– Kuo mes vėsinsime tuos pietiečius? Ar leisime būti jiems pavėsyje ar galbūt juos atvėsins šalta Baltijos jūra?

– Iš tiesų turistams iš užsienio mūsų klimatas neatrodo toks karštas. Jeigu mums, lietuviams, 28 laipsniai jau yra labai karšta ir ieškom, kur čia vėsintis, tai pietiečiams 28 laipsniai yra komfortas, kai jie jaučiasi gerai. Nes jie bėga nuo 40 laipsnių ir daugiau. Jiems čia užtenka atvykti, juo labiau, kad atvykę užsienio turistai kaip ir lietuviai labai mėgsta mėgautis mūsų gamta, miškais, pažintiniais takais. Tai tame pačiame pavėsyje jie ir vėsinasi. Ir, žinoma, Baltijos jūra.

– Kokias jūs tendencijas matot? Nes ekspertai sako, kad pietiečiai išties kraunasi lagaminus. Ar jie pasiekia Baltijos šalis, Lietuvą, ar kažkur sustoja Centrinėje Europoje?

– Kur jų keliai veda, kol kas visų duomenų nėra. Bet ką matome, žmonės iš tiesų bėga nuo globalinio atšilimo, nuo to vasariško karščio ir jie ieško tų vietų, kur būtų šiek tiek vėsiau. Kas šiuo atveju dar Lietuvai yra palanku iš tų tarptautinių turizmo tendencijų, žmonės yra pervargę nuo tų turistais perpildytų vietų ir jie ieško, kur galėtų praleisti laiką atokiau nuo žmonių. Tai Lietuva šiuo atveju yra tas neatrastas perlas, kuris turi labai daug potencialo būti atrastu ir sulaukti daugiau užsienio turistų.

– Kokius mes namų darbus turėtume padaryti, kad kai ateis laikas, jau galėtume priimti turistus, jog jie iškart atrastų tą perlą?

– Žinoma, mes „Keliauk Lietuvoje“ padedame būti atrastiems ir pastebėtiems tame tarptautiniame žemėlapyje. O kas liečia mūsų verslus, tai, kad ir kaip banaliai nuskambėtų, svarbu būti pasiruošusiems kalbėti ne tik lietuviškai ir svetingai priimti mūsų svečius.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Apie tai, kiek kainuoja vėsa, LNK žurnalistas klausė ekonomisto Žygimanto Maurico.

– Pastebimos tokios tendencijos, kad pietų europiečiai keliauja į Šiaurės Europą, Rytų Europą. Kiek jie, besikraudami lagaminus, galėtų įsikrauti ir eurų, kuriuos čia galėtų leisti?

– Na, lietuvių liaudies išmintis byloja, kad šiluma kaulų nelaužo, tai lietuviai ir kiti šiauriečiai vis dar masiškai plūsta į Pietų Europos šalis ir viena iš priežasčių, kodėl pietiečiai atvažiuoja į Šiaurę yra išvengimas tų didžiulių turistų masių. Tai to turizmo iš pietinių šalių į šiaurines šalis daugėja, tačiau tokio masinio reiškinio vis dar nėra. Mes turim padirbėti, kad daugiau tų žmonių pritrauktume. Ypatingai JAV judama vis dar iš šiaurinių valstijų į pietines – Floridą, Teksasą. Bet, be abejo, karščiausiais mėnesiais – liepą, rugpjūtį – vis daugiau žmonių keliauja į šiaurines šalis. Ir galbūt net mums pažvelgt reikėtų dar piečiau, kur tikrai jau yra karšta, tarkime, Izraelyje. Izraelio turistų daugėja Lietuvoje vasarą, jiems čia yra rojus. Taip pat Artimųjų Rytų šalys. JAE vasaromis būna 40-50 laipsnių temperatūra, ten tai yra norma. Jiems mūsų klimato sąlygos, mūsų žaluma yra rojus. Jie netgi klausia kartais, kuo jūs laistote, kad pas jus tokia žolė žalia? Mes sakom, mes niekuo nelaistom, tiesiog lietus palaisto. Jiems yra didžiulė nuostaba. Ir, manau, kad tie regionai turėtų būti prioritetiniai, iš kurių galėtume pritraukti daugiau turistų.

– Ką dar reikėtų padaryti Lietuvos valstybei ir verslininkams, kad sudomintume turistus?

– Tai, visų pirma, skrydžiai, bet skrydžių mes turim vis daugiau. Ir taip pat pateikti tai, ką mes turim geriausio. Vasara Lietuvoje yra turbūt vienas geriausių dalykų apskritai, koks tik gali būti pasaulyje. Mes turim daug žalumos, daug gėlių žydėjimo, įvairių veiklų. Turime daug natūralių produktų, tiesiog augančių miškuose, ko Pietų Europos šalys praktiškai neturi. Ten būna pusdykumės, dykumos ir viską, ką jie augina, turi laistyti, dirbti, o mes turim natūralią gamtą. Net grybaut jau galima birželio mėnesį. Tai mes turim pasakišką gamtą ir vasarą tikrai galėtume pritraukti daugiau turistų.

Skirtingi prioritetai

Nacionalinės turizmo skatinimo agentūros „Keliauk Lietuvoje“ iniciatyva 2023 m. atliktos gyventojų apklausos duomenimis, įprastai po šalį elektromobiliu keliauja 6 proc. lietuvių.

Agentūros „Keliauk Lietuvoje“ rinkodaros ir komunikacijos vadovė Dovilė Seliukė pastebėjo, kad gyventojai dar tik pradeda domėtis lankytinų vietų tvarumo rodikliais. Neprioritetinės gyventojams kol kas yra ir naujos tvaraus turizmo skatinimo priemonės.

„Lietuviams aktualesni rodikliai – apgyvendinimo paslaugų kainos ir kokybės santykis, lankytinos vietos infrastruktūra, gamtos objektų pasiūla, galimybė netrukdomiems saugiai pailsėti ir informacijos kiekis internete“, – komentavo turizmo skatinimo agentūros atstovė.

Elektromobilių įkrovimo stotelės greta šalies turistinių objektų, anot D. Seliukės, vis dar retenybė.

2023 m. agentūros „Keliauk Lietuvoje“ atliktas šalies turistinių objektų infrastruktūros vertinimo tyrimas parodė, kad atsiliepimuose blogiausiai vertinamas būtent šių vietų pritaikymas elektromobiliams. Prastas rezultatas fiksuojamas antrus metus iš eilės.

„Įvertinus 2 tūkst. turistinių objektų, sudėtinga būtų išskirti miestą ar rajoną, kuriame situacija būtų žymiai geresnė. Ši problema pastebima daugelyje savivaldybių“, – sakė D. Seliukė.

Tvarių kelionių paklausa

Už Lietuvos ribų susidomėjimas tvariu turizmu pamažu auga. D. Seliukės teigimu, tyrimai Europoje rodo, kad keliautojai atkreipia vis daugiau dėmesio į savo taršos pėdsaką.

2021 m. Europos kelionių komisijos apklausoje dalyvavusiems turistams kelionių tvarumas buvo svarbesnis už naujus potyrius, lankomų objektų autentiškumą ir atstumą nuo namų.

Nakvynės užsakymo platformos „Booking.com“ prieš dvejus metus atlikta apklausa parodė, kad didžioji dauguma keliautojų (84 proc.) nori sumažinti taršą ateities kelionių metu.

„Tokių žmonių galbūt būtų ir dar daugiau, bet tvaraus turizmo paklausa kol kas nevisiškai patenkinama. 49 proc. apklausoje dalyvavusių turistų manė, kad tvarių kelionių galimybių vis dar trūksta. Daugiau nei 72 proc. apklaustųjų norėtų iš agentūrų ir organizatorių gauti daugiau tvarių kelionių pasiūlymų“, – vardijo D. Seliukė.

Nauda ne vien svečiams

„Eleport“ vadovas Lietuvoje ir Baltijos šalyse Kazys Pupinis pažymėjo, kad įkrovimo infrastruktūros plėtra yra naudinga ne tik užsienio turistams, bet ir vietos keliautojams.

Didžiausias iššūkis pastariesiems – dėl didelių srautų savaitgaliais įkrovimo vietose susidarančios elektromobilių eilės. Nepatogu ir tai, kad keliaujant tarp lankytinų objektų itin trūksta įkrovimo stotelių.

„Elektromobiliais keliaujantiems europiečiams aktualu, kad įkrovimo infrastruktūra greta magistralinių kelių plėstųsi sparčiau. Būtų idealu, jei stotelių atsirastų ir prie svarbiausių lankytinų objektų. Tvariai keliaujančių turistų srautai Lietuvoje išaugs tuomet, kai jie matys, kad bet kurioje vietoje yra galimybė per 30 minučių įkrauti bateriją nuvažiuoti bent 200 km atstumą ir važiuoti toliau“, – konstatavo įmonės atstovas.

Pagrindinis orientyras plėtojant elektromobilių infrastuktūrą, anot K. Pupinio, – įkrovimo paslaugų pasiūla turi nors minimaliai viršyti paklausą. Tai leistų išvengti atvejų, kai elektromobilių vairuotojai savaitgalį ar piko metu neranda laisvų stotelių.

„Naujas įkrovimo vietas planuojame vertindami esamus transporto srautus ir galimą stotelių užimtumą. Prognozuojame, kiek elektromobilių vairuotojų čia užsuktų. Numatant įkrovimo stoteles turistams patraukliose vietose, papildomai reikia atsižvelgti į sezoniškumą – vienur turistai važiuoja ištisus metus, o kitos vietos yra sezoniniai kurortai“, – kalbėjo pašnekovas.

Įvertins poreikius

Neringa – daugiausia vasarą lankomas Lietuvos kurortas, todėl, prieš imantis infrastruktūros plėtros, anot K. Pupinio, čia iš pradžių bus tiriama rinka – įrengiamos dvi ar trys 150 kW galios įkrovimo stotelės.

Įvertinus vartotojų srautus sezono metu ir jam pasibaigus, bus svarstomas stotelių skaičiaus ir galios didinimas.

„Eleport“ atstovas pažymėjo, kad elektromobilių stoteles planuojama statyti ir atokesnėse, tačiau turistų pamėgtose Lietuvos vietose. Didžiausias dėmesys bus skiriamas mažesniems šalies kurortiniams miesteliams, o pirmąjį etapą planuojama pradėti jau artimiausiais metais.

„Racionaliausia būtų pradėti nuo vienos stotelės ir stebėti, kaip ji eksploatuojama, kokie yra vartotojų atsiliepimai ir lūkesčiai, – sakė K. Pupinis. – Atokiose vietose galima ir spartesnė plėtra, tačiau tam reikalingi partneriai – ten veikiančios įmonės, savivalda ar fiziniai asmenys. Jų suinteresuotumą gali padidinti tai, kad vieša įkrovimo stotelė pritrauks daugiau klientų.“

Koks paslaugų meniu?

Elektromobilių vairuotojams neužtenka vien tik įkrovimo stotelių – itin aktuali yra ir juos supanti infrastruktūra.

K. Pupinio teigimu, keliautojai elektromobiliui įkrauti visuomet rinksis vietą, kurioje galima ne tik papildyti baterijos atsargas, bet ir pailsėti išlipus iš automobilio, atsigerti, pavalgyti, apsipirkti ar pamatyti kažką naujo.

Keliautojams itin svarbus yra patogus įkrovimo stotelių naudojimas. „Eleport“ atstovo teigimu, prie vieno įkrovimo būdo savo šalyje pripratę vartotojai tokios pat galimybės tikėsis ir išvykę svetur. Be to, elektromobilių vairuotojai tikisi, kad prisijungimas prie stotelės ir atsiskaitymas už paslaugas vyks be jokių nesklandumų.

„Mes stotelių naudojimo patogumą užtikriname diegdami savo pačių kurtą programinę įrangą. Tai leidžia itin greitai prisitaikyti prie technologinių ir programinių sprendimų, vartotojų lūkesčių. Be to, lengviau pavyksta integruoti stoteles į bendrą infrastruktūrą. Šiandien įkrovimą „Eleport“ tinkle galima pradėti trimis paspaudimais programėlėje. Ateityje nereikės ir tiek“, – tikino K. Pupinis.

„Užsienio šalys gali mums pasiūlyti egzotikos, kitoniškumo, tačiau su jomis nejaučiame tokio gilaus ryšio, kaip su gimtine. Tai, kad būdami savame krašte, esame mums artimoje aplinkoje, leidžia jaustis saugiai, visiškai atsipalaiduoti ir visą dėmesį skirti poilsiui ir pramogoms. Daugybės pasirinkimų ir gausių patirčių išvargintam šiuolaikiniam miestiečiui labai daug džiaugsmo kartais gali suteikti visiškai paprasti dalykai – vanilinio plombyro ledai, nuotrauka prie Trakų pilies, pūkštelėjimas į vėsų ežerą nuo medinio lieptelio ar linksmybės atrakcionų parke. Neabejojame, kad grįžimas į vaikystėje lankytas vietas palies giliausius sielos kampelius – juk ankstyvieji prisiminimai daugumai mūsų būna labai gyvi“, – teigia „Keliauk Lietuvoje“ rinkodaros ir komunikacijos vadovė Dovilė Seliukė.

Užsienio šalys gali mums pasiūlyti egzotikos, kitoniškumo, tačiau su jomis nejaučiame tokio gilaus ryšio, kaip su gimtine.

Kampanija „Atrask tai, kas sava“ iliustruojama vaizdais, kurie daugeliui primins vaikystės vasaras: grybavimą šile, lauko gėlių vainikus, pintus Joninių naktį, pasiplaukiojimą vandens dviračiais. Archyvinės nuotraukos, tapusios kampanijos vizualiąja medžiaga, leis atsigręžti į seniai pamėgtas, nostalgiškas, išsiilgtas vietas ir sužadins norą dar kartą nerti į gimtos šalies tyrinėjimą.

Kad keliautojams nereikėtų sukti galvos ir bandyti patiems susirinkti informacijos iš daugelio skirtingų šaltinių, jau patikrintų kelionių po Lietuvą idėjos pateikiamos specialioje interneto svetainėje, kuri bus pildoma visą vasarą. Tai padės atsirinkti kelionę būtent pagal savo poreikius ir pomėgius.

Visą vasarą vyksiant, pažinti Lietuvą skatinanti kampanija bus įgyvendinama pasitelkiant integruotos komunikacijos priemones: skaitmeninę ir radijo reklamą, socialinius tinklus, įvairias interakcijas. Apie atostogų Lietuvoje įspūdžius sekėjams socialiniuose tinkluose taip pat pasakos ir populiarūs nuomonės formuotojai.