Gali veikti ir klimato kaita
Tai užfiksavo Danijos pakrančių tyrimų tarnybos, mat sūresnis vanduo į Baltijos jūrą plūstelėjo per siaurus Danijos sąsiaurius.
Sūresnio vandens plūstelėjimas į Baltijos jūrą vadinamas druskos impulsu. Tam, kad jis įvyktų, turi sutapti kelios aplinkybės. Šiaurės jūroje vandens lygis turi būti šiek tiek aukštesnis nei Baltijos jūroje. Taip pat kurį laiką turi pūsti stipresni vakarų arba pietvakarių vėjai.
Tuomet sūraus vandens porcijos iš Šiaurės jūros tarsi įspjaunamos į Baltijos jūrą. Įprasta, kad tokio „spjūvio“ pasekmės, kai jos būna mažesnėmis dozėmis, nenukeliauja toliau Danijos Bornholmo salos.
Druskos impulsai į Baltijos jūrą būna ir itin intensyvūs. Tuomet jie pasiekia net ir vidurio Baltijos platumas.
Neatmetama ir tokia prielaida, kad didesnio sūraus vandens kiekio skverbimąsi į Baltiją išprovokavo ir dėl klimato kaitos intensyviau tirpstantys ledynai. Bendras vandens lygis Atlanto vandenyne, taip pat ir Šiaurės jūroje, didėja. Tuo pat metu jokios tiesioginės ledynų tirpimo įtakos nejuntančioje Baltijos jūroje vandens lygis beveik nekinta. Tai ir lemia, kad į žemesniame lygyje esančią Baltiją per Danijos sąsiaurius intensyviau veržiasi sūrus Šiaurės jūros vanduo.
Kol kas nėra detaliau ištirtas gerokai sūresnio Šiaurės jūros vandens poveikis Baltijos jūrai. Žinoma tiek, kad didesnio tankio sūresnis vanduo į Baltijos jūrą atneša daugiau ištirpusio deguonies. Taip bent dalis Baltijos jūros tarsi atsišviežina. Deguonies pripildytas sūresnis vanduo teigiamą įtaką daro Baltijos jūros įduboms, iš kur išstumiamas užsistovėjęs vanduo.
Reiškinys: Baltijos jūros vandenį atšviežina ne tiek audros, kiek sūresnio vandens plūsmas iš Šiaurės jūros. / V. Matučio nuotr.
Baltijos vanduo sūrėja
Nėra jokio grafiko ar dėsningumo, kada į Baltijos jūrą plūstelės didesnė ar mažesnė sūraus vandens dozė.
Praėjusių metų pabaigos druskos impulsas nebuvo itin ryškus arba bent toks, koks prieš tai paskutinį kartą buvo 2014 m. gruodžio viduryje. Tuomet sūraus vandens impulsas buvo pasiekęs netgi Švedijos Gotlando salą, atšviežino Gotlando įdubą, kitas žemesnes vietas pagal Švedijos pakrantes.
Mokslininkai tikina, kad maždaug nuo XXI a. pradžios per daugiau nei porą dešimtmečių Baltijos jūra tapo gerokai sūresnė. Per pastaruosius du dešimtmečius gėlo vandens kiekis Baltijos jūroje mažėjo, kai kuriais duomenimis, net 24 kubiniais kilometrais per metus.
Iš Šiaurės jūros plūstelint didesniam sūraus vandens kiekiui, gėlas vanduo iš Pietinės ir net Centrinės Baltijos nustumiamas toliau į Botnijos, iš dalies ir Suomijos įlankas. Šiose įlankose jau vyksta tam tikrų pokyčių. Kadangi jose yra daugiau paviršinio gėlo vandens, jis intensyviau garuoja, susidaro daugiau kritulių. Šie pokyčiai intensyviausiai paveikė Botnijos įlanką.
Didesnio druskingumo ties Lietuvos krantais patvirtinimas yra tai, kad daugiau sūraus vandens iš Baltijos jūros prasiskverbė į Kuršių marias.
Druskingumo įtaka Lietuvoje
Lietuvos Baltijos jūros teritoriniai vandenys yra centrinėje šios jūros dalyje. Intensyvesnis Šiaurės jūros druskos impulsas greičiausiai pasiekia ir Lietuvos krantus. Tai paaiškina, kodėl pradedant nuo Danijos ir Vokietijos pakrantės ir toliau iki Lenkijos ir Lietuvos vis dažniau randama žuvų, kurios būdingos Atlanto vandenynui ar Šiaurės jūrai.
Kitas didesnio druskingumo ties Lietuvos krantais patvirtinimas yra tai, kad daugiau druskingo vandens iš Baltijos jūros prasiskverbė į Kuršių marias.
Čia gali būti tai, kad Baltijos jūra ties Lietuvos krantais tapo druskingesnė. Gali būti ir tai, ką ne kartą akcentavo žvejai ir netgi atskiri „žinovai“, kad Klaipėdos uosto rekonstrukcija ir gilinimas sudarę sąlygas per patvankas į Kuršių marias plūstelėti didesniam sūraus jūros vandens kiekiui.
Uostininkai tokias prielaidas neigia teigdami, kad nors gylis uoste nuolat didinamas, tačiau, atlikus poveikio aplinkai vertinimą dėl vieno ar kito projekto, visuomet numatomos priemonės, kurios jei ne mažintų, tai bent išlaikytų vandens apykaitą tarp Baltijos jūros ir Kuršių marių maždaug ties numatyta saugia riba.
Dėl vandens apykaitos tarp Baltijos jūros ir Kuršių marių palaikymo jau daugiau nei dešimtmetį kalbama ir apie Klaipėdos uosto pietinių vartų įrengimą, kuris būtų tarsi ir papildomas sūraus vandens skverbimosi į Kuršių marias reguliatorius.
