Rinką papildo funkcionalesni, pranašesni ir patogesni šių įrenginių modeliai. Remiantis NASA mokslininkų teoriniais skaičiavimais, Vilniaus Gedimino technikos universiteto Antano Gustaičio aviacijos instituto (VGTU AGAI) Aeronautikos laboratorijoje sukurtas pirmasis ir vienintelis Lietuvoje, saulės energija varomas fiksuoto sparno bepiločio orlaivio „Solarwing2“ prototipas, paremtas paukščio skrydžiu.

Realiai išbandytas skraidančio sparno tipo bepilotis orlaivis visiškai pakrautas gali skristi 8 valandas, siekiama ištobulinti technologiją ir ilginti skrydžio laiką, kad orlaivis skristų visą parą. Jaunųjų mokslininkų sukurtas bepilotis pastebėtas ir NASA mokslininko Albiono H. Bowerso, su kuriuo Amerikoje susitiko vienas iš skraidančio sparno kūrėjų Povilas Karalkevičius.

Pasitelkėme NASA mokslininko A. H. Bowerso darbus, kuriuose buvo pateikti skaičiavimai, pateikti pavyzdžiai, kaip taisyklingai ir stabiliai skrenda paukščiai neturėdami vertikalių aerodinaminių plokštumų.

„Konstruodami naujausią, saule varomo bepiločio orlaivio prototipą, išsikėlėme tikslus, kuriems įgyvendinti neturėjome realių sprendimo būdų. Pradėjome ieškoti informacijos, pasitelkėme minėto NASA mokslininko A. H. Bowerso darbus, kuriuose buvo pateikti skaičiavimai, pateikti pavyzdžiai, kaip taisyklingai ir stabiliai skrenda paukščiai neturėdami vertikalių aerodinaminių plokštumų“, – pasakoja P. Karalkevičius.

Remiantis teoriniais skaičiavimais ir 22 proc. prailginus sparną, lyginant jį su elipsinį keliamosios jėgos pasiskirstymą turinčiu sparnu, indukcinis pasipriešinimas sumažėja 11 proc. „Be to, atsiranda reiškinys, kai posūkio metu pakreipus eleronus, pasiekiamas teisingas lėktuvo posvyris ir teisingas pokrypis – tai lemia varpo formos keliamosios jėgos pasiskirstymas sparne. Dėl to matome paukščius, neturinčius vertikalių aerodinaminių plokštumų, bet vis tiek sugebančius ilgai ir taisyklingai sklandyti“, – sako jaunasis mokslininkas.

Šis skraidantis sparnas nuo anksčiau mokslininkų sukonstruotų bepiločių orlaivių skiriasi dėl netradicinio varpo formos keliamosios jėgos pasiskirstymo sparne. P.Karalkevičius pabrėžia, kad skraidančio sparno tipo orlaivis neturi vertikalių plokštumų, bet vis tiek išlaiko taisyklingą skridimo trajektoriją tiek tiesiaeigiame skrydyje, tiek atlikdamas viražą. Tokio tipo orlaiviai – alternatyvi platforma klasikinio lėktuvo tipo orlaiviams, bet turi kitokią konstrukciją, todėl atsiranda kitos teigiamos ar neigiamos konstrukcijos savybės.

Tokie orlaiviai gali būti pritaikomi daugelyje sričių: įvairių objektų stebėjimui, gelbėjimo operacijoms, ortofotografinių žemėlapių sudarymui, atliekant įvairius mokslinius eksperimentus. Kadangi skraidančio sparno tipo bepiločio orlaivio konstrukcija yra paprastesnė, tai palengvina ir gamybos procesą, ir vėlesnį konstrukcijos eksploatavimą.

Skraidantis sparno tipo bepilotis orlaivis turi įdiegtą autopiloto sistemą, įrenginys gali būti valdomas ir autonomiškai ir rankiniu būdu. Atsižvelgiant į oro sąlygas, oro transporto užimtumą, matomas kliūtis, galima keisti skrydžio maršrutą, valdyti greitį ir daugybę kitų orlaivio parametrų. Gamybos proceso metu mokslininkai įvertino ir tai, kiek energijos reikia gauti tokio tipo orlaiviui iš saulės jėgainės, esančios ant sparno, kad šis galėtų skristi ir dieną, ir naktį – tokio tipo orlaivį planuojama sukurti artimiausiu metu.

Kaip pirmadienį pranešė Vilniaus savivaldybė, robotas per valandą nušienauja daugiau nei 5 tūkst. kvadratinių metrų plotą, o per visą dieną – apie 40 tūkstančių.

„Neries krantinėje bioįvairovės vardan vasaros pradžioje buvome palikę nešienautus šlaitus. Dabar jau nužydėję ir nuvytę jie šienaujami roboto. Kaip džiugu, kad atrandama vis naujų, efektyvesnių technologijų teritorijų priežiūrai ir jos pasiteisina“, – pranešime cituojamas administracijos direktorius Povilas Poderskis.

Robotas taip pat susmulkina žolę. Vejoje paliekama nupjauta žolė leidžia palaikyti drėgmę ir tampa natūralia trąša.

K. Mačiūno nuotr.

Vikšrinį robotą įsigijo už miesto želdinių priežiūrą atsakinga bendrovė „Mano aplinka“.

Savivaldybės įmonės „Grinda“ ir „Vilniaus planas“ sostinės infrastruktūros priežiūrai jau metus naudoja bepilotes skraidykles su stebėjimo įranga.

Dronai gelbsti, kai reikia įvertinti avarinės situacijos mastą, aptikti nelegalias statybas ar sąvartynus. Miesto transporto specialistai pasitelkia skraidykles stebėti eismo situaciją, parkavimo užimtumą, jos naudingos, kai reikia įsivertinti spūsčių apimtis, priežastis, jų pašalinimo galimybes ir modeliuoti transporto srautus.

K. Mačiūno nuotr.

Gatvių apšvietimo specialistams bepilotės skraidyklės padeda fiksuoti gatvių apšvietimo gedimus, miesto viešąją tvarką prižiūrintiems pareigūnams – aptikti žolės ir šakų deginimo atvejus sodų bendrijų teritorijose.

Žiemos metu bepilotės skraidyklės galės būti naudojamos ir kitose srityse: žiemą kontroliuojant, kaip miestą prižiūrinčios įmonės valo šaligatvius ar gatves, ar apžiūrint šilumos trasų gedimus.

„Skrydžių operacijos dabar jau atnaujintos... po ankstesnio drono pastebėjimo, – sakoma apie vidurdienį (14 val. Lietuvos laiku) paskelbtoje oro uosto administracijos „Twitter“ žinutėje. – Atsiprašome už nepatogumus. Keleivių saugumas visuomet yra mūsų svarbiausias prioritetas.“

Bepilotėms skraidyklėms pastaruoju metu smarkiai išpopuliarėjus jos kelia vis didesnį pavojų aviacijai.

Dublino oro uostas, esantis maždaug už 10 km į šiaurę nuo miesto centro, 2017 metais aptarnavo beveik 30 mln. keleivių.

Jame veikia dešimtys oro bendrovių, rengiančių skrydžius daugiau kaip 180 maršrutų į 42 šalis.

Prieš Kalėdas dėl pastebėtų dronų daugiau kaip 100 tūkst. keleivių buvo įstrigę arba vėlavo Londono Gatviko oro uoste, kuris pagal aptarnaujamų skrydžių skaičių yra antrasis Didžiojoje Britanijoje. Tąsyk visi skrydžiai buvo sustabdyti tris dienas.

Tuo tarpu Londono Hitrou oro uoste, kuris yra judriausias, sausį irgi apie valandai buvo sustabdęs išvykstančius reisus, pastebėjus skraidyklę.

Šią savaitę Jungtinės Karalystės vyriausybė nurodė, kad nuo ateinančio mėnesio zonos aplink oro uostus, kuriose draudžiama leisti bepilotes skraidykles, išplečiamos iki trijų mylių (4,8 km) spindulio.

„Pakilimo ir nusileidimo takas Gatvike dabar jau prieinamas, išvykimų ir atvykimų tvarkaraštyje yra apribotas kiekis reisų“, – sakoma oro uosto tinklalapyje paskelbtame pranešime.

Keleiviams, turintiems bilietus penktadienio skrydžiams, prieš išvykstant į terminalą rekomenduojama pasitikrinti, ar jų reiso laikas nepasikeitė.

Kaip pranešė kanalas „Sky News“, bepiločių skraidyklių, dėl kurių buvo uždarytas oro uostas, nebebuvo matyti nuo ketvirtadienio vakaro. Dronai Gatviko oro uosto teritorijoje buvo pastebėti daugiau kaip 50 kartų.

Gatviko oro uostas sustabdė darbą trečiadienį apie 21 val. vietos (23 val. Lietuvos) laiku, po to kurį laiką dirbo, o ketvirtadienį 3 val. 45 min. vietos (5 val. 45 min. Lietuvos) laiku vėl užsidarė. Dėl to lėktuvai, turėję leistis Gatvike, buvo nukreipti į kitus oro uostus.

Dėl tikimybės, kad ore gali įvykti pražūtingas orlaivio ir, anot policijos, „pramoninio lygio“ dronų susidūrimas, valdžia priėmė sprendimą ketvirtadienį sustabdyti visus skrydžius Gatvike – antrajame pagal aptarnaujamų keleivių srautus šalies oro uoste.

Bepilotės skraidyklės pirmą kartą buvo pastebėtos trečiadienį vakare.

Gatviko oro uosto išplatintame pranešime rašoma, kad pareigūnams neramu, jog dronai vėl gali pasirodyti ir jiems gali tekti dar kartą uždaryti kilimo ir leidimosi taką. Ketvirtadienį jie buvo vėl pastebėti, todėl buvo nuspręsta, kad skristi nesaugu.  

Britų kariuomenė padeda policijai ir aviacijos institucijoms ieškoti dronų operatorių. Anot policijos, šiais tyčiniais veiksmais siekta sukelti kiek įmanoma daugiau trikdžių intensyviu prieškalėdiniu laikotarpiu. 

Oro uostas, esantis maždaug už 45 km į pietus nuo Londono centro, kasmet aptarnauja daugiau nei 43 mln. keleivių. Ketvirtadienį oro uostas turėjo aptarnauti apie 110 tūkst. keleivių ir tai turėjo būti viena intensyviausių dienų šiais metais. 

Pakilimo ir leidimosi tako uždarymas paveikė tarptautinę keleivinės aviacijos sistemą ir tūkstančiai keleivių numatytu laiku nepasiekė savo kelionės tikslo.

Daugeliui žmonių buvo sutrikdyti atostogų planai. Šimtams Gatvike įstrigusių keliautojų teko naktį praleisti ant suoliukų ar šaltų grindų. Daug keliautojų ir jų artimųjų skundėsi, kad jie neinformuojami apie skrydžius.

Atsakingos institucijos kol kas nepaskelbė jokių detalių apie bepilotes skraidykles, išskyrus tai, kad jos atitinka „pramonines specifikacijas“.

Kol kas neaišku, dėl ko buvo skraidinami dronai. Policija nurodo, jog nėra jokių požymių, kad tai būtų susiję su terorizmu.

Sekmadienį apie 2 val. nakties Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) Varėnos pasienio rinktinės Tribonių pasienio užkardos pareigūnai per vaizdo stebėjimo sistemą užfiksavo droną. Ši vieta yra Šalčininkų rajono Naujasėdžio kaimo ribose.

Pasieniečiams perėmus bepilotį skraidantį aparatą paaiškėjo, kad prie jo yra pritvirtinta 100 pakelių cigarečių „Premjer“ su Baltarusijos akcizo ženklais.

Kaip skelbia VSAT, neabejojama, kad dronu kontrabandininkai rūkalus skraidino iš Baltarusijos į Lietuvą.

VSAT pareigūnai patikrino aplinkines vietoves. Droną valdęs asmuo Lietuvos pusėje nerastas.

Įvykis tiriamas.

Dronai lėkė į mišką

Karklės pajūryje klaipėdiečiai užvakar popietę kelis kartus mėgino į orą pakelti bangomis valdomą skraidyklę.

Tačiau technika taip streikavo, kad bandymus teko atidėti kuriam laikui. Net ir dar vienas bandymas patyrė fiasko.

"Nėra taip buvę. Ne pirmą kartą leidžiame bepilotę skraidyklę pajūryje, ir ne vien tik čia, įvairiose vietose. Tačiau šįsyk, vos tik skraidyklė pasukdavo jūros link, ryšys su juo nutrūkdavo. Mūsų dronas be vargo skrisdavo 400 metrų, bet šį kartą buvo aiškūs trukdžiai – vos tik jis pasuko į jūros pusę, dingo ryšys", – pasakojo klaipėdietis.

Jaunuoliai užsuko į Pajūrio regioninio parko direkcijos lankytojų centro kiemą. Žmonės teiravosi aplinkosaugininkų, ar jie žino, dėl ko nutrūko ryšys.

Tačiau ir dar vienas mėginimas pakelti skraidyklę į orą vėl buvo nutrauktas, nes įrenginio ekrane užsidegė žyma, kad įrenginys yra nepasiekiamoje vietoje.

"Nutrūkus ryšiui su juo, dronas pagal GPS signalą privalo sugrįžti į pakilimo vietą. Daugiau nemėginome, gaila technikos. Aišku tiek, kad aukšto dažnio radijo bangos strigo arba buvo blokuojamos. Suabejojome, ar tik ne "Zapad" pratybų technika blokuoja radijo bangas?" – tikino pašnekovas.

Suabejojome, ar tik ne "Zapad" pratybų technika blokuoja radijo bangas?

Rusų darbas?

Vakar pranešta apie galingą magnetinę audrą, kuri pasiekė Lietuvą. Esą dėl Saulės žybsnių šalį pasiekusi magnetinė audra galėjo daryti įtakos radijo ryšiui.

Tačiau magnetinės audros pikas fiksuotas vidurnaktį, naktį į penktadienį, o klaipėdiečiai savo droną į dangų mėgino kelti gerokai anksčiau – ketvirtadienio pavakarę.

Ryšių reguliavimo tarnybos Radijo ryšių departamento direktorius Augutis Čėsna suabejojo, ar magnetinė audra galėjo paveikti radijo bangomis valdomą droną.

"Nemanau, kad magnetinė audra galėjo daryti poveikį. Labiau tikėtinas yra pašalinis trukdis. Priežasčių yra daug. Jei kas nors kitas veikia tuo pačiu dažniu, tikėtina, todėl ir buvo fiksuoti trukdžiai. Visaip gali būti. Jei tam tikrais dažniais veikia rusų galingesnis siųstuvas iš Kaliningrado, tai tada dronai nebus valdomi. Mūsų Klaipėdos padalinio darbuotojai turėtų nuvažiuoti į vietą ir pamatuoti, ar kas nors trukdo radijo bangomis valdomoms skraidyklėms pakilti", – tikino A.Čėsna.

Mistikos neįžvelgia

IT infrastruktūros ir verslo sprendimų projektavimo ir diegimo kompanijos "Avilura" specialistas Ramūnas Tranavičius kėlė versiją, kad rusai radijo bangų Lietuvoje "nenulaužinėjo".

"Jokios mistikos čia nėra. Manytina, kad tai buvo paprasti ryšio sutrikimai. Kadangi elektromagnetinės bangos prie jūros gali interferuotis su druskos garais įvairiais atspindžiais, galėjo sutrikti ryšys. Pačiais dronais sudėtinga skraidyti virš jūros. Tikėtina, kad tokių radijo bangų slopintuvų, kurie pasiektų Lietuvos krantus, pačioje jūroje nėra kur statyti. Jie veikia labai trumpu atstumu. Galima izoliuoti bangas tik kitomis bangomis. Juk sienos ir metalinių tvorų jūroje nepastatysi. Dronai veikia aukšto dažnio bangomis, bet paprastai tariant, jos veikia labai netoli", – tikino R.Tranavičius.

Specialistas linkęs rinktis Saulės magnetinių bangų audros poveikio versiją.

Ir kariškiai nefiksavo jokios įrangos ar radijo ryšio gedimo.

Komentaras

Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT) teigia, jog, neturint konkrečios informacijos, sudėtinga vertinti, kodėl tokių trukdžių atsirado, kas jiems darė įtakos. Galimos įvairios trukdžių atsiradimo priežastys: dažniausia priežastis – sugedusi ar netinkamai veikianti pati įranga. Taip pat trukdžius gali kelti sugedusi įranga, pavyzdžiui, signalizacijos sistemos, televizinės antenos, nelegalūs ryšio slopintuvai. RRT, gavusi vartotojų pranešimus apie pastebėtus trukdžius, operatyviai imasi ieškoti tokių trukdžių priežasčių, su turima mobilia technine įranga vyksta į trukdžių sklidimo vietą. Taip pat įvairiuose miestuose esančiose stebėsenos stotyse tikrinamas radijo spektro darbas. Aptikę trukdantį signalą, kuris pažeidžia teisės aktų nuostatas, RRT specialistai įpareigoja trukdį keliančios įrangos / sistemos naudotojui pašalinti trukdžius per nustatytą terminą.

Tikėtina, kad ateityje bepilotėmis skraidyklėmis arba dronais po miestą ratus sukantieji turės atidžiau planuoti maršrutus.

Dabar daugiau nei 300 g sveriančių dronų skrydžiai draudžiami arčiau nei 50 m atstumu nuo visų rūšių transporto priemonių, statinių ar pašalinių žmonių, taip pat virš miestų ir miestelių, tankiai gyvenamų rajonų arba žmonių sambūrio vietose.

Tačiau miesto atstovai pastebi, jog vertėtų įteisinti ir daugiau draudimų.

Išklausius įvairių institucijų, savivaldybės administracijos bei savivaldybės Ekstremalių situacijų komisijos atstovų nuomones, aiškėja, kad bepiločių skraidyklių skrydžius pasiūlyta uždrausti virš 11 pavojingų arba valstybinę reikšmę turinčių objektų.

Taigi dronai sukti ratų negalės aplink Klaipėdos apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą, Valstybės sienos apsaugos tarnybos teritorijas, Valstybės saugumo departamentą, bendrovės "Lietuvos geležinkeliai" kuro bazes, Draugystės geležinkelio stotį, Giruliuose esantį radijo ir televizijos bokštą, bendrovės "Klaipėdos regiono keliai" valdas, bendrovę "Mestilla", Klaipėdos uostą, Pirmąją ir Trečiąją Klaipėdos vandenvietes.

Tiesa, pačioms įmonėms ar organizacijoms būtų daromos išimtys. Jos galėtų filmuoti savo teritorijas, tik prieš tai reikėtų informuoti atitinkamas institucijas.

Klaipėdos savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus vyresnysis patarėjas Marius Pankevičius informavo, kad norima uždrausti dronams pasirodyti ir ekstremalių situacijų, paieškų metu ar avarijų likvidavimo vietose.

Anot jo, jeigu ekstremalios situacijos metu toje pačioje teritorijoje veikiant ir sraigtasparniui kažkas pakeltų bepilotę skraidyklę – pasekmės gali būti tragiškos.

"Numatome ir išimtį. Puikiai suprantame, kad dronus žvalgymui naudoja ir tarnybos. Jos, esant ekstremaliam įvykiui ar situacijai, iškelti įrenginius galėtų gavusios gelbėjimo darbų vadovo leidimą", – paaiškino M.Pankevičius.

Nepaisantiesiems draudimų numatomos baudos. Nusižengiant pirmą kartą, piniginė paplonėtų nuo 100 iki 300 eurų, o pakartotinai – nuo 300 iki 500 eurų. Taip pat numatoma galimybė konfiskuoti ir droną.

Minėti draudimai negaliotų iki 300 g sveriančioms bepilotėms skraidyklėms.

Neseniai kilo keli neaiškios kilmės gaisrai. Policijos pareigūnai kartu su Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnais ir Neringos bendruomene suskubo aiškintis galimų gaisro priežasčių.

Keletą dienų tyrinėję gaisravietes pareigūnai rado tuo laiku netoliese buvusių liudininkų, kurie nupasakojo galimo įtariamojo požymius. Tačiau kol kas dėl šio įvykio sulaikytų asmenų nėra, skelbia uostamiesčio policija.

Pareigūnai taip pat prašo visus gaisro dieną mačiusius ką nors įtartina paskambinti telefonu 112.

Pirmadienį Nidoje vėl siautėjo padegėjas. 14.19 val. buvo gautas pranešimas, kad prie švyturio dega miško paklotė. Atvykę ugniagesiai užgesino 10 kvadratinių metrų miško paklotės.

Vakare po 21 val. vėl buvo gautas pranešimas, kad prie Taikos gatvės dega miškas. Jį užgesino gyventojai. Miško paklotė degė 1 kvadratinio metro plote. Atvykę ugniagesiai atliko baigiamuosius darbus, perkasė miško paklotę. Įvykis tiriamas.

Miškas Nidoje degė ir sekmadienį. Sekmadienį apie 15 val. buvo gautas pranešimas, kad Nidoje, Taikos gatvėje prie švyturio, dega miškas. Atvykus ugniagesiams, miško paklotė degė 6 skirtingose vietose. Gaisro metu išdegė 5 arai miško paklotės.

Po pusvalandžio gautas pranešimas, kad prie įvažiavimo į kempingą dega šlaitas, ugnis kyla kalnapušių link. Čia dviejuose ugnies židiniuose išdegė dar 10 arų miško paklotės. Prie apžvalgos bokšto išdegė 2 arai miško paklotės ir apdegė kelios pušelės.

Ugniagesiai šiuos ugnies židinius gesino beveik tris valandas, jų stebėti įvykio vietoje buvo pasilikę miškininkai.

Komisariato darbuotojai puolė smalsiai apžiūrinėti ant tarnybinio automobilio nutūpusį droną.

Paaiškėjo, kad dronas buvo su filmavimo kamera. Kas ir kodėl galėjo filmuoti komisariato kiemą paaiškėjo netrukus.

Į policija atskubėjo 35 metų klaipėdietis. Vyras aiškino, kad įrenginį apie 16 val. mėgino kartu su sūnumis. Esą pūstelėjo vėjelis ir Kauno gatvės gyventojas išvydo, kaip jo brangus pirkinys lekia policijos link.

Vyras tikino blogų užmačių neturėjęs, droną pirkęs internetu. Tačiau pareigūnai nusprendė laikinai priglausti filmavimo įrenginį su skraidykle. Tik peržiūrėję kas buvo nufilmuota ir išsiaiškinę kokiu tikslu tai daryta, pareigūnai žada aparatą gražinti gyventojui.

Dronas aptiktas automobilių aikštelės teritorijoje, kiek tolėliau nuo policijos areštinės.

„Šiam įrenginiui specialaus leidimo nereikia. Tačiau reikia pasiaiškinti visas aplinkybes. Tik įsitikinę kokia vaizdo medžiaga ten yra užfiksuota, galėsime gražinti įrenginį žmogui. Informacija perduota Civilinės aviacijos administracijai“, – aiškino Klaipėdos policijos Komunikacijos grupės vyresnioji specialistė Andromeda Grauslienė.