-
Penki mažai girdėti faktai apie dronus ir ką būtina žinoti jiems sugedus ar sulūžus
Štai penki įdomūs faktai apie šias bepilotes skraidykles:
1. Pirmasis aktorės Marilyn Monroe darbas buvo karinių dronų gamykloje II pasaulinio karo metais.
2. Kompanija „Disney“ naudojo antidronus, kad atbaidytų smalsuolius, dronais bandančius šnipinėti juostos „Žvaigždžių karai: paskutiniai džedajai“ filmavimo aikštelėje.
3. Kompanija „Google“ yra paaukojusi 5 mln. JAV dolerių specialiai programai, kuri dronais seka brakonierius Afrikos ir Azijos šalyse.
4. Po to, kai turistų valdomas dronas nukrito į pirmo ir seniausio pasaulio nacionalinio parko – Jeloustouno (JAV) – karštąją versmę, dronų naudojimas buvo uždraustas visuose šalies nacionaliniuose parkuose.
5. Dronų panaudojimas šiomis dienomis itin platus – nuo karinės pramonės, gelbėjimo operacijų ar humanitarinės pagalbos teikimo sunkiai pasiekiamose vietovėje iki pramogų – švenčių fotografavimo, šviesų šou ar lenktynių.
Sugedusį pirmiausia bandyti taisyti
Į orą kylantys pramoginiai dronai kartais neišvengia kietų nusileidimų, be to, kaip ir kiti elektronikos įrenginiai – genda, nustoja veikti jų baterijos. Todėl aplinkosaugos specialistai primena, kad sugedusius dronus pirmiausiai reikėtų bandyti sutaisyti. Jeigu to padaryti neįmanoma, būtina žinoti, kaip taisyklingai atsisveikinti su dronu, nes nebetinkamas naudoti jis tampa atlieka, galinčia užteršti aplinką.
„Visapusiškai tvariai gyvenantys žmonės sugedus kokiam nors įrenginiui, pirmiausiai bando jį prikelti antram gyvenimui – neša remontuoti specialistams. Kartais tereikia pakeisti nedidelę detalę ir prietaisas tarnaus dar daug metų. Tačiau jeigu jūsų pamėgto drono sutaisyti nepavyko, reikėtų jį atiduoti elektronikos atliekų tvarkytojams, kurie pasirūpins, kad nebūtų teršiama gamta ir būtų taupomi ištekliai“, – sakė projekto „Man rūpi rytojus“ vadovas Vladimir Jankoit.
Pixabay nuotr.
Pasak Elektronikos gamintojų ir importuotojų organizacijos (EGIO) atstovės Vitalijos Sičiūnienės, elektronikos prietaisams pagaminti prireikia daug įvairių žaliavų: įvairių metalų, plastmasės, gumos, stiklo, puslaidininkių, tepalų, dujų, taip pat aukštos vertės medžiagų – aukso, sidabro, vario ar platinos. Daugelį šių medžiagų galima perdirbti, panaudoti pakartotinai ir taip prisidėti prie švaresnio pasaulio.
Negalima maišyti su kitomis buitinėmis atliekomis
Dronų, kaip ir kitos senos elektros ir elektroninės įrangos, negalima išmesti į buitinių atliekų konteinerius. Išmestos bet kur, tokios atliekos pavojingomis toksiškomis medžiagomis gali užteršti aplinką – vandenį, gruntą, atmosferą. Elektros ir elektroninėje įrangoje esantys metalai, rūgštys ir kitos kenksmingos medžiagos kelia didelę grėsmę žmogaus sveikatai ir gamtai.
Elektros ir elektronikos atliekų negalima maišyti su kitomis buitinėmis atliekomis. Netinkamai ardomi ir irdami elektroniniai prietaisai į aplinką išskiria ypač kenksmingų medžiagų: sunkiųjų metalų, plastikų, ozono sluoksnį ardančių dujų (freonų), nervų sistemą ir smegenis pažeisti galinčių švino ir kadmio.
Kaip bene kiekvienas smulkus elektronikos prietaisas, dronas neveikia be baterijų, kurių gedimas yra viena iš dažniausiai pasitaikančių smulkiosios buitinės elektronikos problemų. Netinkamoje vietoje išmetus nebereikalingą droną, kartu išmetamos ir jo baterijos, akumuliatoriai, kurie taip pat turi sunkiųjų metalų (ličio, cinko, kadmio ar švino) ir kitų aplinką teršiančių medžiagų. Aplinkoje yrančios baterijos ir akumuliatoriai išskiria toksiškas ir pavojingas chemines medžiagas, todėl kelia pavojų aplinkai: užteršia dirvožemį ir vandens sistemas, kenkia žmonių ir gyvūnų sveikatai.
Be to, sąvartyne tokiu keliu atsiduria ir plastikas, kuris kenkia tiek augalams, tiek gyvūnams.
Už atliekas kartais sumokama
Svarbu žinoti, kad gyventojams elektros ir elektroninės įrangos atliekų, nebeveikiančių baterijų ir akumuliatorių pridavimas nieko nekainuoja ir šalyje yra tūkstančiai vietų, kur senus gaminius galima priduoti, o už teigiamą rinkos vertę turinčias atliekas žmogui yra sumokama.
Pixabay nuotr.
Visą informaciją apie senos buitinės technikos ir elektronikos atliekų pridavimą, priėmimo vietas, atliekų tvarkytojus ar priėmimo sąlygas nuo šiol galima rasti vienoje vietoje – neseniai startavusio, gyventojams skirto projekto „Man rūpi rytojus“ internetinėje svetainėje.
Seną įrangą galima palikti EGIO įsteigtose specialiose elektronikos atliekų priėmimo vietose. Vien EGIO yra įsteigusi 255 specialias vietas elektronikos atliekoms priimti.
Elektronikos, nešiojamųjų baterijų ir akumuliatorių atliekos taip pat renkamos kasmet visoje Lietuvoje, įvairiose šalies ugdymo ir švietimo įstaigose, bendruomenėse ir įmonėse vykdomo aplinkosauginio projekto „Mes rūšiuojam“ metu.
-
Pasirašyta sutartis dėl „Bayraktar“ apginklavimo: skirs 1,5 mln. eurų iš surinktų lėšų 6
Pagal sutartį, Krašto apsaugos ministerijai pavedama už žmonių suaukotas lėšas nupirkti ginkluotę nepilotuojamam koviniam orlaiviui „Bayraktar“ TB2, kurį Lietuvai nemokamai perduos Turkijos bendrovė „Baykar“ .
„Lietuvai bepilotį orlaivį, kurį mūsų žmonės pavadino Vanago vardu, Turkija padovanos su visais būtinais priedais, o Krašto apsaugos ministerija pasirūpins, kad prieš perdavimą Ukrainai jis būtų pilnai apginkluotas reikiama ginkluote“, – pranešime cituojamas krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.
Kaip pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM), ji iki birželio pabaigos pradės dronui skirtų valdomų „oras-žemė“ raketų pirkimą, o jas įgijusi vėliau kartu su nepilotuojamu orlaiviu perduos Ukrainai.
KAM ir „Laisvės TV“ sutartis pasirašyta po to, kai Lietuvos žmonės surinko 5,9 mln. eurų koviniam dronui „Bayraktar“ Ukrainos kovotojams, bet Turkijos bendrovė „Baykar“ nusprendė jį padovanoti.
Iš Lietuvos žmonių suaukotų lėšų nepilotuojamo orlaivio apginklavimui bus skirta 1,5 mln. eurų, o likusi suaukota 4,4 mln. eurų suma „Laisvės TV“ sprendimu bus skirta kitai paramai, taip pat ir gynybinei, humanitarinei, taip pat atstatomajai pagalbai Ukrainai.
Planuojama, kad Lietuvos kariuomenės Karinės oro pajėgos nepilotuojamą orlaivį apginklavimui į Lietuvą pargabens per kelias savaites, vėliau jis bus perduotas Ukrainos kovotojams.
-
A. Tapinas atskleidė, kas bus nupirkta Ukrainai iš dalies „Bayraktarui“ suaukotų lėšų (papildyta)
Kaip jau esame skelbę, dronui buvo užsimota surinkti 5 mln. eurų. Į „Laisvės TV“ sąskaitą šiam tikslui iš viso sukrito beveik 6 mln. eurų, tačiau „Bayraktar“ gamintojas Turkijos bendrovė „Baykar“ nusprendė droną padovanoti.
Tereikia susimokėti 1,5 mln. eurų, už kuriuos dronas bus pilnai apginkluotas.
„Gerai savaitės pabaigai – sutarta dėl pirmojo didelio pirkinio iš „Bayraktaro“ pinigų. Kai nekariauja Ukrainos fronte, Daniel Lupshitz Estijoje prižiūri, kaip sekasi mūsų Magyloms, apmokomiems pilotams ir derasi su estais. Tai mūsų Magyla-1 ir Magyla-2 nebus vienišos. Pasiekėm susitarimą, kad perkam dar keturis tokius dronus, tad Ukrainos artilerijos ugnį koreguos jau šešių Magylų eskadrilė“, – pranešė A. Tapinas.
Ukrainos artilerijos ugnį koreguos jau šešių Magylų eskadrilė.
Magyla-3 ir Magyla-4, anot jo, keliaus į frontą iš karto su pirmosiomis dviem sesėm, o penktosios ir šeštosios teks palaukti du mėnesius.
„Kas nežino – mes visi nusipirkome šešis itin modernius žvalgybinius EOS C-VTOL dronus, kurie yra varomi elektra, palieka minimalų šiluminį pėdsaką, pakyla ir leidžiasi, kur nori, lazeriu koreguoja taikinį ir atsiveda paskui save artilerijos audrą. Į eskadrilę estai dar pridės specialią anteną, kuri klaidina priešą maskuodama nutūpimo-pakilimo ir piloto buvimo vietas bei atsarginių detalių komplektaciją“, – vardijo A. Tapinas, pridūręs, kad jau ir patys estai savo paukščius vadina nebe EOS, o Magylomis.
Jis nurodė, kad naujojo sandorio vertė – 660 tūkst. eurų (dar 330 tūkst. eurų jau sumokėti iš ankstesnio lėšų rinkimo Magyloms).
Lietuvių perkamas „Bayraktaras“/KAM nuotr.
Penktadienio vakarą A. Tapinas pasidalijo ir kitomis geromis naujienomis. „Ukrainos kariams žiauriai reikia antidroninių patrankų, kad galėtų gintis ir išmušti akis rusų artilerijai. Ypač lietuviškų „EDM4S Sky Wiperių“. Ukrainos gynybos ir karo atašė Lietuvoje suskaičiavo, kad minimaliems visos Ukrainos kariuomenės poreikiams reikėtų maždaug 230 tokių patrankų. Aišku, geriau būtų 500, bet čia jau būtų bent minimalus paskirstymas per dalinius. Tačiau ir dešimt jau būtų didelė pagalba. Dešimt. Ką tik pasiekėme susitarimą su lietuviška „NT Service“ įmone, kad perkame iš jų 100 „EDM4S Sky Wiperių“, o „NT Service“ dovanoja dar 10 tokių patrankų, „3 SkyWiper“ kupolus, skirtus gintis nuo dronų spiečiaus ir Ukrainos kariuomenės pageidautą kryptinį navigacijos slopintuvą, talpinamą ant automobilio“, – skelbia visuomenininkas.
Pirkinio vertė – 1 500 000 eurų be PVM.
„Ir su 110 antidronų patrankų mūsų surinktais pinigais padengsim faktiškai pusę minimalaus Ukrainos kariuomenės poreikio. Pirmi 10 „Sky Wiperių“ iškeliaus į Ukrainą tik pasirašius sutartį, o kiti eis atskirais blokais po 10 ar po 20, kai tik bus pagaminami. „NT Service“ turėtų viską pagaminti per pustrečio mėnesio, bet labai stengsis greičiau. Ir – Lietuvos ambasados Ukrainos gynybos atašė pavaduotojo dėka (Valdemarai Sarapinai – ambasadoriau, jūsų komanda Kijeve puiki) – turime tiesioginį kontaktą su pačiu Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vadu Valerijumi Zalužnu ir jo prašymą dėl antidroninių patrankų, kuriame jau nurodyti konkretūs daliniai, kam atiteks patrankos. Dalinių numeriai koduoti, nesijaudinkit. Mes žinosim ir viską įteiksim kariams į rankas. Pasak kariuomenės vado, toks kiekis patrankų gali kardinaliai pakeisti situaciją“, – rašė A. Tapinas.
-
Rinkimai baigti: „Bayraktaras“ turi lietuvišką vardą 168
Vardas dronui buvo renkamas akcijos organizatoriaus, žurnalisto ir visuomenininko Andriaus Tapino feisbuko paskyroje. Žmonės jį galėjo laisvai siūlyti.
A. Tapinas pirmadienį paskelbė finalinį etapą – vardas „Bayraktarui“ buvo renkamas iš aštuonių daugiausia balsų surinkusių variantų.
Antradienio vakarą paviešinti finalo rezultatai.
„Rinkimai baigėsi – mūsų „Bayraktaras“ turi vardą. 28 800 balsų gavo Vanagas“, – feisbuke rašė A. Tapinas.
Turkija nusprendė padovanoti kovinį droną „Bayraktar“ Lietuvai, kai žurnalisto ir visuomenininko Andriaus Tapino įsteigtos „Laisvės TV“ akcijos metu žmonės paaukojo jam reikalingą sumą.
Lietuvos gyventojai paaukojo per 5,9 mln. eurų nupirkti bepiločiam lėktuvui „Bayraktar“, kad jis būtų perduotas Rusijos užpultai Ukrainai.
