Toks pareiškimas pasirodė po to, kai dronai pataikė į Maskvos gyvenamuosius daugiaaukščius, pirmoje tokioje atakoje nuo Kremliaus puolimo Ukrainoje pradžios.

Dronams atakuojant Maskvą ir aplinkinius rajonus, Rusijos bepiločiai orlaiviai trečią dieną iš eilės nusitaikė į Kyjivą, Ukrainai ruošiantis dideliam kontrpuolimui prieš Rusijos pajėgas.

Pareigūnai teigė, kad Maskvoje niekas rimtai nenukentėjo, o gyvenamiesiems pastatams padaryta tik nedidelė žala, tačiau kai kurie gyventojai sakė, kad niekada nemanė, jog Rusijos sostinė gali taip nukentėti.

„Aš kažkodėl maniau, kad visa tai kažkur toli, kad tai mūsų nepaveiks, o staiga tai tapo labai arti“, – naujienų agentūrai AFP sakė pensininkė Tatjana Kalinina, gyvenanti Maskvos pietvakariuose, netoli vieno iš apgadintų daugiabučių.

Rusijos gynybos ministerija pranešė, kad per ataką buvo panaudoti aštuoni dronai, ir pridūrė, kad penki iš jų buvo numušti, o trys – sugadinti.

V. Putinas teigė, kad Maskvos oro gynybos sistema dirbo patenkinamai ir pažymėjo, kad dronų ataka prieš Maskvą buvo Kyjivo atsakas į rusų smūgį ukrainiečių karinės žvalgybos būstinei.

Jis sakė, kad Ukraina bando įbauginti rusus.

„Kalbėjome apie smūgius vadavietėms [Ukrainoje]“, – pridūrė Rusijos prezidentas.

Įbauginti Rusiją

„Atsakydamas į tai, Kyjivo režimas pasirinko kitą kelią – bandymą įbauginti Rusiją, įbauginti Rusijos piliečius ir smogti gyvenamiesiems pastatams“, –  per valstybinę televiziją pareiškė V. Putinas.

Iš trijų bepiločių orlaivių, pataikiusių į gyvenamuosius pastatus, du įsirėžė į daugiaaukščius namus turtinguose Maskvos pietvakariuose, o trečiasis apgadino gyvenamąjį pastatą priemiestyje.

Kiti dronai nukrito už Maskvos ribų. Kai kurios nuolaužos buvo rastos maždaug už 15 kilometrų nuo V. Putino rezidencijos Novo Ogariove.

Viename vaizdo įraše, kuriuo dalijamasi socialinėje žiniasklaidoje, matyti sprogimas, po kurio į dangų kyla dūmų stulpas.

Anksčiau šį mėnesį virš Kremliaus buvo perimti du dronai, tačiau antradienio įvykiai yra pirmas kartas, kai bepiločiai orlaiviai pataikė į Maskvos, esančios už šimtų kilometrų nuo fronto linijos Ukrainoje, gyvenamuosius rajonus.

Tikėtina, kad šie reidai bus vertinami kaip psichologinis smūgis ir didelė gėda Kremliui, labai norinčiam įtikinti, kad užsitęsęs konfliktas nekelia grėsmės rusams.

Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio patarėjas Mychaila Podoliakas sakė, kad Kyjivas nėra tiesiogiai susijęs su išpuoliais.

Maskvos meras Sergejus Sobjaninas sakė, kad du žmonės kreipėsi į medikus, tačiau niekas nepatyrė rimtų sužalojimų.

„Nebuvo jokios panikos“

Per smūgius apgadintų pastatų gyventojai buvo trumpam evakuoti.

Profsojuznaja gatvėje policija aptvėrė gyvenamąjį namą su išdaužtu langu, tačiau aplinkui buvo palyginti ramu, lauke žaidė vaikai, o vietiniai gyventojai vedžiojo šunis, sakė AFP korespondentas.

Kai kurie gyventojai buvo perkelti į netoliese esančią mokyklą, kur gėrė arbatą ir žiūrėjo sovietinių laikų filmą.

Toje pačioje gatvėje, bet arčiau Maskvos centro gyvenantis 50-metis informacinių technologijų darbuotojas Valentinas Jemeljanovas sakė, kad nebuvo jokios baimės ar panikos.

„Žala yra minimali, – sakė jis AFP ir pridūrė, kad jo nenustebino dronų ataka, atsižvelgiant į karo eskalavimą. – Akivaizdu, kad reikalai krypsta šiuo keliu.“

Maskviečiai Rusijos žurnalistams pasakojo, kad dronas taip pat įsirėžė į daugiaaukščio namo Lenino prospekte 14 aukšte esantį butą, tačiau nesprogo.

Maskvos priemiestyje 40-metis muitinės pareigūnas Maksimas pasakojo, kad garsus triukšmas jį ir jo žmoną pažadino 4 val. ryto vietos ir Lietuvos laiku. Jis sakė, kad turi daug su saugumu susijusių klausimų pareigūnams. Ypač jis norėtų paklausti, kodėl Rusijos sienos vis dar atviros.

Sumenkina išpuolių reikšmę

Politikos analitikė Tatjana Stanovaja sakė, kad stebina tai, jog Rusijos pareigūnai menkina dronų atakų prieš Rusijos miestus reikšmę.

Nuo Rusijos puolimo Ukrainoje pradžios dronų atakomis buvo atakuojami taikiniai už Maskvos ribų, įskaitant toli nuo fronto esančius karinius objektus.

Ukraina pranešė, kad per naujausią Rusijos antskrydį prieš Ukrainos sostinę – trečią per parą – numušė 29 iš 31 drono, daugiausia virš Kyjivo ir aplink jį.

Pirmadienį Rusija Kyjivą apšaudė raketomis, priversdama panikos apimtus gyventojai bėgti į slėptuves. Tai buvo neįprastas Ukrainos sostinės puolimas dienos metu.

Manoma, kad daug kas Ukrainoje džiūgavo dėl dronų atakų Maskvoje.

Kyjivo meras Vitalijus Klyčko pareiškė negalįs suprasti, kodėl Maskvos gyventojai ir toliau gyvena taikiai, kai Rusijos pajėgos terorizuoja Ukrainos sostinę.

Pasak jo, maskviečiai turėtų pajusti, „ką reiškia gyventi tokiomis sąlygomis, kokiomis pastaruosius pusantrų metų gyveno Kyjivas“.

Kyjivas pastaruoju metu rengiasi kontrpuolimui, nors apie jo laiką ir kryptį spėliojama jau kelis mėnesius.

Rusijos gynybos ministerija apkaltino Kyjivą dėl išpuolių prieš Maskvą ir aplinkinį regioną, per kuriuos,  pareigūnų teigimu, buvo nesunkiai sužeisti du žmonės ir nežymiai apgadinta pastatų.

Kyjivas neigė atsakomybę dėl atakų Maskvoje.

Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio patarėjas Mychaila Podoliakas pajuokaudamas atmetė tiesioginio Kyjivo dalyvavimo suduodant smūgius bepiločiais orlaiviais galimybę.

Jis pavadino tai nelabai įdomiu įvykiu, tačiau pažymėjo, kad „galbūt ne visi dronai yra pasirengę pulti Ukrainą ir nori grįžti pas savo kūrėjus“.

„Visi žmonės, kurie mano, kad dėl kažkokių priežasčių gali žaisti vienpusį žaidimą, kad galima visiškai nebaudžiamai naikinti suverenią kitos valstybės valstybę... Ar po 15 mėnesių jie dar nesuprato, kad iš esmės 2014 metų jie neturės? Nebus pasirašyta jokia skiriamoji linija... Ir jie toliau kalbės apie tai, kaip jie visą pasaulį klupdo ant kelių – to nebus!“, – sakė M. Podoliakas. Jį citavo naujienų agentūra „Unian“.

Atsakydamas į klausimą, ar Ukraina susijusi su šiandienos išpuoliais prieš Maskvą, V. Zelenskio patarėjas teigė, kad šalis yra susijusi su dirbtiniu intelektu, bet ne tiesiogiai su išpuoliais.

Du dėl dronų atakų nukentėję gyvenamieji namai yra prestižinėje pietvakarinėje Rusijos sostinės dalyje, netoli miesto centro. Vienas iš jų yra netoli populiaraus parko.

Anksčiau šį mėnesį virš Kremliaus buvo perimti du dronai, tačiau antradienio įvykiai yra pirmas kartas, kai bepiločiai orlaiviai pataikė į Maskvos, esančios už šimtų kilometrų nuo fronto linijos Ukrainoje, gyvenamuosius rajonus.

Šie reidai bus vertinami kaip psichologinis smūgis ir didelė gėda Kremliui, labai norinčiam įtikinti, kad užsitęsęs konfliktas nekelia grėsmės rusams.

Rusijos gynybos ministerija pranešė, kad per ataką buvo panaudoti aštuoni dronai.

Socialiniuose tinkluose paskelbtame pareiškime ministerija teigė, kad visi priešo dronai buvo numušti arba neutralizuoti.

Išpuolį patvirtino Maskvos ir sostinės regiono valdžia.

Maskvos meras Sergejus Sobianinas sakė, kad po reido į medikus kreipėsi du žmonės, tačiau niekas nepatyrė rimtų sužalojimų.

Sprogimai

Maskvos srities gubernatorius Andrejus Vorobjovas teigė, kad netoli sostinės taip pat buvo numušti keli dronai.

„Šį rytą kai kurių Maskvos srities rajonų gyventojai girdėjo sprogimus, tai buvo mūsų priešraketinės gynybos sistema“, – rašė jis.

„Keli dronai buvo numušti artėjantys prie Maskvos“, – sakė jis ir paragino gyventojus išlaikyti ramybę. Visos gelbėjimo tarnybos atlieka savo darbą, pridūrė gubernatorius.

Nuo Rusijos puolimo Ukrainoje pradžios dronų atakomis buvo atakuojami taikiniai netoli Maskvos, įskaitant toli nuo fronto esančius karinius objektus.

S. Sobianinas sakė, kad dviejų per antradienio smūgius apgadintų pastatų gyventojai buvo evakuoti, ir pridūrė, kad jie galės grįžti į savo butus, kai specialiosios tarnybos baigs darbą.

Taip pat antradienį Ukraina pranešė, kad per naujausią Rusijos ataką – trečią per 24 valandas prieš sostinę – numušė 29 iš 31 drono, daugiausia virš Kyjivo ir Kyjivo regiono.

Sostinės meras Vitalijus Klyčko pranešė, kad per Rusijos bepiločių lėktuvų masinę ataką šalies sostinėje žuvo vienas žmogus.

Platformoje „Telegram“ jis nurodė, kad gelbėtojai iš daugiaaukščio pastato pietiniame Kyjivo rajone evakavo tris sužeistuosius ir dar 20 žmonių. Dėl krintančių nuolaužų pastate kilo gaisras.

Pirmadienį Rusija Kyjivą apšaudė raketomis, priversdama panikos apimtus gyventojai bėgti į slėptuves. Tai buvo neįprastas Ukrainos sostinės puolimas dienos metu.

Naujausios atakos buvo surengtos Ukrainos sostinei nespėjus atsigauti po sekmadienio naktį įvykdytos dronų atakos – didžiausios nuo praėjusių metų vasario, kai Rusija pradėjo savo karinę kampaniją Ukrainoje.

Balandžio mėnesį Kyjivas gavo pirmąsias Jungtinėse Valstijose pagamintų raketų „žemė–oras“ „Patriot“ siuntas, o JAV prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) pirmadienį užsiminė, kad bus suteikta daugiau pagalbos.

Paklaustas apie aršius Rusijos išpuolius prieš Kyjivą, J. Bidenas žurnalistams sakė, kad tai nėra netikėta, ir pridūrė: „Todėl turime ir toliau teikti Ukrainai viską, ko jai reikia.“

Kyjivas pastaruoju metu rengiasi kontrpuolimui, nors apie jo laiką ir kryptį spėliojama jau kelis mėnesius.

„Rusijos Federacija surengė dar vieną masinę ataką prieš Ukrainos teritoriją, naudodama Irano gamybos dronus „Shahed“, – pareiškė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas ir pridūrė, kad, „remiantis naujausia informacija, 58 iš 59 (dronų) numušė mūsų gynėjai“.

Anksčiau Ukrainos oro pajėgos buvo sakiusios, kad buvo suskaičiuotas rekordinis paleistų sprogstamųjų dronų skaičius – 54.

Kaip pranešė vietos valdžia, rusai vėl leido iranietiškus dronus kamikadzes „Shahed“, bet visi jie buvo numušti.

Ataka vykdyta bangomis su trumpomis pertraukomis tarp jų, pranešė Kyjivo karinė administracija. Tokia taktika rusai bando išsekinti sostinės oro gynybos sistemą ir psichologiškai paveikti gyventojus, sakoma pranešime.

„Visus aptiktus oro taikinius, judėjusius Kyjivo kryptimi, sunaikino mūsų oro gynyba... Neleista smogti Kyjivui!“ – nurodė administracija.

Oro pavojus praėjusią naktį buvo paskelbtas praktiškai visoje Ukrainos teritorijoje.

Kryvyj Rihe Dnipropetrovsko srityje griaudėjo sprogimai, pranešė vietos karinės administracijos vadovas Oleksandras Vilkulas.

Interneto pokalbių svetainėse skelbta apie raketas „Kalibr“, iš jūros leistas Odesos ir Mykolajivo sričių link.

Oro gynyba dirbo Voluinėje, sprogimus girdėjo Rivnės ir Lvivo sričių gyventojai.

Rusija, viena didžiausių karinių galių pasaulyje, patirdama nesėkmių mūšio lauke Ukrainoje yra priversta kliautis tiekimu iš Irano, nurodo JAV žvalgyba.

JAV Nacionalinės saugumo tarybos atstovas spaudai Johnas Kirby (Džonas Kerbis) paminėjo Maskvos norą plečiant bendradarbiavimą su Iranu įsigyti pažangesnių karinių dronų.

„Dabar tęsiasi Irano ir Rusijos sąveika klausimais, susijusiais su pažangių ginklų, ypač modernesnių bepiločių, pardavimu, – reporteriams sakė jis. – Tai visapusiška partnerystė gynybos srityje, kenkianti Ukrainai, regionui Artimuosiuose Rytuose ir tarptautinei bendrijai.“

Naudojamės turimomis priemonėmis, kad atskleistume ir sužlugdytume šią veiklą, ir esame pasirengę padaryti daugiau.

Pasak J. Kirby, netrukus bus paskelbta naujų sankcijų.

„Naudojamės turimomis priemonėmis, kad atskleistume ir sužlugdytume šią veiklą, ir esame pasirengę padaryti daugiau“, – sakė jis.

J. Kirby teigimu, Iranas nuo rugpjūčio nusiuntė Rusijai daugiau kaip 400 dronų, daugiausia „Shahed“ tipo.

Mainais Iranas siekia nusipirkti iš Rusijos atakos sraigtasparnių, radiolokatorių ir mokomųjų lėktuvų „Jak-130“, sakė jis ir atkreipė dėmesį, kad „bendrai Iranas siekia karinės įrangos už milijardus dolerių (eurų)".

J. Kirby pridūrė, kad JAV nepastebėjo jokio Rusijos ir Irano judėjimo dėl balistinių raketų.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį lankydamasis Britanijoje gavo pažadą, kad Kyjivui bus atsiųsta dar šimtai raketų ir dronų. Ukrainiečių lyderis taip pat sakė, kad jo šalis artėja prie savo tikslo gauti vakarietiškų naikintuvų.

Šis pareiškimas pasirodė premjerui Rishi Sunakui (Rišiui Sunakui) ruošiantis priimti Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį deryboms.

„Tai itin svarbus momentas Ukrainos pasipriešinimui siaubingam agresijos karui, kurio jie nepasirinko ir neišprovokavo“, – sakė R. Sunakas pareiškime prieš jų derybas užmiesčio rezidencijoje Čekerse.

Lietuviškos bendrovės vadovas aiškino, kad užsakymą gavo pernai, tačiau įtarimų nekilo, nes baltarusiai prisidengė įmone iš Junginių Amerikos Valstijų.

„Turi savo padalinius Ispanijoje, Kipre ir Jungtinių Arabų Emyratuose ir gautas užsakymas suprojektuoti krovininio drono sparną. Tai tokia veikla, kurią vykdo gal 10 tūkst. įmonių pasaulyje. Ji nėra niekuo išskirtinė, nes krovininiai dronai šiandien jau gabena krovinius ir tai paprastas dalykas. Su jais pasirašytas kontraktas, gavom avansą ir pradėjom darbus“, – pasakojo „Sportinės aviacijos ir ko“ valdybos pirmininkas Sigitas Besagirskas.

Sutartyje baltarusiai prašė ne tik suprojektuoti sparnus, bet ir apmokyti juos masiškai gaminti. Įtarimas lietuviams kilo tik tuomet, kai bankas nepraleido antrojo avanso.

Viso sandorio vertė buvo daugiau nei 600 tūkst. eurų. Pirmasis avansas siekė apie 20 tūkst. eurų.

Jie pasiūlė mums gaminti karinius dronus, kurie neštų vandenilines bombas ir galėtų padėti Ukrainos armijai kariaut.

„Pradėjo su mumis komunikuoti asmuo rusų kalba su rusiška pavarde. Kai jo buvo paklausta apie ryšį su užsakovais, pasakė, kad jis yra savininkas, gyvena Baltarusijoje, turi įmonę Baltarusijoje ir gamina viską NATO kariuomenei“, – dalijosi S. Besagirskas.

S. Besagirskas tvirtino, kad kreipėsi į Valstybės Saugumo departamentą. Ryšiai ir kontraktai su Baltarusiška įmone jau nutraukti.

Valdybos pirmininkas tikino nesidomėjęs, kam krovininiai dronai bus naudojami, tačiau pripažįsta, kad jais sprogmenis gabenti būtų įmanoma.

„Gali nešti pyragą, prekes iš parduotuves namo, bet jis gali nešti ir blogą krovinį. Kaip ir automobilis, gali prikrauti sprogmenų, gali krauti palapinę“, – tikino S. Besagirskas.

Gynybos technologijų ekspertas sakė, kad dronai tampa įprastais tiek civiliniame gyvenime, tiek karyboje, bet į jų gamybą ir užsakymus reikėtų žiūrėti itin atsargiai.

„Dronai išgyvena didelį virsmą, kai iš mėgėjiškų priemonių tampa koviniais elementais. Kare Ukrainoje dronai labai plačiai pritaikomi, tiek ukrainiečių, tiek rusų. Jei galima sakyti, vyksta toks mokymasis“, – teigė gynybos technologijų ekspertas.

Žiniasklaida išsiaiškino, kad dukterinė įmonė, kuria prisidenginėjo baltarusiai gali dalyvauti iranietiškų dronų tiekimo į Rusiją grandinėje. S. Besagirskas dabar situaciją vadina provokacija ir sako, kad iš kitų baltarusių anksčiau buvo gavęs dar vieną pasiūlymą.

„Jie pasiūlė mums gaminti karinius dronus, kurie neštų vandenilines bombas ir galėtų padėti Ukrainos armijai kariaut“, – dalijosi S. Besagirskas.

Anot Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko, įmonės neturėtų laukti, kol kils skandalas, o pačios saugotis provokacijų.

„Komisija, kuri tikrina dvigubos paskirties prekių atitikimą eksporto reikalavimams. Tu su ja gali pasikonsultuot, užduot klausimų. Ten ir VSD yra, žmonių iš kitų tarnybų, kurie gali tau pasakyti yra pavojus ar ne“, – pasakojo Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.

Tam pritarė ir prezidento patarėjas, kuris tvirtino, kad jei tokie precedentai kartosis, gali grėsti rimtos pasekmės.

„Aviacijos gamyba yra patenkantis į vieną iš strateginių sektorių, arba karinės įrangos sektorių, arba į transporto sektorių. Nenorėčiau, kad mes kaip valstybės institucijos nueitume tuo keliu, jog už tokio pobūdžio rizikingus ryšius su Baltarusijos kariniu kompleksu, būtų įmonių veikla nutraukta“, – teigė prezidento patarėjas Kęstutis Budrys.

Valstybės saugumo departamentas raštu informavo, jog apie situaciją žino, vertina, informacija apie galimas rizikas perduotos sprendimų priėmėjams. Esą imtasi prevencinių priemonių, kurių neatskleidžia, nes to neleidžia Žvalgybos įstatymas.

S. Lavrovas taip pat įspėjo, kad Rusija atsakys konkrečiais veiksmais.

„Aišku, kad be jų prižiūrėtojų [Vašingtone] žinios teroristai iš Kyjivo nebūtų galėję įvykdyti [atakos]", – lankydamasis Indijoje sakė S. Lavrovas.

Trečiadienį Rusija paskelbė sutrukdžiusi dronų atakai prieš Kremlių ir teigė, kad Ukraina bandė nužudyti Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną.

„Atsakysime konkrečiais veiksmais“, – penktadienį sakė S. Lavrovas.

Ukraina atsakomybę neigia. Ukrainiečių prezidentas Volodymyras Zelenskis sakė: „Mes nepuolame Maskvos ar Putino.“

Jungtinės Valstijos taip pat atmetė bet kokius kaltinimus ir tvirtino, kad Kremlius meluoja dėl amerikiečių vaidmens.

Europos Sąjungos užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis (Žozepas Borelis) ketvirtadienį perspėjo Maskvą nesinaudoti įtariama dronų ataka karui Ukrainoje eskaluoti.