„Vyriausybė nebuvo užsiėmusi ruošti (bepiločių orlaivių pajėgumų vystymo – BNS) programą kaip atskirą programą, bet Vyriausybė buvo apsiėmusi užpildyti, sakykim, tas spragas, kurios yra ir komunikavime, galbūt dėl to, kad kažkam atrodo, jog bet koks komunikavimas automatiškai yra kokia nors neskaidri veikla ar kieno nors interesų tenkinimas. Tikrai su tuo požiūriu nesutinku“, – ketvirtadienį žurnalistams Seime sakė Ingrida Šimonytė.

„Buvo pristatyta, mano žiniomis, Krašto apsaugos ministerijai ir kariuomenei mūsų verslo galimybės ir, be abejonės, tas paveikslas yra stipriai pasipildęs“, – teigė ji.

Anot Vyriausybės vadovės, savo vaidmenį vystant bepiločių orlaivių pajėgumus mato ir Lietuvos šaulių sąjunga.

„Tikiuosi, kad kai (krašto apsaugos – BNS)  ministras bus paskirtas, galės tą sudėlioti į nuoseklią veiklą, kur savo vietą turi ir kariuomenė, ir Šaulių sąjunga, ir mūsų gamintojai tiek, kiek jie gali mūsų poreikius patenkinti, ir mūsų parama Ukrainai, ir galėsime su tais sprendimais judėti pirmyn“, – sakė I. Šimonytė.

Prezidentas Gitanas Nausėda pirmadienį planuoja šaukti Valstybės gynimo tarybos (VGT) posėdį dėl dronų pajėgumų vystymo Lietuvos kariuomenėje.

Vyriausybė buvo apsiėmusi užpildyti, sakykim, tas spragas, kurios yra ir komunikavime, galbūt dėl to, kad kažkam atrodo, jog bet koks komunikavimas automatiškai yra kokia nors neskaidri veikla ar kieno nors interesų tenkinimas. Tikrai su tuo požiūriu nesutinku.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas dar sausį domėjosi, kaip KAM ir kariuomenė planuoja vystyti dronų pajėgumą. Pasak komiteto pirmininko, dabartinio kandidato į krašto apsaugos ministrus Lauryno Kasčiūno, kariuomenės suplanuotų įsigyti ir turimų dronų pajėgumų pakaktų „vienam stipriam mūšiui“, bet ne ilgalaikiam karui su Rusija.

Seimo komitetas tąkart VGT nariams – prezidentui, premjerei, Seimo pirmininkei, krašto apsaugos ministrui ir kariuomenės vadui – išsiuntė apmatus, kaip ir kokiomis kryptimis galėtų būti plėtojami bepiločių orlaivių ir kontrpriemonių pajėgumai. Vyriausybė savo ruožtu ėmėsi kurti koncepciją šiuo klausimu.

Dalis Lietuvos politikų daugiau dėmesio dronams ėmė skirti tęsiantis Rusijos invazijai į Ukrainą, kur šiuos bepiločius abi pusės naudoja įvairioms užduotims – nuo žvalgybos iki priešo taikinių naikinimo.

Prezidentas G. Nausėda vasario pradžioje yra sakęs, kad jo nuomone, kariuomenė dar ne iki galo yra įsisąmoninusi faktą, jog dronų plėtra yra labai svarbi gynybos strategijos dalis. Jis minėjo, kad siūlys tą klausimą aptarti VGT.

Savo ruožtu už kariuomenės vystymą atsakingi karininkai teigia, kad dronai gali būti naudojami žvalgybai ir paramai, tačiau jų galimybių mūšio lauke pervertinimas gali nukreipti politikų dėmesį nuo kitų svarbių pirkimų, pavyzdžiui, tankų įsigijimo.

Pasak krašto sistemos pareigūnų, operaciniai ir strateginiai tikslai per konfliktus pasiekiami su sunkiąja ginkluote, o mūšio lauke svarbi visų vienetų sąveika.

Antradienį Vilniaus rajone, Kyviškių aerodrome, 18 Lietuvos bepiločių orlaivių ir jų sistemų vystytojų pristatė savo įrangą, demonstravo, kaip ji veikia, krašto apsaugos ministrui bei Lietuvos kariuomenės atstovams.

„Mes dabar kalbame apie galimybę papildyti Lietuvos kariuomenės arsenalą, sakyčiau, didesniu dronų skaičiumi“, – per renginį žurnalistams sakė krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.

„Pageidautina gamybą ir gamintojus turėti vietoje, kad būtų galima kompensuoti tikėtinus nuostolius“, – pridūrė jis.

Ministro teigimu, galimybės Lietuvoje gaminti įvairių modifikacijų dronus yra didelės, tačiau tam reikalingos investicijos, gamintojų bendradarbiavimas.

„Dronų dieną surengėme dėl to, kad Lietuvoje esantys dronų, jų komponentų gamintojai pamatytų vieni kitus. Ir aš matau, kad tarpusavyje mezgasi ne tik pažintys, bet ir dalykinis bendradarbiavimas“, – sakė A. Anušauskas.

„Tas galimybes, kurias čia aptarėme, ir dėl finansinių galimybių, manau, kad tiems, kurie yra pažengę gerokai toliau ir vysto savo produkciją, mes ir viceministras ieškosime galimybių, kad būtų galima jiems padėti ir tuo pačiu padėti krašto apsaugai įsigyti iš lietuviškų gamintojų mums reikalingas sistemas“, – renginio uždarymo kalboje teigė jis.

Ž. Gedvilos / BNS nuotr.

Dalis BNS kalbintų bepiločių orlaivių ir jų sistemų vystytojų tvirtino jau bendradarbiaujantys su kariuomene, kiti užsiminė to siekiantys.

Esame pakvietę KAM į demonstraciją, nes būtent šiam dronui reikia karinio aerodromo dėl ryšių reguliavimo ir kitų įvairų specifikacijų, rudenį jį pristatysime su viskuo.

Įmonė „Aviatic MRO“ pristatė SWIFT-VITAL droną. Pasak įmonės atstovo Povilo Padaigos, skirtingos produkto versijos gali būti pritaikytos žvalgybai, kovinėms funkcijoms.

„Esame pakvietę KAM į demonstraciją, nes būtent šiam dronui reikia karinio aerodromo dėl ryšių reguliavimo ir kitų įvairų specifikacijų, rudenį jį pristatysime su viskuo“, – sakė jis.

Įmonė „Unmanned Defence Systems“ parodė tris fiksuoto sparno orlaivių modifikacijas, vienas iš jų – dronas kamikadzė.

Šios bendrovės atstovo Aleksandro Lapušinkino teigimu, tokius dronus jau naudoja ukrainiečiai, planuojama, kad jie tiks ir Lietuvos kariams.

„Sėkmingai buvo išbandytas skrydyje į Gyvačių salą, paskui sėkmingai išbandytas Zaporižios srityje. Į mūsų droną šovė rusiškas raketinis zenitinis kompleksas TOR, mūsų dronas skrido stebint „Bayraktar“, jis užfiksavo šūvio vietą ir sunaikino rusišką priešlėktuvinę sistemą“, – BNS pasakojo atstovas.

Pasak jo, mėnesio bėgyje įmonė kartu su Lietuvos kariuomene planuoja pirmus bandymus, jų metu kariai šaudys į orlaivio, drono skrydžius imituojantį kamikadzę.

Bendrovė „AeroDiagnostika“ pristatė skirtingų paskirčių bepiločius orlaivius. Kaip BNS pasakojo jos atstovas Robertas Urbanavičius, įmonė su Lietuvos kariuomene bendradarbiauja nuo 2013 metų.

„Esame kol kas bene vieninteliai, kurie sunkiasvorį, greitaeigį, bepilotį orlaivį pakėlė iš Lietuvos kariuomenės laivo Baltijos jūroje“, – teigė jis.

Tai pirmas tokio pobūdžio renginys, skirtas susipažinti su lietuviškos pramonės gamintojų potencialu žvelgiant iš gynybos perspektyvos. Įrangą ir prototipus vertins įvairių sričių krašto apsaugos sistemos specialistai.