Vienas pataisų iniciatorių, Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ atstovas Domas Griškevičius sako, kad reikia leisti iš miestų centrų perkelti ir perlaidoti karius, nes „ramybės vieta turi būti ne mies­to cen­tre, ta­čiau ka­pi­nė­se“.

Pataisos yra parengtos reaguojant į Šiaulių miesto savivaldybės prašymą.

Šiauliečiai savivaldybės surengtos apklausos metu pasisakė už tai, jog Šv. Apaštalų Petro ir Povilo katedros prieigose palaidoti Antrojo pasaulinio karo karių palaikai būtų perkelti į tikras kapines, bet savivaldybė teigia, kad norint imtis darbų reikia pakeisti įstatymus.

Seimo nariai siūlo į Draudimo propaguoti totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų ideologijas įstatyme numatytą viešųjų objektų sąrašą įtraukti kapines.

Kitu projektu nuostatą, draudžiančią panaikinti į Kultūros vertybių registrą įrašytus kapus ir kapines, siūloma papildyti išlyga, kad apsauga negaliotų, kai kapai ir kapinės pripažįstami propaguojantys totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų ideologijas.

Parlamentas šią savaitę po pateikimo bendru sutarimu pritarė tokiems pakeitimams, toliau juos planuojama svarstyti birželį.

„Bu­vo ini­cia­ty­va, ki­lu­si Šiau­lių mies­to ta­ry­bo­je, kad reikia at­lik­ti tą per­lai­do­ji­mą, ta­čiau vy­ko di­de­lės dis­ku­si­jos ir sa­vi­val­dy­bė nu­spren­dė or­ga­ni­zuo­ti gy­ven­to­jų ap­klau­są. Įvy­ko tris mė­ne­sius tru­ku­si gy­ven­to­jų ap­klau­sa. Jo­je da­ly­va­vę žmo­nės, net 81 proc., pa­si­sa­kė, kad vis dėl­to ra­my­bės vie­ta, pa­lai­do­ji­mo vie­ta tu­ri bū­ti ne mies­to cen­tre, ne ap­tver­to­je te­ri­to­ri­jo­je, ta­čiau bū­tent ka­pi­nė­se“, – pristatydamas projektus sakė D. Griškevičius.

Socialdemokratas Algirdas Sysas jo klausė, ar nebūtų geriau priimti atskiro įstatymo Šiaulių atvejui, „kad ne­bū­tų ga­li­my­bės fan­ta­zuo­ti, kad ma­žiau žmo­nės gal­vo­tų, kad į visas ka­pi­nes čia įva­žiuo­si­me su bul­do­ze­riais, ka­si­me ir kil­no­si­me, ir ne­aiš­ku, kur dė­si­me“.

D. Griškevičius atsakė, kad pagarba perlaidojant palaikus būtina, ir būtent dėl to kapai turi būti perkelti į ramybės vietą, o ne likti miesto centre.

„Šiau­lių at­ve­ju, jei­gu esa­te bu­vę Šiau­liuo­se ir ži­no­te tą vie­tą, tai ji yra gry­nai prie ka­ted­ros ir sa­vi­val­dy­bės, nė­ra nei tvo­re­lių, da­bar po re­konst­ruk­ci­jos net­gi ta­kas ei­na, vaikš­to žmo­nės, ve­džio­ja šu­nis“, – kalbėjo Seimo narys.

„Aki­vaiz­du, kad tai su pa­gar­ba, sa­ky­ki­me, mi­ru­siems ne­la­bai ką ben­dro tu­ri“, – pridūrė jis.

Projektų iniciatoriai sako, kad priėmus pataisas sovietinių karių palaidojimo vietas ir kapines būtų galima vertinti kaip totalitarinio režimo ideologiją propaguojantį objektą. Pripažinus tokiu, būtų galima jas panaikinti, nepaisant to, kad kapinės įtrauktos į Kultūros vertybių registrą.

Ar palaidojimo vietos yra totalitarinio, autoritarinio režimo propagavimo simboliai, spręstų tarpinstitucinė komisija prie Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro.

„Kai kurios Lietuvoje esančios Antrojo pasaulinio karo Sovietų Sąjungos karių kapinės įrengtos siekiant vienintelio tikslo – šlovinti okupacinio režimo kariuomenę. Karių palaikai perkelti į miestų, miestelių reprezentatyviausias vietas, žmonių santalkos ir traukos centrus tam, kad žmonių sąmonėse įsigalėtų dėkingumo ir moralinės skolos okupantams jausmas“, – pataisų aiškinamajame rašte sako iniciatoriai.

Iniciatoriai taip pat pažymi, kad pagal Ženevos konvenciją svetimoje šalyje kare žuvusių karių palaikai ir laidojimo vietos turi būti gerbiami, jie gali būti ekshumuojami tik esant ypatingai visuomeninei būtinybei.

Anot parlamentarų, draudimas propaguoti totalitarinį, autoritarinį režimą ir jų ideologijas gali atitikti ypatingos visuomeninės būtinybės kriterijų, tačiau įstatymai neapibrėžia tokios situacijos.

Šiaulių centre katedros prieigose esanti karių palaidojimo vieta įtraukta į Kultūros vertybių registrą. Jame nurodyta, kad ten palaidoti 52 Sovietų Sąjungos kariai, žuvę Antrajame pasauliniame kare.

Seimo Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys D.Griškevičius siūlo suteikti teisę Vyriausybei nustatyti Antrojo pasaulinio karo Sovietų Sąjungos karių palaikų perkėlimo ir laidojimo vietos įamžinimo, pažymėjimo tvarką.

Taip pat siūloma išimtis – kad tais atvejais, kai pripažįstama, jog kapai ir kapinės propaguoja totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų ideologijas, jas būtų galima panaikinti, nepaisant to, kad jos įrašytos į Kultūros vertybių registrą.

Parengti įstatymo pataisas D. Griškevičių paskatino problema, kuri atsirado Pasvalio rajono Pumpėnų miestelyje perlaidojus Antrojo pasaulinio karo Sovietų Sąjungos karius į kapines, tačiau Kultūros vertybių registre liko senoji palaidojimo vieta. Teikiamos įstatymo pataisos, anot jo, padėtų teisiškai sureguliuoti karių perlaidojimą.

Taip pat Draudimo propaguoti totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų ideologijas įstatymo pataisas parengęs Seimo narys D. Griškevičius siūlo praplėsti „viešosios vietos“ sąvoką, įtraukiant naują objektą – „kapines“.

Šiuo metu pagal šį įstatymą gali būti vertinami tik viešieji objektai, įrengti kapinių arba kitų laidojimo vietų teritorijoje. Tačiau klausimas, ar karių palaidojimo vieta ar kapinės (kompleksiškai) yra totalitarinį režimą propaguojantis objektas, nėra sprendžiamas.

Kiekvienu konkrečiu atveju Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro teikimu Seimo sudaryta tarpinstitucinė komisija turėtų įvertinti, ar kapinės, palaidojimo vietos yra totalitarinio, autoritarinio režimo propagavimo simboliai.

Seimo nario D. Griškevičiaus ir Šiaulių miesto savivaldybės inicijuotas įstatymų pataisas ketvirtadienį bendru sutarimu parėmė valdančiųjų ir opozicinių  frakcijų atstovai. Įveikę svarstymą komitetuose jos į plenarinę salę turėtų atkeliauti  birželio mėnesį.

Pasak Seimo nario, Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininko Sauliaus Skvernelio, „Perlas Energija“ skaičiavo, kad ilgalaikėje perspektyvoje elektros kaina pigs ir iš to pavyks išlošti, tačiau, anot jo, rinkoje elektros kainai stipriai pabrangus, įmonė ėmėsi neteisėtų veiksmų.

„Teko susipažinti ir su standartine šios įmonės sutartimi, ir su sutarčių teisės specialistų vertinimais. Remiantis sutarčių teisės maksimomis ir pačios įmonės paruošta sutartimi, tampa aišku, kad vienašališkai pakeisti sutarties sąlygų įmonė greičiausiai negalėjo, tačiau įžūliai manė, kad galės tai padaryti ir niekas jiems nepasipriešins. Dabar valstybės institucijoms metas užtikrinti vartotojų teisių apsaugą ir įgyvendinti tuos įsipareigojimus, kuriuos turi piliečiams“, – teigia S. Skvernelis.

Pasak jo, reikia suprasti, kad šiuo atveju vartotojai yra silpnesnioji sutartinių sąlygų pusė, o elektra yra būtinasis produktas, todėl negalima palikti jų neginamų.

„Dalies „Perlo Energijos“ klientų informacija gali nepasiekti laiku, dalis jos gali nespėti įvertinti, neturėti teisinių žinių ją įvertinti. Tokie žmonės gali gauti milžiniškai išaugusias sąskaitas arba bankrutavus tiekėjui atsidurti garantiniam tiekime ir vėl būti nuskriausti. Negalima palikti to savaiminiams procesams, valstybė turi įsikišti, pavyzdžiui, užtikrindama garantinio tiekimo geriausias įmanomas rinkos sąlygas tiems vartotojams, kurie palikę šį tiekėją liktų garantiniame tiekime. Šios sąlygos galėtų būti užtikrinamos tokiam laikotarpiui, kiek turėjo galioti sutartis su „Perlu Energija“. Taip pat valstybė turi užtikrinti informacinę kampaniją šios įmonės vartotojams su aiškiai išdėstytomis alternatyvomis“, – pratęsia S. Skvernelis.

Parlamentarai pažymi, kad artėjant trečiajam rinkos liberalizavimo etapui pasigirdo ir kalbų, kad metas yra labai netinkamas šiam žingsniui, nes trečiajame etape dalyvauja ir mažiausias pajamas gaunantys asmenys, kurie elektros tiekėją turės rinktis rinkos kainoms esant ypatingai nepalankioms. Taip pat, Seimo narių teigimu, nereikėtų pamiršti, kad iš rinkos, galima sakyti, iškrito vienas iš jos dalyvių, kurio prekės ženklas buvo puikiai žinomas, o ir pagal vietų, kuriose galima apmokėti sąskaitas kiekį, buvo labai patogus.

„Galima juokauti, kad jei „Perlas“ taip nemoka skaičiuoti, tai reikėtų pradėti pirkti loterijos bilietus. Tačiau situacija labai rimta. Valstybė turi apginti teisėtus vartotojų lūkesčius, tuo labiau žinant, kad tam priemonių jai turi užtekti. Jau šiandien kreipsimės ir į premjerę Ingridą Šimonytę, kad trečiasis liberalizavimo etapas būtų atidedamas iki tol, kol situacija rinkoje stabilizuosis. Į trečiąjį etapą, siekiant apginti jų interesus, buvo „sukelti“ ir tie gyventojai, kurių pajamos mažiausios. Dabar tikrai turime juos apsaugoti. Daug klausimų kelia ir licencijavimo procesas, įmonė su mažu įstatiniu kapitalu ir šešiais darbuotojais, gali tapti antra pagal dydi licencijuojamos rinkos dalyve, o vėliau tiesiog bankrutuoti ir palikti savo klientus „ant ledo“, – antrino Seimo narys, Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininko pavaduotojas Domas Griškevičius.

Liberalizuojant elektros energijos rinką, „Perlas Energija“ dėl aktyvios reklamos ir siūlytų fiksuotų sąlygų tapo antra didžiausia rinkos dalyvė su apytiksliai 180 tūkst. vartotojų.

„Lietuvą geležinkeliu pasiekė jau kelios grūdų siuntos iš Ukrainos. Taip padedama ukrainiečiams parduoti dalį sukauptų grūdų, kukurūzų ir aliejaus. Ši pagalba leidžia sumažinti ir bado pasaulyje grėsmę. Tačiau neramina tai, kad, kaip skelbia įvairūs šaltiniai, galbūt šiuo tranzitu per mūsų šalį į Kaliningradą keliauja Rusijos iš Ukrainos pavogti grūdai. Jei tai yra tiesa, mes netiesiogiai prisidedame prie vienos ciniškiausių vagysčių per visą istoriją“, – teigia Seimo narys D. Griškevičius.

Jei tai yra tiesa, mes netiesiogiai prisidedame prie vienos ciniškiausių vagysčių per visą istoriją.

Pasak parlamentaro T. Tomilino, būtina išsiaiškinti, ar tokia informacija yra tiesa, ir jei tai pasitvirtina, reikia imtis visų įmanomų priemonių, kad tai būtų sustabdyta.

„Todėl kreipėmės ne tik į Susisiekimo ministeriją, bet ir į Lietuvos muitinę ir „Lietuvos geležinkelius“, prašydami atsakyti, ar nėra pastebėti žymūs grūdų, trąšų, kitų žemės ūkio produktų pokyčiai juos gabenant geležinkeliais per Lietuvą, ar yra tranzitinio prekių pervežimo iš Baltarusijos ar Rusijos į Kaliningrado teritoriją pasikeitimų, lyginant su ankstesniais laikotarpiais“, – sako T. Tomilinas.

Iki karo pradžios Ukraina buvo viena svarbiausių kviečių gamintojų pasaulyje ir didelė kukurūzų gamintoja. Daugelis šalių yra priklausomos nuo pigių kviečių iš Ukrainos. Grūdai taip pat labai svarbūs teikiant pasaulinę pagalbą maistu. Tačiau Rusijai sukėlus karą Ukrainoje, milijonai tonų maisto įstrigo Ukrainoje. Rusija neleidžia jų saugiai išplukdyti per Ukrainos uostus.

Seime pradėtos svarstyti tai numatančios Mokslo ir studijų įstatymo pataisos. Jas pristatęs demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys Domas Griškevičius pabrėžė, kad siūloma darbdaviams apmokėti ne visą praktiką, o tik privalomą. 

„Savanoriškų praktikų klausimas yra neliečiamas ir tikrai jos gali būti ir neapmokamos“, – Seime praėjusią savaitę teigė jis.

Socialdemokratui Tomui Bičiūnui įspėjus apie galimą nelygybę, D. Griškevičius teigė, kad įpareigojus ir verslą mokėti studentams, įmonės jų iš viso nepriims: „Ir tai tikrai keltų tam tikras rizikas gauti jiems reikalingą praktiką“.

Be kita ko, jis pabrėžė, kad įpareigojant biudžetininkus mokėti už studentų praktikas, pavyks daugiau jaunų žmonių pritraukti į šį sektorių. Be to, D. Griškevičiaus teigimu, studentai, atliekantys praktiką, dažnai patiria nenumatytų išlaidų.

Savanoriškų praktikų klausimas yra neliečiamas ir tikrai jos gali būti ir neapmokamos.

„Kai kuriems studentams sudėtinga atlikti praktikas, ypatingai jeigu kalbame apie kitą miestą, jeigu miestas ar savivaldybė skiriasi nuo universiteto vietos, todėl patiriamos papildomos išlaidos ir jeigu tėvai negali padėti“, – kalbėjo parlamentaras.

Jis pabrėžė, kad Lietuvoje per metus praktiką atlieka kelis tūkstančiai studentų ir tai „nėra kažkokie esminiai skaičiai, kad negalėtų priimančioji organizacija numatyti tam tikrų lėšų“.

„Kiekviena organizacija turi savo vadinamą mokos fondą. Žmogus linkęs sirgti, kai kurie etatai yra neužimami ir suplanuojami biudžetai metams ir todėl iš sutaupytų būtent tos eilutės lėšų galima būtų numatyti ne reikalams papildomų asignavimų rasti tuos kelis eurus studentams“, – pridūrė D. Griškevičius.

Jis taip pat pabrėžė, kad Europos Parlamentas yra priėmęs rezoliuciją, kuria pasmerkė neapmokamą studentų praktiką, todėl Europos Parlamente ji apmokama.

„Valstietis“ Stasys Tumėnas priekaištavo, kad pataisomis siūloma Vyriausybę įpareigoti nustatyti įkainius: „Ar tai nėra universitetų, kolegijos, kitos švietimo institucijos autonomijos dalykas? Juk praktika yra sudėtinė studijų proceso dalis, kaip matematika, geografija, taip ir turi būti numatytos lėšos“.

S. Tumėnas įsitikinęs, kad dėl atlygio turi susitarti universitetas ir darbdavys.  

Tuo metu konservatorius Kęstutis Masiulis irgi suabejojo, ar įstaigos priims studentus praktikuotis, jeigu jiems reikės mokėti atlygį, be to, jis kėlė klausimą, ar už praktiką atlygį turi gauti studentas.

„Praktikos vadovui turi sumokėti už tai, kad jis priėmė, vadovavo, vargo su studentais, nes dažniausiai iš kokio antrakursio darbo nesulauksi. Turi gaišinti savo darbo laiką ir mokyti jį funkcijų. Visai kas kita, jeigu tai yra jau rezidentūros medikas ar dar kažkas. Tai tada jis ir gauna atlyginimą, sudaroma darbo sutartis rezidentūroje, o čia yra studijos, ne darbo sutartis“, – kalbėjo K. Masiulis.

Dabar studentams ar kitiems žmonėms už praktiką nėra atlyginama, Austrijoje, Čekijoje, Rumunijoje leidžiama numatyti užmokestį, Prancūzijoje, jeigu praktika trunka ilgiau negu porą mėnesių, privalomas atlygis. 

Saulės apygardoje Šiauliuose pirmą kartą Seimo nario mandatą laimėjo buvęs socialdemokratas, dabar nepartinis Domas Griškevičius.

Jis surinko beveik 60 proc. balsų ir įveikė Seimo narį taip pat nepartinį Valerijų Simuliką, gavusį 37,50 proc. balsų.

D. Griškevičius sekmadienio vakarą BNS sakė, kad nors jau buvę visokių pokalbių dėl galimybės prisidėti prie kurios nors frakcijos, jis nusiteikęs kol kas padirbėti Mišrioje Seimo narių grupėje.

„Tikrai nežadu dalyvauti valdančioje koalicija vien tam, kad dalyvaučiau ir būti rankų kilnotoju. Tikrai nesiruošiu tokios rolės turėti. Lygiai taip pat nereiškia, kad reikia blokuoti sprendimus, jeigu nepriklausai daugumai“, – tvirtino Šiaulių miesto vicemeras.

Kita vertus, jis tvirtino balsuosiąs už būsimą Vyriausybę, nepaisant to, kas ją sudarytų, nes būtina jai kuo skubiau suteikti mandatą dirbti.

„Kas turės iniciatyvos tiesę formuoti daugumą, nepriklausomai nuo to, kas ja pasinaudos, kas ją suformuos, tikrai balsuosiu už Vyriausybę. Pirmiausia, dėl to, kad jau bus lapkričio vidurys, kai naujasis Seimas pradės darbą, ant nosies metų biudžetas laukia, reikia dirbti, nemanau, kad yra laiko politinėms batalijoms“, – teigė D. Griškevičius.

„Reikia duoti mandatą tiems, kas surinko daugiausia balsų, kas sugebės suformuoti valdančiąją daugumą“, – pridūrė jis.

Sėlos vakarinėje apygardoje Seimo nario mandatą iškovojo buvęs Biržų meras Valdemaras Valkiūnas. Jis gavo 54 proc. rinkėjų balsų ir įveikė konservatorių keltą Matą Maldeikį.

V. Valkiūnas jau buvo Seimo nariu 2008–2012 metais.

Alytaus vienmandatėje apygardoje parlamentaru išrinktas Seimo narys Vytautas Bakas, surinkęs beveik 58 proc. balsų.

Prieš ketverius metus į parlamentą jis pateko kaip Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos kandidatas Lazdynų vienmandatėje apygardoje. Pernai liepą V. Bakas paliko valdančiąją „valstiečių“ frakciją Seime, nes ši, anot jo, nesilaikė per rinkimus iškelto prioriteto – kovos su korupcija.

Dabar V. Bakas neatmeta galimybės prisidėti prie bet kurios koalicijos. Jis tvirtino jau kalbėjęs apie tokią galimybę.

„Aš per ketverius metus dirbau ir pozicijoje, ir opozicijoje. Moku dirbti tiek su tais įrankiais, kuriuos suteikia buvimas pozicijoje, ir taip pat su tais įrankiais, kuriuos suteikia buvimas opozicijoje“, – BNS sekmadienio vakarą sakė V. Bakas.

„Iš tikrųjų neatmetu visų variantų, kurie padės man įgyvendinti tuos klausimus, kurie svarbūs Alytaus žmonėms“, – pridūrė jis.

Pasak Seimo nario, pagrindinis kriterijus, kuris nulems jo pasirinkimą, yra regionų klausimai.

„Tai yra būtent Alytaus krašto probleminiai klausimai, kurie varžo šio krašto ekonomiką. Yra nauja Europos Sąjungos (ES) perspektyva, dėl jos reikėtų rimtai kalbėtis tam, kad ji pasiektų žmones, o nebūtų įdėta į kažkokį mūrą“, – teigė V. Bakas.

Seimo narys Petras Gražulis į parlamentą vėl išrinktas Gargždų apygardoje. Už jį balsavo apie 53 proc. rinkėjų, už konservatorę Rasą Petrauskienę – 42 procentai.

Šioje apygardoje P. Gražulis renkamas nuo 1996 metų. Tik prieš ketverius į Seimą jis pateko kaip partijos „Tvarka ir teisingumas“ kandidatas.

Dviem save išsikėlusiems kandidatams nepavyko laimėti rinkimų – parlamentaras Darius Kaminskas Kėdainiuose pralaimėjo socialdemokratui Tomas Bičiūnui, Raimundas Martinėlis Sėlos rytinėje apygardoje – socialdemokratui Vidmantui Kanopai.

Anot jo, tokie sprendimai priimti Ekstremalių situacijų komisijos posėdyje. Planuojama, kad ribojančios priemonės galios dvi savaites – iki spalio 11 dienos.

„Su ugdymo procesu susiję apribojimai įsigalios nuo pirmadienio. Šeštų–dvyliktų klasių mokiniams bus įvedamas nuotolinis ugdymas, o pirmų–penktų klasių mokiniai ir darželinukai eis kaip ėję. Tik tiek, kad prašoma įstaigų dar labiau užtikrinti, kad klasės nesusitiktų, padidint srautų atskyrimą“, – sakė D. Griškevičius.

„Nuo pirmadienio taip pat bus stabdoma ir neformalaus ugdymo veikla“, – pridūrė jis.

Anot jo, nuo šeštadienio globos įstaigoms rekomenduojama nepriimti naujų pacientų, išskyrus sunkiai sergančius, taip pat riboti esamų globotinių lankymą.

Be to, stiprinama mobiliojo koronaviruso patikros punkto veikla.

„Įprastu laikotarpiu veikė jis tris dienas, dabar šešias dienas veiks. Prašome ir kitų savivaldybių pagalbos dėl žmogiškųjų išteklių“, – kalbėjo vicemeras.

Kaip teigė D. Griškevičius, taip pat nuo šeštadienio ribojama dalis renginių.

„Kur yra savivaldybės sporto, kultūros ar kiti renginiai, tai juos atšauksim, sustabdysim ar nukelsim. Be to, nebus išduodami leidimai renginiams viešose erdvėse. Kur ne savivaldybės pavaldumo įstaigos, tai jos turi laikytis Operacijų vadovo reikalavimų“, – sakė jis.

Vicemero teigimu, draudimai nebus taikomi profesionaliojo sporto varžyboms.

„Tik tiek, kad komandoms rekomenduosime galbūt keisti tvarkaraščius ir rungtyniauti išvykose“, – sakė jis.

Iš viso visuomenės sveikatos specialistai nuo rugsėjo pradžios Šiauliuose nustatė daugiau nei 130 koronaviruso atvejų.

Lietuvoje iš viso patvirtinti 3932 COVID-19 ligos atvejai, tebeserga 1581 asmenys, 2246 – pasveiko.

Nuo COVID-19 iš viso mirė 89 žmonės, dėl kitų priežasčių mirė 18 užsikrėtusiųjų.

Savivaldybės administracijai per pirmą posėdį vadovauti paskirtas gruodį iš šių pareigų atleistas Antanas Bartulis, jis iki šiol ėjo mero patarėjo pareigas.

„Dėkoju visiems šiauliečiams, kurie įvertino mūsų įdirbį ir suteikė naują įpareigojimą dalyvauti dar viename miesto raidos etape. Šiandien priesaiką davę naujosios tarybos nariai yra kupini geriausių ketinimų ir norų vesti Šiaulius į priekį“, – po priesaikos kalbėjo Šiaulių meru antrai kadencijai išrinktas Artūras Visockas.

Mero sąrašas „Dirbame miestui“ savivaldybės taryboje turės 16 narių. Jo atstovai antradienį patvirtino sudarę koaliciją su trimis Valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovais. Jungtis prie koalicijos pakviesti ir kitų frakcijų nariai.

Į tarybą Šiauliuose taip pat išrinkta po du Darbo partijos, Liberalų sąjūdžio ir socialdemokratų atstovus bei po tris visuomeninio rinkimų komiteto „Valerijaus Simulik judėjimo „Už Šiaulius“ ir Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų sąjungos atstovus.

Visos partijos antradienį paskelbė įkuriančios atitinkamas frakcijas. „Už Šiaulius“, Darbo partijos bei Liberalų sąjūdžio frakcijos pasiskelbė opozicinėmis.

Antradienį iš pareigų atleistas laikinai administracijos direktoriaus pareigas ėjęs Gintautas Sitnikas ir jo pavaduotojas Marijus Velička.

Iš viso Šiaulių miesto taryboje dirba 31 politikas.

„Šiandien keičiame pirmuosius akmenis, dėl kurių tikrai nėra abejonių, kad jie paimti iš kapinių. Jei ateityje žydų bendruomenė dar ras akmenų, panašių į paminklinius, pakeisime ir juos. Iš grindinio ir sienelės išimtus akmenis perduodame žydų bendruomenei, o jie žada juos grąžinti į senąsias žydų kapines“, – komentavo Šiaulių mero pavaduotojas Domas Griškevičius.

Anot savivaldybės pranešimo, sovietmečiu įrengiant infrastruktūrą Šiauliuose, statyboms kartais naudoti net paminkliniai akmenys. Žydų bendruomenė yra aptikusi dvi vietas, kur sumontuoti iš žydų kapinių paimti antkapiai.

Pagal žydų bendruomenės informaciją, Šiauliuose žydų kapinių paminkliniai akmenys panaudoti įrengiant kai kurias Aušros tako laiptų pakopas, taip pat atraminėje sienelėje P. Cvirkos gatvės daugiabučių namų kieme.

Šiaulių miesto savivaldybės pavedimu, akmenys, kurie gali būti antkapiai ar jų fragmentai, išimti ir bus perduoti žydų bendruomenei.

Laiptuose, vedančiuose link Saulės Laikrodžio aikštės, kol kas pakeistas vienas pakopos akmuo. Žydų bendruomenės atstovų manymu, panašūs į antkapinius gali būti dar keli akmenys. Atraminėje sienutėje P. Cvirkos gatvėje – du akmenys, su akivaizdžiai matomais rašmenimis

„Tie akmenys buvo paimti iš kapinių, kuriose ilsisi daug Šiaulių miestui nusipelniusių žmonių. Šis žingsnis bus pirmasis atstatant istorinį teisingumą. Labai džiaugiamės šiuo sprendimu ir esame dėkingi Šiaulių savivaldybei“, – sakė Šiaulių apskrities žydų bendruomenės pirmininkas Sania Kerbelis.

Kaip BNS sakė teismo atstovė Aušra Milašauskienė, teismas patvirtino taikos sutartį tarp savivaldybės ir D.Griškevičiaus – pagal šią sutartį mero pavaduotojas skubiai grąžinamas į pareigas.

D.Griškevičius savivaldybės tarybos sprendimu atleistas pernai gruodžio 19-ąją.

Šiauliuose jau nuo rudens tęsiasi politinė krizė. Keičiantis valdančiajai daugumai iš pareigų atleisti vicemeras D.Griškevičius ir administracijos direktorius Eduardas Bivainis. Du mėnesius nepaskiriant kitų asmenų į šias pareigas miestui kilo tiesioginio valdymo grėsmė.

Vyriausybės atstovė Šiaulių apskrityje Asta Jasiūnienė BNS sakė abejojanti, ar meras turėjo teisę taikos sutartimi įsipareigoti, kad taryba atšauks sprendimą dėl D.Griškevičiaus atleidimo.

„Man kelia klausimų, ar galėjo meras prisižadėti, kad taryba panaikins sprendimą, jeigu nežino tos tarybos valios dėl šito dalyko. O gal ir galėjo, jei jis žino, kad taryba sprendimą priims, gal jis sutarė su tarybos nariais? Kaip bebūtų, artimiausiame tarybos posėdyje jie turėtų svarstyti šį klausimą“, – aiškino Vyriausybės atstovė.

Pasak jos, dėl teismo sprendimo nusikelia veiksmai, kurie įvestų tiesioginį valdymą.

„Situacija keičiasi, nes šiandien vicemeras kaip ir yra, teismo sprendimo nekvestionuojame (...), tai mes reikalavimo dėl vicemero šiandien tikrai neteiksime. Administracijos direktorius, kaip žinote, buvo atleistas nuo sausio 3 dienos, tai šiek tiek nusikelia visi tie reikalai“, – sakė A.Jasiūnienė.

Šiaulių miesto merui Artūrui Visockui suburtai opozicinei daugumai atstovaujantis tarybos narys socialdemokratas Justinas Sartauskas savo ruožtu teigė, kad Šiaulių apygardos administracinio teismo sprendimas bus skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

„Jau renkame parašus dėl nutarties apskundimo, apskųsime tarybos vardu (...). Kaip gali meras pakeisti tarybos daugumos sprendimą? Tada jau iš viso pas mus nebėra demokratijos, autokratija jau. Meras viršijo savo įgaliojimus, meras neturi daugumos, jis dabar kol kas yra opozicijoje, jis eina prieš daugumą, pasirašydamas sutartį neturėdamas įgaliojimų“, – BNS sakė socialdemokratas.

Tiesioginio valdymo įstatymas numato, kad du mėnesius nepaskyrus vicemero ar administracijos vadovų savivaldybėje gali būti įvedamas tiesioginis valdymas. Sprendimą dėl tiesioginio valdymo, kuris gali trukti iki pusmečio, priima Seimas, jis taip pat nustato naujų rinkimų į savivaldybės tarybą datą.