybą, o ne kaip pareigas savivaldybės administracijoje einanti asmeninio politinio pasitikėjimo valstybės tarnautoja. Po to R. Balčiūnienė tinkamai pateikė privačių interesų deklaraciją, tačiau praleisdama nustatytą terminą.

VTEK konstatuoja, kad tokiais veiksmais tarnautoja nusižengė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo reikalavimams.

Įstatymas numato, kad privačių interesų deklaracijas asmenys privalo pateikti per 30 kalendorinių dienų nuo tada, kai pradeda eiti pareigas valstybinėje tarnyboje. Ši pareiga išlieka visą darbo valstybinėje tarnyboje laikotarpį: atsiradus naujiems deklaruotiniems duomenims arba pasikeitus deklaruotiesiems, asmuo deklaraciją privalo patikslinti per 30 kalendorinių dienų, o atsiradus duomenų, kurie kelia interesų konfliktą, juos deklaruoti reikia ne vėliau nei per 7 kalendorines dienas.

Tuo metu kandidatų į savivaldybių tarybų narius privačių interesų deklaracija yra pareiškinis dokumentas, kurį reikia pateikti atitinkamos savivaldybės rinkimų komisijai, jei asmuo siekia būti išrinktas į valstybės politikus. VTEK šių deklaracijų negauna ir neturi įgaliojimo jas tikrinti.

Valstybinėje tarnyboje dirbantys asmenys, pripažinti pažeidę privačių interesų deklaravimą reglamentuojančias Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatas, vienerius metus nuo pažeidimo paaiškėjimo dienos negali būti skatinami.

Siekdama gauti papildomos informacijos, VTEK atidėjo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus Povilo Poderskio elgesio vertinimą kitam posėdžiui.

Šiuo atveju VTEK tyrė, ar politinio asmeninio pasitikėjimo valstybės tarnautojas laiku ir tinkamai pateikė privačių interesų deklaraciją, kai šį pavasarį buvo paskirtas į savivaldybės administracijos direktoriaus pareigas.

Medikei, pripažinusiai savo kaltę, teismas baudžiamuoju įsakymu skyrė 904 eurų baudą.

Teismas konstatavo, kad V. Smilgienė nuo 2006 m. vykdė individualią veiklą ir atliko biomedicininius bei klinikinius tyrimus, gavo už juos pajamų, tačiau nepildė reikiamos dokumentacijos, nepateikė dokumentų (sąskaitų, atliktų darbų aktų), pagrindžiančių jos gautas pajamas.

Kaip pranešė Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT), buvusiai ligoninės direktoriaus pavaduotojai – tai jau antrasis teismo nuosprendis. Vasarį Panevėžio miesto apylinkės teismas dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi, dokumento suklastojimo V. Smilgienei skyrė 3 tūkst. 765 eurų baudą.

Šioje baudžiamojoje byloje ikiteisminį tyrimą atlikę STT Panevėžio valdybos pareigūnai nustatė, kad V. Smilgienė neteisėtais būdais padėjo į teisėjos darbą pretendavusiai Panevėžio rajono savivaldybės administracijos Juridinio skyriaus vedėjai Vilmai Janišienei. Medikė suklastojo pažymėjimą, surašydama jame duomenis apie neva atliktus tyrimus ir teigiamus jų rezultatus, nors nebuvo atlikti jokie tyrimai.

Pasak STT, buvę ir dabartiniai Panevėžio respublikinės ligoninės vadovai figūruoja ir kitose baudžiamosiose bylose bei jas narpliojančiuose teismuose. Teismo verdikto praėjusių metų rugsėjį sulaukė buvęs Panevėžio ligoninės direktoriaus pavaduotojas ūkio reikalams Arvydas Švagždys – Panevėžio apygardos teismas už kyšininkavimą jam skyrė baudą.

Kauno apygardos teisme nagrinėjama STT Panevėžio valdybos pareigūnų ištirta 59 tomų baudžiamoji byla, kurioje kaltinimai dėl kyšininkavimo, nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimo, turto iššvaistymo, dokumentų suklastojimo ir piktnaudžiavimo pareikšti Panevėžio ligoninės direktoriui Ivanui Dorošui. Jam tenka lankytis ir Panevėžio miesto apylinkės teisme, nes ten nagrinėjama dar viena byla, kurioje direktorius kaltinamas dėl papirkimo ir kurstymo piktnaudžiauti tarnybine padėtimi bei suklastoti dokumentus.

Buvusiam Panevėžio ligoninės direktoriaus pavaduotojui akušerijos ginekologijos reikalams Albinui Ivonaičiui, kaltinamam piktnaudžiavimu, dokumentų suklastojimu, dėl nusikalstamų veikų tenka aiškintis Panevėžio apygardos teisme.

Bendradarbiaujant Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Panevėžio apygardos valdybos ir STT Panevėžio valdybos pareigūnams, gegužės pabaigoje Panevėžio apygardos teismui perduota Panevėžio ligoninės direktoriaus pavaduotojo Rolando Tatorio byla dėl galbūt padarytos nusikalstamos veikos – tarnybinių pareigų neatlikimo. Įtariama, kad dėl kaltinamojo veikos ligoninė galėjo patirti apie 40 tūkst. eurų turtinę žalą.

STT Panevėžio valdybos pareigūnų atliktus ikiteisminius tyrimus kontroliavo ir jiems vadovavo Panevėžio apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorai.

Buvusi Valstybės saugumo departamento (VSD) direktoriaus pavaduotoja Akvilė Giniotienė siekia įpareigoti VSD perskaičiuoti jos darbo stažą.

Vilniaus apygardos teismas pirmadienį pradėjo nagrinėti A.Giniotienės skundą, kuriame ji prašo įpareigoti VSD perskaičiuoti jos darbo stažą, įskaičiuojant į jį beveik dvejus metus, skirtus studijoms Vilniaus universitete. Universitete pareiškėja nurodo studijavusi 1993-1997 metais.

Tokį jos prašymą buvo atmetęs dabartinis VSD direktorius Darius Jauniškis.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė, atsižvelgdama į D.Jauniškio teikimą, A.Giniotienę iš pareigų atleido pernai, nuo rugsėjo 1-osios.

A.Giniotienę į buvusias pareigas prezidentė paskyrė 2010-ųjų balandį, jai buvo suteiktas saugumo pulkininko laipsnis. Ji paskirta tuometinio VSD vadovo Gedimino Girnos teikimu.

Prieš ateidama dirbti į VSD A.Giniotienė dirbo karinės žvalgybos funkcijas vykdančiame Antrajame operatyvinių tarnybų departamente prie Krašto apsaugos ministerijos, iš kurio į VSD atėjo ir pats G.Grina.