Drausmės bylas siūloma iškelti dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo pirmininko Marijaus Kursevičiaus, Vilniaus apygardos teismo pirmininkės Loretos Braždienės bei Vilniaus apygardos teismo teisėjo Vytauto Zeliankos elgesio jos atžvilgiu.

Teisėjos I. Štuopienės pareiškimų yra sulaukusi ir Teisėjų etikos ir drausmės komisija (TEDK).

Susipažinusi su pateiktu prašymu, Teisėjų taryba nusprendė perduoti šį klausimą TEDK svarstymui. TEDK išsiaiškinus visas aplinkybes ir pateikus atsakymus į teisėjos prašyme iškeltus klausimus, į situacijos sprendimą įsitrauks Teisėjų taryba.

Planuojama, kad teisėjos I. Štuopienės kreipimasis TEDK bus svarstomas balandžio pabaigoje.

Taip pat siūloma įtvirtinti pakaitinio teisėjo institutą – dvejiems metams į laikinai laisvas apylinkės teismo teisėjo pareigas galėtų būti skiriamas reikalavimus atitinkantis asmuo. Tai būtų aktualu teisėjams išėjus, pavyzdžiui, vaiko priežiūros atostogų.

„Galima tam tikra analogija su pakaitinio valstybės tarnautojo pozicija. Teisėjas nėra valstybės tarnautojas, bet čia yra tam tikra analogija“, – BNS sakė prezidentės vyriausiojo patarėja teisės klausimais Rasa Svetikaitė.

Pasak jos, pakaitinio teisėjo institutas užtikrintų spartesnį bylų nagrinėjimą ir tolygų teisėjų darbo krūvį, nes dabar teisėjui išėjus ilgalaikių atostogų, jam tenkantis bylų krūvis yra paskirstomas kitiems to teismo teisėjams ir bendri bylų nagrinėjimo terminai lėtėja.

Šalies vadovė tikisi, kad jos Seimui teikiamos Teismų įstatymo pataisos taip pat prisidės prie aukštos kvalifikacijos ir nepriekaištingos reputacijos teisėjų korpuso formavimo bei padidins teisėjų atrankos procedūrų skaidrumą, sakoma prezidentės spaudos tarnybos pranešime.

Siūlomais pakeitimais, be kita ko, siekiama pašalinti teisės spragą, numatant galimybę tam tikrais atvejais sustabdyti teisėjo, kuriam iškelta drausmės byla, įgaliojimus. Dabar įstatymai neleidžia laikinai sustabdyti teisėjo įgaliojimų iškėlus jam drausmės bylą, net jeigu teisėjo veiksmai, dėl kurių jam iškeliama drausmės byla, yra nesuderinami profesine prasme su teisėjo darbu. 

„Tai nebūtų daroma visais atvejais, kai iškeliama drausmės byla, tai būtų naudojama, kai akivaizdu, kad teisėjas, kuriam iškelta drausmės byla, dėl iškilusių faktų pobūdžio negali eiti pareigų“, – aiškino R. Svetikaitė.

Įstatymo pataisomis taip pat siūloma didinti pagrindinės teisėjų savivaldos institucijos – Teisėjų tarybos – vaidmenį formuojant teisėjų korpusą. Numatoma, kad tris narius teisėjus į Pretendentų į teisėjus atrankos komisiją skirtų Teisėjų taryba, o likusius keturis narius visuomenės atstovus – prezidentas. Pagal jau dešimtmetį galiojantį teisinį reguliavimą šią komisiją formuoja šalies vadovas.

„Tai sustiprins teismų sistemos savarankiškumą, nepriklausomumą bei padidins pačių teisėjų atsakomybę (...). Suteikti daugiau galių teisėjų savivaldai rekomenduoja ir Europos Tarybos valstybių prieš korupciją grupė“, – aiškina Prezidentūra.

Siekiant tobulinti Teisėjų tarybos veiklos efektyvumą, taip pat siūloma mažinti jos narių skaičių iki 17. Šiuo metu Teisėjų taryba turi 23 narius – tai yra vienas didžiausių skaičių lyginant su Europoje veikiančiomis atitinkamomis teismų savivaldos institucijomis.

Be to, siūloma įvesti asmens kompetencijų vertinimo modelį, kuriuo bus nustatomas asmens tinkamumas teisėjo pareigoms ir sprendžiamas teisėjų karjeros klausimas. Taip pat numatoma įtvirtinti pretendentų į teisėjus egzamino galiojimo laiką – 5 metus.

„Ši nuostata padės užtikrinti tik aukštos kvalifikacijos teisėjų korpuso formavimą, nes su laiku pretendento įgytos žinios užsimiršta, pasensta ir gali neatitikti teisinės aplinkos realijų“, – sakoma prezidentės spaudos tarnybos pranešime.

Pataisų rengimą inicijavo Teisėjų taryba. Joms parengti buvo sudaryta darbo grupė iš teismų sistemos, įstatymų leidžiamosios ir vykdomosios valdžių deleguotų atstovų.

Pernai Lietuvoje teisėjams buvo iškeltos tik trys drausmės bylos - gerokai mažiau nei ankstesniais metais, penktadienį pranešė Nacionalinė teismų administracija.

Teisėjų etikos ir drausmės komisija 2014 metais apsvarstė ir įvertino 13 teisėjų elgesį. 2013 metais buvo 36 tokie svarstymai, 2012 metais – 51.

Drausmės bylos iškeltos trims iš jų. 2013 metais keltos septynios drausmės bylos, 2012 metais - devynios.

Teisėjų etikos ir drausmės komisijos pirmininkas Algis Norkūnas teigė, kad tokia statistika rodo, jog pažeidimų mažėja, ir tai vyksta dėl garso įrašų atsiradimo, teisėjų mokymų, principingesnio teismų pirmininkų darbo.

2014 metais Teisėjų etikos ir drausmės komisija iš viso gavo 272 skundus, prašymus ir teikimus, iš kurių 249 buvo atsisakyta nagrinėti. Anot pranešimo spaudai, dažniausios atsisakymo nagrinėti priežastys – motyvų trūkumas, prašymai tirti teismo sprendimus ir bylos eigą, o ne teisėjo elgesį.

Teisėjų etikos ir drausmės komisija nusprendė iškelti drausmės bylas Kaišiadorių rajono apylinkės teismo teisėjui Gintautui Kaulakiui ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjai Rasai Augustei.

Advokato Jono Korsako ir Kauno apygardos teismo pirmininko surinktoje medžiagoje buvo nurodyta, G.Kaulakis, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, beveik penkis mėnesius nesiėmė jokių veiksmų ir nesprendė dėl byloje likusio civilinio ieškinio dydžio. Teisėjas savo veiksmus aiškino, kad šis ieškinys negali būti išnagrinėtas, kol nebus baigta kita civilinė byla, kuri nagrinėjama Trakų rajono apylinkės teisme.

Teisėjų etikos ir drausmės komisija vertino, kad ilgą laiką jokių procesinių veiksmų neatlikimas pasirengiant nagrinėti šią civilinę bylą, nepaisant to, kad procesiniais dokumentais susijęs su kita byla, buvo nepagrįstas delsimas ir tai buvo netinkamas bylos nagrinėjimas. Komisija nusprendė iškelti drausmės bylą teisėjui G.Kaulakiui ir perduoti ją nagrinėti Teisėjų garbės teismui, pranešė Nacionalinė teismų administracija.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjos R.Augustės veiksmai svarstyti pagal Teisėjų tarybos teikimą. Tarybos teigimu, teisėja, nagrinėdama civilines bylas dėl teismo įsakymo išdavimo veikia savavališkai, neatsižvelgdama į Civilinio proceso kodekso nuostatas, įpareigojančias šiuos klausimus spręsti operatyviai ir koncentruotai, trūkumų šalinimo institutą taiko formaliai, nesivadovauja aiškiomis aukštesnės teismo instancijos nutartimis, o dėl to teismo įsakymo išdavimas užtrunka 2-4 mėnesius ir dar ilgiau.

Iš teisėjos priimamų sprendimų ir jos paaiškinimų matyti, kad teisėja gina asmeninę nuomonę ir principus, o ne proceso dalyvių teises ir teisėtus interesus.

Teisėjų etikos ir drausmės komisija konstatavo, kad R.Augustė pažeidė Teisėjų etikos kodekse įtvirtintą pavyzdingumo ir pareigingumo principus – saugoti savo profesijos garbę ir prestižą, pareigas atlikti nepriekaištingai, laiku, profesionaliai bei dalykiškai.

Be to, dėl teisėjos elgesio atsirado neigiamų padarinių: nepagrįstai ilgai užtruko bylų nagrinėjimas, nebuvo tinkamai ir operatyviai apgintos proceso dalyvių teisės ir interesai, dėl ilgo bylų nagrinėjimo išaugo proceso išlaidos.

Iškeltas drausmės bylas toliau svarstys Teisėjų garbės teismas. Jis spręs, kokią nuobaudą skirti.