Istorinės minutės

2019-ųjų rudenį iš vieno garsiausio Europoje muziejaus, Dresdeno rezidencinės pilies, "Žaliojo skliauto" galerijos, pagrobta brangenybių už 113,8 mln. eurų, padaryta žalos dar už 1 mln. eurų, tačiau nematerialiniai nuostoliai sunkiai įkainojami. Saksonijos vidaus reikalų ministras Rolandas Wölleris vagystę pavadino išpuoliu prieš saksų kultūrinę tapatybę.

Tąkart vagys pagrobė ne tik 4 300 deimantų ir briliantų: jais buvo inkrustuoti istoriniai artefaktai, tarp kurių – ir XVIII a. Saksonijos kurfiursto, Lenkijos karaliaus, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Augusto II brangenybės. Vienas vertingiausių eksponatų – epoletas su legendiniu 49 karatų Dresdeno baltuoju deimantu.

Vagių planas buvo tarsi iš įtempto siužeto filmo apie auditorijai simpatiškus plėšikus. Apskaičiuota kiekviena sekundė, kiekvienas dalyvių judesys, kiekvienas muziejaus centimetras. Tokią pagal ganėtinai primityvią schemą suregztą operaciją gali sužlugdyti žmogiškoji klaida ar nenumatytas incidentas. Deja, sėkmė Dresdene lydėjo vagis.

2019-ųjų lapkričio 25-osios rytas. Prieš pat 5 val. elektros skydinėje kyla gaisras ir rūmų prieigos paskęsta tamsoje. Niekieno nepastebėti šeši nusikaltėliai įsibrauna į pastatą per išvakarėse nupjautus ir vėl į vietą grąžintus vieno lango grotų virbus. Atsidūrę ekspozicijos salėje, jie išdaužia vitrinos stiklą ir, pasičiupę 21 eksponatą, pėdsakams paslėpti papurškę gesinimo putų, sprunka iš pastato.

Viena įžūliausių Vokietijos istorijoje vagysčių truko tik aštuonias minutes, nors vien vitrinos, už kurios eksponuotos brangenybės, gamintojai žadėjo, kad stiklas atlaikys 15 minučių daužymą kirviu.

Kriminalistų prakeiksmas

Dresdeno aukštesniajame apygardos teisme, kur prasidėjo procesas, laikomasi aukščiausio saugumo lygio. Pirmiausia dėl to, kad teisiamųjų,  21–24 metų vyrų, ta pati legendinė pavardė – Remmo.

Teisiamieji priklauso Berlyne įsikūrusio libaniečių kilmės Remmo klanui. Ši giminė – kasdienis ypatingo masto plėšimais užsiimančio Berlyno valstybinės kriminalinės policijos biuro 44-ojo skyriaus viršininko Carsteno Pfohlo galvos skausmas. „Kai kalbate apie Remmo, pirmiausia turite suprasti, koks didelis yra klanas“, – Vokietijos žiniasklaida cituoja C.Pfohlą. Esą pakanka žvilgtelėti į šeimos patriarcho Issos Remmo namus: jis turi keturiolika brolių ir seserų, o šie iš viso turi mažiausiai 78 vaikus.

Vokietijos kriminalistai skaičiuoja trylika atskirų šeimų, kurių narių skaičius siekia beveik 1 000. Nors nusikaltėliai – tikrai ne visi giminaičiai, Valstybinės kriminalinės policijos biuras suskaičiuoja daugiau nei 1 000 nusikaltimų, kurių įtariamieji priklauso Remmo klanui. Tad nieko keista, kad, Vokietijos bankuose ir muziejuose suveikus signalizacijai, tyrėjai pirmiausiai žvelgia į Berlyną ir pagalvoja apie Remmo klaną.

Remmo šeimos nusikaltimų sąrašas – įspūdingas ir, perfrazavus pareigūnus, keliantis jų prestižą nusikaltėlių pasaulyje. 2017-aisiais, kai dar nebuvo įvykdyta vagystė Dresdene, prokuratūra skaičiavo, kad klano narių nusikaltimų padaryta žala viršija 28 mln. eurų.

2018 m. vasarą policijos pareigūnai Berlyne ir Brandenburge atliko kratas su Remmo susijusiuose 77 nekilnojamojo turto objektuose. Buvo konfiskuoti Remmo šeimos nariams priklausantys hipotekos liudijimai ir žemė už daugiau nei 9,3 mln. eurų, įskaitant 600 ha kolektyvinių sodų teritorijos.

Prieš metus valstybinės kriminalinės policijos ir specialiosios paskirties pareigūnai atliko kratas daugiau nei 20 pastatų Berlyne ir Brandenburge. Reido metu konfiskuota 300 tūkst. eurų vertės turto, suimti keli klano nariai, tarp jų – ir teisinėmis priemonėmis su deportavimu į Libaną kovojęs nusikaltėlis.

Kriminalistai toliau aiškinasi dar 40 asmenų vaidmenį nusikaltime. Tarp jų – ir keturi apsaugos darbuotojai, stebėję vagystę savo monitorių ekranuose, tačiau, esą veikdami pagal tarnybines instrukcijas, nesijudinę iš vietos.

Smulkmenomis nesusigundo

Klano galvos Issos Remmo brolis Touficas pateko į kalėjimą už tai, kad 2014 m. su bendrininkais įsilaužė į taupomąją kasą Berlyne ir iš 330 seifų pavogė 9,1 mln. eurų. Pinigai nerasti iki šiol.

Su prieš teismą Dresdene stojusiais pusbroliais Ahmedu ir Wissamu siejama ir iki šiol įžūliausia laikyta vagystė – auksinės monetos iš Berlyno Bode's muziejaus pagrobimas 2017-aisiais. Tąkart jiems talkino ir Ahmedo brolis Wayci. Į muziejų vagys pateko naktį pro neuždarytą langą. Apie 100 kg svėrusią "Didžiojo klevo lapo" auksinę monetą jie išmetė pro langą, vėliau nusigabeno iki paslėpto automobilio.

Už šį nusikaltimą, cituojant nuosprendį, pareikalavusį „įžūlumo, drąsos ir noro rizikuoti“, pusbroliai buvo nuteisti 4,5 metų kalėjimo. Wayci buvo išteisintas pritrūkus įrodymų. Jiems talkinęs apsaugos darbuotojas Denisas W. buvo nuteistas trejiems metams ir keturiems mėnesiams. Tačiau 2017-aisiais 3,75 mln. eurų vertinta moneta, deja, taip ir nebuvo rasta: manoma, kad ją nusikaltėliai tiesiog išlydė. Iš nusikaltėlių priteista 3,4 mln. eurų.

Vagystės Dresdene metu Berlyno apygardos teisme vyko procesas dėl auksinės monetos vagystės. Nuosprendžio Wissamas laukė laisvėje ir, atrodo, pasinaudojo teismo pertrauka, kad įvykdytų kitą nusikaltimą.

Praėjus dviem dienoms po vagystės iš "Žaliojo skliauto", iki tol jau keletą kartų teistas Wissamas stojo prieš Erlangeno apygardos teismą. Jam inkriminuotas įsilaužimas į bendrovės „Lukas Hydraulics“ parduotuvę. Šios vagystės grobiu naudotasi įsilaužiant į seifus ir pinigų automatus.

Tarp kitų Remmo šeimos kriminalinių istorijų – ir pernai rugsėjį Berlyno apygardos teisme 7,5 metų kalėjimo nuteisto Muhamedo Remmo nusikaltimas. Kartu su penkiais bendrais jis apiplėšė inkasatorių, iš kurio pagrobė apie 1 mln. eurų. Vienas jo brolių šiandien stoja prieš teismą Dresdene.

Saksonijos policijos nuotr.

Dar daugiau įtariamųjų

Dresdeno tyrėjus pas Remmo šeimą atvedė, be kita ko, ir automobilis, kuriuo spruko vagys, – mėlynas „Audi“, mėgstamiausios šio klano markės. Anot pareigūnų, jei, darant nusikaltimą, naudojamas šios markės autombilis, tikimybė, kad kalbama apie Remmo šeimą, išauga.

Istorinę vagystę tyrė kelios dešimtys tyrėjų, iš įkalčių ir liudininkų parodymų tarsi iš dėlionės detalių atkūrę nusikaltimo paveikslą.

Rasto automobilio kėbulo numeris tyrėjus atvedė į Magdeburgą, kur jis ir buvo pirktas. Vėliau Berlyne, užklijavus specialią plėvelę, buvo pakeista automobilio kėbulo spava. Jame ir muziejuje kriminalistai rado keturių teisiamų Remmo vyrų DNR pėdsakų.

Prokurorai įsitikinę, kad asmenys, tiesiogiai susiję su vagyste, yra išaiškinti. Šešetui inkriminuojama grupinė vagystė sunkinančiomis aplinkybėmis, padegimas ir padegimas su ypač sunkiais padariniais: automobilį, kuriuo spruko, vagys padegė požeminėje gyvenamojo namo stovėjimo aikštelėje, taip sukeldami didelio gaisro riziką su galimomis gyventojų žūtimis. Už tai jiems gresia laisvės atėmimo bausmė iki dešimties metų.

Tačiau teisiamuosius ginantys keturiolika advokatų mano, kad klausimų, į kuriuos neatsakyta, dar gausu. Gynėjai teigia, kad nė vienas iš šešių teisiamųjų nebuvo matomas prokuratūros paskelbtame stebėjimo vaizdo kamerų įraše, kuriame matyti keturi po rūmus šmirinėjantys žmonės.

Ne visus atsakymus žino ir prokuratūra. Kriminalistai toliau aiškinasi dar 40 asmenų vaidmenį nusikaltime. Tarp jų – ir keturi apsaugos darbuotojai, stebėję vagystę savo monitorių ekranuose, tačiau, esą veikdami pagal tarnybines instrukcijas, nesijudinę iš vietos. Užuot bandę sustabdyti vagis, jie tik nuspaudė aliarmo mygtuką.

Pradingo amžiams?

Bene svarbiausias šio proceso klausimas – kur yra grobis. Tuoj po vagystės teisėtvarkos pareigūnus konsultuojantys brangenybių rinkos ekspertai dalijosi nuogąstavimais, kad istoriniai eksponatai gali būti sudarkyti. Esą tokių nusikaltimų užsakovų nedomina galimybė mėgautis šimtmečius skaičiuojančių artefaktų spindesiu. Juos masina tik jų sudedamosios dalys: brangakmeniai, deimantai – juos, kaip atskirus elementus, lengviausia realizuoti.

Vokietijos žiniasklaida cituoja Saksonijos kultūros ministrę Barbarą Klepsch, viltingai sakančią, esą kol kas nerasta įrodymų, kad artefaktai būtų parduoti ar sunaikinti. Guodžia garsūs precedentai, kai panašaus lygio nusikaltimų grobis atgautas praėjus ne vienam dešimtmečiui.

Vis dar siūlomas ir įspūdingas 0,5 mln. eurų atlygis už informaciją, kuri galėtų padėti rasti grobį. Milijoną eurų yra pažadėję privatūs meno mylėtojai. Viltis siejama ir su teisiamaisiais: į pagalbą susigrąžinant brangenybes būtų atsižvelgta skiriant bausmę.

Braižo įtarimų žemėlapį

"Bijau, kad akmenys yra išardomi ir parduodami atskirai", – šie žodžiai pastarosiomis dienomis skambėjo iš skirtingų ekspertų lūpų. Kitaip nei po šoko neatsigavę Vokietijos meno istorikai, muziejininkai bei oficialūs asmenys, nepriklausomi ekspertai ir meno detektyvai tuoj po vagystės prabilo, kad tokio pobūdžio plėšimai būna ne tik kruopščiai suplanuoti, bet ir inicijuojami sentimentų neturinčių asmenų. Užsakovams reikia ne istorinės vertybės, bet brangakmenių, kurie, suardžius gaminius, parduodami atskirai.

Anot meno rinkos detektyvo Willio Korte's, tikimybė, kad pavogtieji juvelyrikos šedevrai pasirodys meno rinkoje ir muziejuje, yra itin menka. "Deimantai visada buvo laikomi mokėjimo priemonėmis", – komentavo ekspertas iš Vokietijos, nuogąstaudamas, kad brangenybės iš Dresdeno gali būti atsidūrusios kriminaliniame pogrindyje kur nors Pietų Amerikoje, Azijoje ar Rytų Europoje. Pastarojo regiono nusikalstamos gaujos, anot W.Korte's, buvo ne vieno panašaus grobimo iniciatoriai.

Eksperto teigimu pastaruoju metu Europoje labai padaugėjo meno dirbinių vagysčių. "Tai susiję su nepaprastai didelėmis meno kūrinių kainomis, – aiškina jis, – ir santykinai paprasta tokių vagysčių įvykdymo technologija. Didžiausias iššūkis tokių plėšimų organizatoriams – ne įveikti muziejų ar saugyklų apsaugą, bet realizuoti grobį.

Tarsi apiplėšti Vatikaną

Rengdami vagystę Dresdene, plėšikai jau turėjo užsakovą. Tuo neabejoja ir amerikietis Larry Lawtonas, kadaise buvęs garsiausias brangakmenių vagis visoje Šiaurės Amerikoje, šiandien jis dirba policijos patarėju.

L.Lawtonas, užaugęs prastos reputacijos Niujorko Bronkso rajone, nusikalstamo pasaulio prieangyje atsidūrė būdamas vos 12-os. Nors vėliau dirbo pakrančių apsaugos tarnyboje, ilgainiui sugrįžo prie kriminalinių reikalų. Sulaukęs 28-erių jis pirmą kartą pavogė brangakmenių: vagystę buvo užsakęs savininkas, tokiu būdu norėjęs pasipelnyti iš draudimo.

Kai įpusėjusį ketvirtą dešimtį jį sučiupo policija, L.Lawtonas jau buvo apiplėšęs nuo 20 iki 25 JAV rytinės pakrantės juvelyrų ir pagrobęs 15 mln. dolerių vertės papuošalų. Vienuolika metų atsėdėjęs kalėjime, nuo 2007-ųjų jis ne tik sugrįžo į laisvę, bet ir atsidūrė kitoje barikadų pusėje: dirba policijos konsultantu, užsiima jaunimo prevencija, nuolat dalija interviu kaip nusikaltimų ekspertas ir konsultuoja brangakmenių draudimu bei prekyba užsiimančias bendroves.

Po neregėto masto vagystės Dresdene į jį kreipėsi ir Vokietijos žurnalistai, prašydami pasidalyti savo samprotavimais apie šią vagystę. "Buvau šokiruotas! Tarsi būtų apiplėštas Vatikanas – pavogti papuošalai yra neįkainojami. Tai gali būti didžiausias plėšimas istorijoje", – buvęs stambių vagysčių vykdytojas šiandien kalba it būtų užkietėjęs kokios paveldo mėgėjų draugijos narys.

Užsako pirkėjas

L.Lawtonui šypseną kelia valdžios delsimas įvardyti tikrąją nuostolių sumą. "Įvertinti akmenis ir brangiuosius metalus – tai gana paprasta. Kur kas sunkiau išreikšti eurais istorinę vertę. Vėl pasitelkčiau Vatikano pavyzdį: jei gaisras sunaikintų Siksto koplyčią, kiek ji būtų verta? Kelių milijardų? O kaip dėl dešimčių tūkstančių lankytojų kasdien, kurie moka pinigus, kad galėtų pasigrožėti šiuo unikaliu statiniu? Tikriausiai tai yra priežastis, kodėl Dresdene pavogti papuošalai nebuvo apdrausti – net didžiausi pasaulio draudikai bijo tokios rizikos", – sako buvęs brangakmenių vagis.

Svarbiausias brangakmenių vagis kamuojantis klausimas: kaip atsikratyti grobio?

Jo manymu, turėtų būti kalbama apie šimtus milijonų eurų vien materialinės vertės: net Didžiosios Britanijos draudimo bendrovė "Lloyd's of London" negalėtų kompensuotų Dresdeno brangakmenių praradimo.

Iš muziejaus Dresdene nugvelbtos anaiptol ne visos vertybės. Kodėl? "Svarbiausias brangakmenių vagis kamuojantis klausimas: kaip atsikratyti grobio? Brangakmenių vagystės planuojamos nuo kito galo – nuo užsakovo, – aiškina ekspertas iš JAV. – Paprastai tai yra prekeivis vogtais daiktais. Su juo deramasi, ką vogti ir kaip už tai bus atsilyginta. Užsakovas taip pakeičia pavogtus brangakmenius, kad nebeįmanoma jų atpažinti, ir parduoda. Pažvelkite į Dresdene pavogtas brangenybes: tai yra daugybė atskirai inkrustuotų deimantų – tokius akmenis lengva atskirti."

Net jei išardyti brangakmeniai nė iš tolo nesiekia tikrosios dirbinių vertės, nusikaltimo organizatoriai jau turi pelno. "Net ir vieno karato deimantai turi savo vertę", – sako ekspertas iš Vokietijos W.Korte ir pastebi, kad vagystę įvykdyti buvo labai paprasta.

Grotos, kurias galima perpjauti, langai, kuriuos įmanoma atidaryti, vaizdo įrašymo aparatūra be specialaus apšvietimo ir apsaugos darbuotojai, kurie, net būdami ginkluoti, ne iškart sureaguoja, – anot W.Korte's, net eilinė juvelyrikos parduotuvė saugoma geriau. Didžiuosiuose miestuose dirbiniai net iš vitrinų nakčiai išimami, nuleidžiamos geležinės žaliuzės.

Tyrėjų paskelbtame saugumo kamerų nufilmuotame įraše matyti du vyrai. Įraše užfiksuota, kaip vienas iš jų kirviu daužo muziejaus stendą, kuriame laikyti trys papuošalų su deimantais rinkiniai. Viskas truko vos kelias minutes. Atlikę savo darbą, įtariamieji nusikaltimo vietoje papurškė gesinimo putų – taip norėta sunaikinti pėdsakus – ir pabėgo automobiliu "Audi A6". Automobilis vėliau rastas kitame miesto gale. Manoma, kad plėšikų buvo keturi.

Muziejaus direktorius Dirkas Syndramas laikraščiui "Sächsischen Zeitung" sakė, kad apsaugos sistema buvo patikrinta prieš ketverius metus ir įvertinta puikiai. "Tai buvo tarsi "Misija neįmanoma", – sukrėstas įstaigos vadovas plėšimą lygino tik su garsiuoju Holivudo nuotykių filmu. Juo labiau kad stiklas, už kurių buvo brangenybės, sudaužytas akimirksniu. "Apsaugos stiklo tiekėjas nesilaikė pažado", – anot D.Syndramo, buvo teigta, kad stiklas atlaikytų ketvirčio valandos ataką kirviu. Tačiau pirmadienio rytą siautėjusiems vagims pakako kelių sekundžių.

Kas ir pagal kokius kriterijus atrinko muziejaus apsaugininkus, įstaigos vadovai nekalba. Užuot žaibiškai sureagavę – juk buvo ginkluoti – nusikaltimo metu dirbę budėtojai tiesiog paspaudė pavojaus mygtuką.

Sakyčiau, kad tipiškas brangakmenių vagis yra aukštesnio nei vidutinio intelekto, nebijantis rizikuoti ir labai komunikabilus.

Jokios romantikos, tik pinigai

Negailestingai pasielgiama ne tik su brangakmeniais. 2017-ųjų kovą iš Bode muziejaus Berlyne buvo pavogta 100 kg svėrusi 53 cm skersmens aukso moneta "Big Maple Leaf". Dėl šios vagystės šiemet kaltinimai buvo pateikti žinomai nusikalstamo pasaulio grupuotei, tačiau moneta, kaip spėjama, amžiams prarasta: ji buvo išlydyta.

Ar tai reiškia, kad ir XVIII a. lobiu vadinami brangakmeniai iš Dresdeno prarasti amžiams? L.Lawtono verdiktas: taip, jei per pirmąsias tris paras grobis nėra surandamas. Ekscentriški milijardieriai, kurie vagia istorinius artefaktus, kad eksponuotų juos savo slaptose saugyklose, – taip būna tik Holivudo filmuose.

JAV policijos konsultanto teigimu, tokių vagysčių atveju grobį įmanoma susigrąžinti tik tuomet, jei draudimo kompanijos nesidėrėdamos pasiūlo išpirką. "Skaičiavimas paprastas: užuot sumokėjus 100 mln. draudimo išmokos, sumokama dešimt. Nesvarbu kam", – sako jis. Ar ši schema veiktų ir Dresdeno byloje, L.Lawtonas nesiėmė spręsti: "Tikriausiai Vokietijos valstybė privalėtų padidinti priemoką."

Dresdene dirbo patyrę profesionalai, įsitikinęs L.Lawtonas. "Pradedant nuo elektros paskirstymo dėžutės problemų – klasikinis būdas norint privilioti policiją į tam tikrą vietą, iki stiklo vitrinų sudaužymo. Jie akivaizdžiai žinojo, kad tai nėra neperšaunamas stiklas. Tokios vitrinos, žinoma, nėra pagamintos iš įprasto stiklo, reikia atitinkamo įrankio, šiuo atveju kirvio, ir jėgos. Spėčiau, kad vagys arba patys gerai ištyrinėjo muziejų, arba turėjo gal net ne vieną pagalbininką. O gal būta abiejų atvejų", – sakė ekspertas.

Įvykis Dresdene jam priminė tarptautiniu mastu veikiantį brangakmenių vagių tinklą "Rožinė pantera", kuri skaudžiai smogia ir pasislepia.

O dėl Holivudo kuriamo įvaizdžio, esą brangakmenių vagys griebiasi ne jėgos, bet klastos? "Jie yra nusikaltėliai, neturėtumėte to romantizuoti. Sakyčiau, kad tipiškas brangakmenių vagis yra aukštesnio nei vidutinio intelekto, nebijantis rizikuoti ir labai komunikabilus. Ne tik todėl, kad dažnai dirba komandoje, bet ir todėl, kad yra priklausomas nuo žmonių, iš kurių turi išgauti informacijos", – sako L.Lawrensas.

Jam antrina ir W.Korte. Per ilgus darbo metus jam netekę sutikti nė vieno ne tik brangakmenis mėgstančio, bet ir jų pridėtinę vertę žinančio gangsterio: romantiškieji deimantų vagys – tik kino filmuose.

Oficiali rinka neprieinama?

Kiek daugiau optimizmo rodo svarbiausiu deimantų prekybos tašku vadinamo Antverpeno deimantų centro atstovė Margaux Donckier. Jos teigimu, Antverpeno brangakmenių prekiautojai palaiko glaudžius ryšius ir akimirksniu sužino visas naujienas apie vogtus brangakmenius. Kai 2016-aisiais iš JAV televizijos žvaigždės Kim Kardashian buvo pavogtos 9 mln. eurų vertės brangenybės, žinia apie tai akimirksniu pasiekė Antverpeną ir čia vagims buvo užtrenktos durys.

Dresdeno grobio pardavėjai Antverpene esą taip pat nesijaustų saugūs: čia dirbantys specialistai bendradarbiauja su policija, be to, kvartalą stebi 2000 kamerų.

M.Donckier neskubėjo daryti blogiausių išvadų: pagrobtieji deimantai yra vertingiausi kaip istorinė vertybė. Be to, dėl senosios apdirbimo technikos jie kaipmat atkreiptų dėmesį ir būtų identifikuoti.

Dingęs lobis

Per keletą dienų paaiškėjo, ką iš vieno seniausių pasaulyje muziejų Dresdene – karališkuosiuose rūmuose esančio "Žaliojo skliauto" – lapkričio 25-ąją pagrobė vagys.

Per didžiausią visų laikų meno kūrinių vagystę pagrobta dalis brangenybių kolekcijos, priklausiusios XVIII a. Saksonijos kurfiurstui, Lenkijos karaliui ir Lietuvos Didžiajam Kunigaikščiui Augustui II. Vagys išnešė vienuolika eksponatų, pagrobė dar trijų dirbinių atskiras dalis.

Tarp pavogtų daiktų yra vienas vertingiausių eksponatų – epoletas (puošnus antpetis) su istoriniu 49 karatų Dresdeno baltuoju deimantu. Mažmeninės prekybos deimantais bendrovės "77Diamonds" ekspertų teigimu, šis deimantas gali būti vertas 9,1–10,9 mln. eurų. Šį deimantą, nušlifuotą XVII a. pradžioje, 1728 m. Augustas nupirko už didelę sumą.

Pavogtas ir kardas su devyniais dideliais ir 770 mažesnių deimantų inkrustuota rankena bei lankas, puoštas 662 briliantais, skrybėlės papuošalai, Baltojo Erelio žvaigždės kleinodas, deimantais inkrustuotos batų sagtys, sagos, Saksonijos karalienės Amalie Augustės briliantų vėrinys ir kt.

Rytų Vokietijoje pareigūnai sukelti ant kojų nuo pirmadienio, kai ankstų rytą į Dresdeno karališkuosiuose rūmuose esantį „Žaliąjį skliautą“ įsilaužę vagys įvykdė, kaip skelbia žiniasklaida, didžiausią visų laikų meno kūrinių vagystę.

Policija prašo gyventojų, mačiusių arba turinčių kokios nors informacijos apie šį apiplėšimą, su jais susisiekti. Pareigūnai taip pat paskelbė iš muziejaus pavogtos brangenybių kolekcijos, priklausiusios XVIII amžiaus Saksonijos kurfiurstui, Lenkijos karaliui ir Lietuvos didžiajam kunigaikščiui Augustui II, nuotraukas.

Tarp dingusių brangenybių yra kardas su devyniais dideliais ir 770 mažesnių deimantų  inkrustuota rankena bei lankas, puoštas 662 briliantais.

Tyrėjai taip pat paskelbė saugumo kamerų padarytą neįtikėtiną įrašą, kuriame matyti du vyrai. Įraše užfiksuota, kaip vienas iš jų kirviu daužo muziejaus stendą.

Nusikaltėlių gauja

Ankstų pirmadienio rytą prieš įsilauždami į rūmus nusikaltėliai padegė netoli muziejaus esantį elektros skydą ir išjungė muziejaus signalizaciją, sakė policija.

Nors elektros tiekimas buvo atjungtas, stebėjimo kameros vis tiek nufilmavo du apiplėšimą įvykdžiusius įtariamuosius.

„Viskas truko vos kelias minutes“, – sakoma policijos pranešime.

Po to įtariamieji pabėgo automobiliu „Audi A6“ ir iki šiol slapstosi.

Automobilis, kuris veikiausiai buvo skirtas pabėgimui, vėliau buvo rastas kitoje miesto vietoje, nurodė pareigūnai. Jį apžiūrintys ekspertai ieško kokių nors įkalčių, galinčių padėti rasti nusikaltėlius.

Pirmadienį vakare Dresdeno policijos viršininkas Joergas Kubiessa (Jorgas Kubysa) interviu transliuotojui ZDF sakė, kad šį nusikaltimą galėjo įvykdyti „nusikaltėlių gauja“.

Dresdeno policija taip pat palaiko kontaktą su Berlyno kolegomis, ieškodama galimų ryšių su kita panašia brangenybių vagyste sostinėje prieš dvejus metus.

2017 metais iš Berlyno Bodės muziejaus buvo pavogta 100 kg sverianti 24 karatų milžiniška aukso moneta. Dėl šios vagystės veliau buvo teisiami keturi vyrai, susiję su liūdnai pagarsėjusia Berlyno nusikaltėlių gauja.

Tačiau moneta iki šiol nesurasta. Didėja susirūpinimas, kad pirmadienį iš muziejaus plėšikų išneštas lobis taip pat gali būti prarastas visiems laikams.

Neįkainojama vertė

Manoma, kad nusikaltėliai  iš pavogtų brangenybių gali išimti deimantus ir juos parduoti atskirai. Tačiau „Žaliojo skliauto“ direktorius Dirkas Syndramas (Dirkas Sindramas) perspėjo, kad būtų „kvaila taip daryti“.

„Jie visi yra XVIII amžiaus briliantai. Negalima tų brangakmenių paversti grynaisiais“, o suskaldyti jie prarastų dalį vertės, sakė jis naujienų agentūrai DPA

Muziejaus vadovai atsisakė įvardyti tikslią pagrobtų brangenybių kainą.

Dresdeno valstybinės meno kolekcijos vadovė Marion Ackermann (Marion Akerman) pareiškė, kad šie daiktai yra „neįkainojamos kultūrinės ir istorinės vertės“. 

„Negalime nustatyti tikslios jų vertės, nes jie yra neįkainojami“, – pridūrė ji.

Bulvarinis laikraštis „Bild“ anksčiau pranešė apie „veikiausiai didžiausią meno kūrinių vagystę nuo Antrojo pasaulinio karo“ ir paskelbė, kad „buvo pavogti senoviniai papuošalai, kurių vertė siekia maždaug milijardą eurų“.

„Svarbiausias prioritetas“

„Žaliasis skliautas“ yra vienas seniausių muziejų Europoje, kurį 1723 metais įkūrė Augustas II, dar vadinamas Augustu Stipriuoju.

Dresdeno karališkieji rūmai labai nukentėjo per Antrąjį pasaulinį karą, todėl „Žaliasis skliautas“ po restauracijos duris lankytojams atvėrė tik 2006-aisiais.

Vienas vertingiausių muziejaus eksponatų, Dresdeno žaliasis deimantas, šiuo metu yra paskolintas Niujorko Metropoliteno meno muziejui, kur vyksta Europos rūmų brangenybių ir mokslo paroda.

Vokietijos kultūros ministrė Monika Gruetters (Monika Griuters) pareiškė, kad muziejų ir kultūros įstaigų apsauga dabar yra „svarbiausias prioritetas“.

„Tokių daiktų, kurie prisideda prie mūsų tautos kultūrinio identiteto, vagystė užgauna mūsų širdis“, – sakė ji.

Dresdeno policija nurodė, kad per sprogimus pirmadienio vakarą žmonės nenukentėjo.

Šis miestas yra tapęs kraštutinių dešiniųjų protestų prieš didžiulę migrantų bangą, užplūdusią Vokietiją, židiniu.

„Nors neturime laiško apie kaltės prisiėmimą, turime manyti, kad (šie išpuoliai įvykdyti) ksenofobiniu pagrindu“, – sakė policijos vadovas Horstas Kretschmaras (Horstas Krečmaras).

Pareigūnai pranešė radę prie kongresų rūmų savadarbės bombos liekanų. Po šio incidento policija sugriežtino visų Dresdeno mečečių apsaugą.

Savadarbės bombos sprogo apie 22 val. vietos (23 val. Lietuvos) laiku. Vienas sprogimas apgadino mečetės duris, o incidento metu musulmonų maldos namuose buvo imamas su šeima. Taip pat iš dalies buvo evakuotas viešbutis Dresdeno tarptautiniame kongresų centre.

Dresdene, esančiame buvusioje komunistinėje rytinėje Vokietijos dalyje, susikūrė gatvės judėjimas „Europiečiai patriotai prieš Vakarų islamizaciją“ (PEGIDA).

Šio judėjimo nariai aršiai protestuoja prieš į šalį plūstančius pabėgėlius ir migrantus. Praėjusiais metais į stambiausią Europos ekonomiką atvyko apie 1 mln. prieglobsčio prašytojų.

Ateinantį pirmadienį Dresdene vyks Vokietijos nacionalinio suvienijimo 26-ųjų metinių iškilmės. Jose dalyvaus kanclerė Angela Merkel ir prezidentas Joachimas Gauckas (Joachimas Gaukas).

Praėjusią savaitę vyriausybės metiniame pranešime apie padarytą pažangą po suvienijimo, buvo įspėta, kad auganti ksenofobija ir dešiniojo sparno ekstremizmas kelia grėsmę taikai rytų Vokietijoje.

Po susivienijimo 1990 metais kasmet į vakarų Vokietiją ieškoti darbo ir geresnės perspektyvos išvažiuodavo po 200 tūkstančių žmonių.

Pasak Federalinio gyventojų tyrimo instituto, posūkis įvyko 2014 metais, daugiausia dėl vis didėjančio Vokietijos sostinės patrauklumo.

„Berlynas ir jo apylinkės yra patrauklios migrantams iš vakarų, – nurodo institutas. – Be Berlyno grynoji imigracija būtų neigiama“.

Kituose rytų miestuose, kaip Dresdenas ir Leipcigas, taip pat stebimas prieaugis, bet mažesniuose miestuose gyventojų skaičius mažėja.

Praėjus ketvirčiui amžiaus nuo Berlyno sienos nugriovimo, rytinėje Vokietijoje nedarbas tebėra didesnis negu vakarinėje.

Vokietijos antiislamiškas judėjimas „Europiečiai patriotai prieš Vakarų islamizaciją“ (PEGIDA) pirmadienį surengė naują puolimą prieš kanclerę Angelą Merkel, pavadinęs ją „pavojingiausia moterimi Europoje“ ir pareikalavęs nedelsiant atsistatydinti.

PEGIDA lyderė Tatjana Festerling per mitingą rytiniame Dresdeno mieste tūkstančiams savo šalininkų sakė, kad dėl A.Merkel politikos atverti šalies duris pabėgėliams Vokietija virto „gigantiška stovykla džiunglėse“.

T.Festerling, kuri užėmė ketvirtą vietą birželį vykusiuose Dresdeno mero rinkimuose, surinkusi 10 proc. balsų, pavadino kanclerę neatsakinga“ ir sakė, kad A.Merkel yra „pavojingiausia moteris Europoje“.

Į didžiausią Europos ekonomiką šiais metais, kaip prognozuojama, turėtų atvykti maždaug milijonas nuo karo ir skurdo bėgančių žmonių, ir dėl to didžiulį nepasitenkinimą reiškia įvairios prieš užsieniečius nusistačiusios grupės, įskaitant aniislamišką ir antiimigracinį judėjimą PEGIDA.

Pastarajame iš kiekvieną savaitę rengiamų mitingų PEGIDA lyderė kaltino A.Merkel, kad ji sąmoningai atsisako „saugoti Vokietijos sienas“.

Vokietijos „antiislamizacijos“ judėjimas PEGIDA buvo įkurtas pernai spalį Dresdene.

Iš pradžių jo rengiamos „Pirmadienio eitynės“ šiame mieste sutraukdavo vos po kelis šimtus žmonių, tačiau ilgainiui protestuotojų skaičius augo, o analogiški judėjimai ėmė kurtis ir kituose Vokietijos miestuose.

Sausio pradžioje, po kruvinų islamo ekstremistų išpuolių Paryžiuje, PEGIDA eitynėse Dresdene dalyvavo 25 tūkst. žmonių.

Tačiau PEGIDA siunčiama ksenofobinė žinia išprovokavo gausias atsakomąsias demonstracijas, kurios pagal dalyvių skaičių smarkiai pranoko prieš užsieniečius nukreipto judėjimo ir jo regioninių atšakų šalininkų mitingus.

Prieš 70 metų Sąjungininkų bombonešiai pavertė dykviete Vokietijos istorinį miestą Dresdeną, po Antrojo pasaulinio karo tapusį taikos simboliu, kurį pastaruoju metu aptemdė antiislamistiniai protestai.

Vokietijos prezidentas Joachimas Gauckas (Joachimas Gaukas) penktadienį dalyvaus atminimo ceremonijoje šio rytinio miesto simboliu tapusioje XVII a. Švč. Mergelės Marijos bažnyčioje, kuri per bombardavimą buvo sulyginta su žeme, o vėliau atstatyta.

Barokinis Dresdenas, laikomas vienu iš Europos architektūros perlų ir vadinamas Florencija prie Elbės, ilgai neatstatinėjo sugriautos bažnyčios, įgijusios karo memorialo statusą, bet po Vokietijos pakartotinio suvienijimo ji buvo atstatyta, panaudojus 8,4 tūkst. originalių plytų, ir prieš dešimtmetį vėl pašventinta.

1945 metų vasario 13-ąją Sąjungininkų bombonešiai pradėjo didžiulį 37 valandų reidą, o jų numestos padegamosios bombos Dresdene sukėlė milžinišką gaisrą, sunaikinusį didžiąją dalį miesto centro.

Miestas, iki tol beveik nepaliestas Sąjungininkų aviacijos kampanijos prieš nacistinę Vokietiją, tapo karo siaubo simboliu, nors kai kurie kiti, tokie kaip šiaurinis Hamburgo uostamiestis, buvo dar labiau nuniokoti.

Dresdeno bombardavimas, nusinešęs apie 25 tūkst. žmonių gyvybių, pasak kai kurių kritikų, buvo strategiškai nepagrįstas, nes hitlerinė Vokietija jau buvo faktiškai nugalėta, o bombomis, regis, taikytasi labiau į civilius negu į karinius taikinius.

Ultradešiniųjų pažiūrų šalininkai daugelį metų išnaudodavo šios tragedijos metines, vaizduodami Vokietiją kaip auką.

Kasmetiniai neonacių susibūrimai anksčiau sutraukdavo iki 6 tūkst. žmonių, o Dresdeno gatvėse būdavo rengiamos „laidotuvių eitynės“.

Tačiau pernai tose eitynėse buvo tik apie 500 dalyvių, taip pat buvo surengta didelė atsakomoji antirasistinė ir pacifistinė demonstracija.

Antifašistinių organizacijų šalininkai šiemet Dresdene ketina tradiciškai susikibti rankomis ir sudaryti gyvąją grandinę, pagerbdami didžiulio bombardavimo aukas, nors didelis ultradešiniųjų stovyklos susibūrimas neplanuojamas.

Dresdenas neseniai atsidūrė tarptautinės žiniasklaidos dėmesio centre dėl pernai spalį čia įsikūrusio „antiislamizacijos“ judėjimo PEGIDA, kuris kiekvieną savaitę išvesdavo į gatves tūkstančius protestuotojų.

Sausio pradžioje, po kruvinų islamo ekstremistų išpuolių Paryžiuje, PEGIDA eitynėse dalyvavo 25 tūkst. žmonių.

Bet vėliau šis judėjimas pakriko, atsistatydinus jo įkūrėjui, kai internete buvo paviešinta nuotrauka, kurioje jis pozuoja vaizduodamas nacių lyderį Adolfą Hitlerį. Iš PEGIDA taip pat pasitraukė daugelis kitų šio judėjimo lyderių.