„Kai kam atrodytų, kad reikia spręsti socialines problemas, paleisti valstiečius iš baudžiavos, o ne bažnyčias statyti, bet to laikotarpio didikams bažnyčios ar pompastiškų rūmų statymas, ypač brangios palydos per eisenas buvo svarbus dalykas“, – kalba istorikas.

Auksinės monetos – valstybės pasididžiavimas

Dvidešimties žmonių eisena iki prie Valdovų rūmų pastatytos auksinės arkos tikrai atkreipė dėmesį: baroko drabužiais pasidabinę miestiečiai, ant žirgo joja raitelis, o priekyje nešamos auksinės monetos. Baroko laikais laikinosios pergalės arkos mieste buvo statomos laimėjus svarbų mūšį. Pro jas žygiuodavo mūšio nugalėtojai, didikai ir visi miestelėnai.

Dažnai svarbiems šaliai įvykiams pažymėti būdavo nukaldinamos ir prabangios bei labai riboto tiražo monetos iš gryno aukso. Būtent tokių auksinių monetų replikas – Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Zigmanto Vazos auksinių monetų – 1, 5 ir 10 dukatų – dabar išleidžia ir Lietuvos monetų kalykla.

Šios monetos tęsia prieš dvejus metus pradėtą Lietuvos monetų kalyklos projektą, kurio tikslas – iš užmaršties prikelti Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) auksines monetas. Auksinėmis monetų replikomis anksčiau atgimė valdovų Žygimanto Augusto ir Stepono Batoro auksinės monetos.

Lietuvos monetų kalyklos Rinkodaros ir komercijos skyriaus vadovas Modestas Katkevičius primena, kad dukatas – auksinis pinigas, kuris tuo metu cirkuliavo Lietuvoje: „Kiek tuo metu galėjai už jį nusipirkti, negaliu pasakyti, bet žinau, kad šiais laikais už vieną 500 metų senumo dukatą aukcionuose žmonės moka daugiau nei 100 tūkst. eurų.“

Pasak M. Katkevičiaus, tuo metu auksinis pinigas buvo mažiau naudojamas atsiskaitant – tai buvo kaip valstybės pasididžiavimo ženklas. „Tie pinigai buvo išleidžiami tam tikromis progomis. Manoma, kad 5 ir 10 dukatų monetos buvo išleistos Zigmanto Vazos 50-mečio ir Chotyno mūšio pergalės proga“, – kalba Monetų kalyklos atstovas.

Barokas – teatrališkas laikotarpis

Istorikas V. Liepuonius sako, kad Zigmanto Vazos laikotarpis LDK buvo klestėjimo periodas, nes tuo metu nebuvo labai sunkių epidemijų, kokios buvo XVII a. viduryje, ir labai alinančių, sunkių karų, nors pasienyje ar svetimose valstybėse ir vyko ne viena karinė kampanija. „Tai reiškia, kad valstybė turėjo pakankamai daug pinigų, kuriuos galima investuoti į meną, statyti bažnyčias, kurti tai, kas yra gražu. Todėl Vilnius iš to laikotarpio palikęs daugiausia ryškių ženklų ir yra labai gražus“, – teigia V. Liepuonius.

Anot jo, bendrame Europos kontekste barokas pasižymi labai dideliu dramatiškumu – tai labai teatrališkas, labai dramatiškas ir labai linkęs į kraštutinumus periodas: „Tas pats asmuo gali būti neįtikėtinai pamaldus per mišias ir paskui savo dvare – visiškas paleistuvis ir girtuoklis, bet tai jam tai neatrodytų kaip dviveidiškumas.“

Baroko laikotarpiu, pasakoja istorikas, eisenos buvo ypač populiarios: kadangi pasaulis buvo suvokiamas kaip teatras, tai teatro scenoje reikia ir vaidinti. „Dėl to eisenos ypač teatrališkos, joms ypač kruopščiai ruošiamasi, jos labai spalvingos, iškilmingos. Jokia valstybės šventė ir didesnis įvykis, pvz., reikšmingo valstybės veikėjo, didiko laidotuvės, religinės šventės, pergalės, neapsieidavo be eisenų“, – kalba V. Liepuonius.

Vertinamas kontroversiškai

10 dukatų monetose, vadinamose portugalais, pavaizduotas valdovo portretas, kitoje – karūnuotas keturių laukų herbas. 1 dukato monetoje – Gdansko herbas su dviem liūtais, 5 ir 10 dukatų monetose – Lenkijos erelis, Švedijos trys karūnos, Lietuvos raitelis ir Folkungų liūtas. Abiejų herbų širdyje – Vazų pėdas, o 5 ir 10 dukatuose herbą juosia ir Aukso vilnos ordino grandinė.

Pasak istoriko V. Liepuoniaus, Zigmantas Vaza – kontroversiškai vertinamas valdovas: „Mano nuomone, jis labai ambicingas valdovas. Jis labai norėjo išplėsti savo valstybės ribas, o pats ambicingiausias jo projektas – bandymas prijungti Maskvos Didžiąją Kunigaikštystę ir sukurti trinarę Lenkijos, Lietuvos ir Maskvos Kunigaikštystės valstybę. Kitas įspūdingas projektas – bandymas atsisėsti į Švedijos sostą, kas jam, kad ir labai trumpai, bet pavyko. Kažkuriuo laikotarpiu, net galime sakyti, personaliniais ryšiais Švedija, Lietuva ir Lenkija buvo sujungtos į vieną valstybę.“

Kitiems istorikams, pastebi V. Liepuonius, Zigmantas Vaza – labai fanatiškas valdovas, nesėkmingos politikos vykdytojas, per daug ambicingas, todėl nesugebėjęs suvaldyti bajorų ir bajoriškos demokratijos, reformuoti valstybės į tvirtą centralizuotą monarchiją ir taip padėjęs pagrindus tolesniam valstybės irimui.

„Manau, kad tai vis dėlto perlenkta. Zigmantas Vaza buvo savo epochos žmogus ir tikrai geras valdovas. Kai kam atrodytų, kad reikia spręsti socialines problemas, paleisti valstiečius iš baudžiavos, o ne bažnyčias statyti, bet to laikotarpio didikams bažnyčios ar pompastiškų rūmų statymas, ypač brangios palydos per eisenas buvo svarbus dalykas“, – kalba istorikas.

Jo teigimu, tuo metu didikas galėdavo priartėti prie bankroto ribos, kad tik atrodytų pompastiškai, antraip jis nebūtų didikas: „Didikas, kuris taupo, gyvena kukliai ir investuoja pinigus, kad dar daugiau jų uždirbtų, to meto supratimu, būtų visiškai nevykęs žmogus, kurį niekintų ne tik didikiška aplinka, bet ir pasmerktų valstiečiai – nes koks gi tu didikas, jei neatrodai išsiskiriantis ir iškilmingas.“

Pasak V. Liepuoniaus, auksinės monetos buvo ne tik valiuta, bet ir monarcho galios simbolis, o šiandien tokių monetų atkūrimas – užmiršto istorinio laikotarpio priminimas. „Tai tam tikra net propagandos priemonė, nes ant pinigo yra valdovo profilis – vadinasi, pasaulyje, kuriame nėra televizijos, laikraščių, tai vienas dar iš informavimo būdų, kad dabar toks valdovas valstybę valdo. Be to, tai prestižo reikalas, monarchijos reprezentavimas“, – pastebi istorikas.

Birželio pabaigoje bus išleistos itin riboto tiražo Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Zigmanto Vazos valdymo laikotarpiu (1587-1632) kaldintų auksinių monetų – dukatų – replikos. Jos bus skirtos valdovo 450-osioms gimimo metinėms paminėti. Jo gimtadienis yra šiandien, birželio 20 d.

Auksinių monetų – 1, 5 ir 10 dukatų – replikos bus nukaldintos iš gryno aukso ir identiškos prieš beveik 500 metų naudotiems originalams. Jų kaina sieks nuo 230 iki 1700 eurų. Šiandien pradedama replikų rezervacija.

„Prieš dvejus metus visuomenę supažindinome su Žygimanto Augusto, o pernai Stepono Batoro valdymo laikais kaldintų auksinių monetų replikomis. Šiemet išleidžiame Zigmanto Vazos laikais kaldintų auksinių pinigų replikas. Tai puiki galimybė visiems iš arčiau susipažinti su brangių ir retų lietuviškų pinigų istorija“, – sako Saulius Vaitiekūnas, Lietuvos monetų kalyklos direktorius.

Zigmanto Vazos 450-ųjų gimimo metinių proga pateikiame įdomiausius faktus apie LDK kunigaikštį ir jo valdymo laikotarpiu kaldintas auksines monetas.

Gimė nelaisvėje. Abiejų Tautų Respublikoje Vazų dinastiją pradėjęs Zigmantas Vaza gimė 1566 metais Gripsholmo pilyje netoli Stokholmo. Šioje pilyje buvo kalinami jo tėvai – Jonas III Vaza ir Kotryna Jogailaitė, kadangi jie nepakluso tuometiniam Švedijos karaliui Erikui XIV Vazai ir susituokė prieš jo valią.

Į valdžią atėjo jaunas. Kai Zigmantas Vaza tapo Lenkijos karaliumi ir Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu, jam tebuvo 21 metai.

Mėgo menus. Zigmantas Vaza, skirtingai nei prieš jį valdę didikai, ne tik rėmė meną, tačiau ir pats kūrė. Jis tapė, grojo klavesinu, giedojo. Istorikų teigimu, valdovas labai domėjosi ir teatru, istorija bei architektūra, o laisvu nuo darbų metu mėgdavo pažaisti kamuoliu. Jo valdymo metais nebuvo apsieita ir be prabangių pokylių.

Baroko puoselėtojas. Valdant Vazai, LDK suklestėjo Baroko kultūra. Tą lėmė Europoje atgimusi katalikybė ir aktyvi kontrreformacijos veikla. Kadangi valdovas labai domėjosi architektūra, jis kvietė į LDK skulptorius, architektus ir muzikantus iš visos Europos. Zigmantas Vaza inicijavo ir Šv. Kazimiero koplyčios, esančios Vilniaus arkikatedroje, statybą.

Buvo užsispyręs. Nors valdant Zigmantui Vazai, kultūra ir menai klestėjo, tačiau pats jo valdymas, istorikų nuomone, buvo padrikas. Valdovas su niekuo nesiskaitė, visiems priešinosi, o klausydavo tik pačių artimiausių patarėjų.

Monetas kaldino svarbiems įvykiams pažymėti. Numizmatas Eugenijus Ivanauskas savo knygoje, skirtoje Lietuvos monetų kalybos istorijai, auksinių monetų kaldinimą sieja su keliais įvykiais. Manoma, kad 1616-1618 m. 10 dukatų auksinės monetos (portugalai) buvo skirtos Zigmanto Vazos 50 metų sukakčiai ir Deulino paliaubų su Maskva sutarčiai. O 1621–1622 m. pasirodžiusios 5 ir 10 dukatų monetos buvo skirtos pažymėti pergalei prieš turkus Chotyno mūšyje (1621 m.).

Zigmanto Vazos dukatai – tarp rečiausių. Manoma, kad 1590 ir 1591 m. 1 dukato monetų galėjo būti nukaldinta po 1000 vnt. Tačiau iki šiol išlikę tik trys 1590 m. ir du 1591 metais pagamintų monetų originalai. Pirmieji saugomi Nacionaliniuose muziejuose Krokuvoje ir Varšuvoje, antrieji – tik Nacionaliniame muziejuje Varšuvoje.

Už auksinę monetą – beveik 176 tūkst. eurų. Tokia pinigų suma buvo įvertinta Zigmanto Vazos 5 dukatų auksinė moneta. Tai įvyko prieš dvejus metus Lenkijoje, „Antykwariat Michal Niemczyk“ aukcione.

Ne ką mažesnės sumos buvo pasiūlytos ir už kitus valdovo laikotarpiu kaldintų auksinių monetų originalus. 10 dukatų moneta, nukaldinta 1622 m., prieš ketverius metus „Künker“ aukcione buvo parduota už 159 965 eurus. Tais pačiais metais šiame aukcione 5 dukatų auksinė moneta buvo įvertinta 169 809 euras.

Rezervuoti 1, 5 ir 10 Zigmanto Vazos auksinių dukatų replikas galima nuo birželio 20 dienos (www.kalykla.lt/rezervacija), o prekyba prasidės birželio 28 dieną.

Lietuvos monetų kalykla pirmadienį išleido itin riboto tiražo Stepono Batoro valdymo laikais kaldintų auksinių monetų replikas. Iki 2017-ųjų ketinama nukaldinti vienuolikos Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės (LDK) auksinių monetų replikas. Nė vieno šių monetų originalo Lietuvoje nėra.

Nukaldintos dvi S.Batoro laikų auksinių monetų – 10 dukatų (vadinamų portugalais) bei 1 dukato – replikos.

Jos nukaldintos iš gryno 999 prabos aukso ir yra beveik identiškos XVI amžiuje naudotiems originalams. Lietuvos muziejuose šių monetų originalų nėra.

„Didžiosios - dešimties dukatų - replikos vaizdas pasiskolintas iš Ermitažo muziejaus Sankt Peterburge. Dar kopijos yra Varšuvoje ir Vienos muziejuose. Iš Vienos muziejaus skolinomės vieno dukato vaizdus. Kadangi šių monetų gauti fiziškai neįmanoma, mes naudojomės aukštos rezoliucijos skaitmeniniu fotoaparatu, kad galėtume atkurti vaizdą“, - pirmadienį per spaudos konferenciją Vilniaus universitete (VU) sakė Lietuvos monetų kalyklos Rinkodaros ir komercijos skyriaus vadovas Modestas Katkevičius.

Vienoje monetų pusėje nukaltas S.Batoro portretas, o kitoje – karališka karūna papuoštas Abiejų Tautų Respublikos keturių laukų herbinis skydas. Jame pavaizduotas Lenkijos erelis ir Lietuvos raitelis, o skydo centre – Batorų giminės herbas – trys vilko iltys.

Iš viso nukaldinta 500 monetų kopijų. Vieno dukato replika kainuoja 230 eurų, dešimties - 1700 eurų.

Ta proga Monetų kalykla su Vilniaus universitetu šią savaitę rengia S.Batoro dienas.

„Svečiai galės apsilankyti mūsų universiteto Mokslo muziejuje, tai yra Šv. Jonų bažnyčios pirmajame aukšte, kur bus eksponuojamos auksinių S.Batoro monetų replikos, taip pat gintarinis S.Batoro monetos atvaizdas. Taip pat svečiai gali užsiregistruoti į ekskursijas po Vilniaus universiteto architektūros ansamblį“, - per spaudos konferenciją VU sakė šios aukštosios mokyklos rektorius Artūras Žukauskas.

Anot jo, didžiausias ir įdomiausias šių dienų įvykis - antradienį įvyksianti diskusija „Kodėl Vilniaus universitetas nėra pavadintas S.Batoro vardu“, ją moderuos universiteto dėstytojai Alfredas Bumblauskas ir Alvydas Jokubaitis.

VU Istorijos fakulteto dekano Rimvydo Petrausko teigimu, S.Batoras buvo gero valdovo pavyzdys, kuris parodė kaip per trumpą laiką, dešimt metų, galima labai daug ką nuveikti, jeigu veikiama ryžtingai.

„Jis užsakė tas monetas visų pirma pergalei prieš Maskvą atminti, bet kartu ir kaip savo valdžios ženklą“, - teigė istorikas.

Lietuvos monetų kalyklos direktorius Saulius Vaitiekūnas tvirtino, kad pernai išleistos pirmos trys šios serijos monetų replikos, tai XV amžiaus Žygimanto Augusto auksinių dukatų replikos.

„Labai svarbu visuomenei pateikti ir pasakyti , kad tokios gražios, nuostabaus dizaino monetos tais laikais buvo kaldinamos, kurios rodė ir valdovo galią, ir valstybės galią“, - sakė jis.

Pernykščios monetos kolekcininkų buvo išpirktos. Jų taip pat įsigijo Pinigų muziejus, Trakų istorijos muziejus.

„Mus labai nustebino pernai parduodamų monetų populiarumas, galima sakyti, jos buvo šluojamos, kaip nekeista, pačios brangiausios, pačios didžiausios. Tikimės, kad kitos monetos bus komerciškai sėkmingos“, - tvirtino S.Vaitiekūnas.

2017 metais Monetų kalykla planuoja išleisti ir pilną visų auksinių LDK monetų rinkinį.

S.Batoro dukato kopija taip pat pagaminta iš „lietuviško aukso“ – gintaro.

Po Žygimanto Augusto S.Batoras (1576-1586) buvo antrasis Lietuvos didysis kunigaikštis kunigaikštis, kaldinęs auksines monetas. Istorikų teigimu, 1580 metais pagaminta dešimties dukatų auksinė moneta buvo skirta pažymėti Polocko atsiėmimą iš Maskvos

Lietuvos monetų kalykla trečiadienį pradeda prekiauti Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) auksinių monetų - dukatų kopijomis (replikomis), kurių kaina svyruoja nuo 800 iki 6 tūkst litų.

Pirmosios kolekcinės serijos monetos - trys Žygimanto Augusto valdymo laikotarpiu (1544-1572) nukaldintų auksinių pinigų kopijos - yra 1, 3 ir 10 dukatų. Jų replikos pagamintos iš gryno 999 prabos aukso, jų išleista 870 vienetų.

Dukatų replikos tiksliai atkartoja LDK laikotarpiu naudotų auksinių monetų vaizdą. Vienoje jų pusėje iškaltas valdovo portretas, kitoje - valstybės herbas. Jas sukūrė dailininkas - Giedrius Paulauskis.

Trims seriją pradedančioms auksinių monetų replikoms gaminti panaudoti reti originalai - jie saugomi dviejose pasaulio vietose: Nacionaliniame M.K.Čiurlionio dailės muziejuje Kaune ir Vienos meno istorijos muziejuje.

Kitąmet unikalią seriją papildys 1 ir 10 dukatų monetų replikos iš Stepono Batoro laikų. Po dvejų metų planuojama nukaldinti Zigmanto III Vazos valdymo laikotarpio monetų replikas - 1, 5 ir 10 dukatų, o 2018 metais - Vladislovo IV Vazos - 10 dukatų ir Jono Kazimiero - 0,5 ir 1 dukato.

Iš viso planuojama nukaldinti 11 LDK monetų replikų.

Pirmosios auksinės monetos Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje (LDK) pradėtos kaldinti 1547 metais. Išskirtinėms progoms iš brangaus metalo gaminti pinigai simbolizavo valdovo ir šalies galią. Tokių išskirtinių monetų replikų seriją nuo lapkričio mėnesio pradeda leisti Lietuvos monetų kalykla. Iš gryno aukso nukaldinti pinigai bus identiški XVI-XVII amžiuje naudotiems originalams.

Pirmosios kolekcinės serijos monetos – trys Žygimanto Augusto valdymo laikotarpiu (1544-1572)  nukaldintų auksinių pinigų kopijos – bus 1, 3 ir 10 dukatų. Itin riboto tiražo dukatų replikos bus pagamintos iš gryno 999 prabos aukso, o kaina svyruos nuo 800 litų iki 6 tūkst. litų.

„Unikali auksinių monetų replikų serija suteiks galimybę prisiminti svarbų ir reikšmingą mūsų šalies istorijos puslapį – Abiejų Tautų Respublikos laikus. Siekiame supažindinti visuomenę su tuo metu Lietuvoje, Vilniaus kalykloje, iš aukso kaldintomis monetomis. Parodyti, kaip atrodė brangūs ir tik išskirtinėms progoms naudojami pinigai, kurie simbolizavo visos šalies galią“, – sako Saulius Vaitiekūnas, Lietuvos monetų kalyklos direktorius.

Jo teigimu, Žygimantui Augustui skirtos replikos kolekcinę seriją pradeda neatsitiktinai. Būtent LDK kunigaikščio įsakymu šalies teritorijoje imtos kaldinti monetos iš aukso. Paleisdamas į apyvartą brangaus metalo dukatus, valdovas lygiavosi į kitų Europos šalių piniginius standartus ir siekė, kad kunigaikštystėje egzistuotų pilna pinigų sistema – joje cirkuliuotų ir auksinės monetos.

Dukatų replikos tiksliai atkartos LDK gyvavimo laikotarpiu naudotų auksinių monetų vaizdą. Vienoje jų pusėje bus iškaltas valdovo portretas, kitoje – valstybės herbas.

„Visų trijų auksinių dukatų replikų bus išleista 870 vienetų. Tai itin prabangios ir prestižinės monetų replikos. Jos turėtų sudominti ne tik numizmatus, kolekcionierius ar Lietuvos istorijai neabejingus asmenis, bet ir verslo įmones, kurios siekia pristatyti mūsų šalį tarptautiniams partneriams”, – teigia Modestas Katkevičius, Lietuvos monetų kalyklos Rinkodaros ir komercijos skyriaus vadovas.

Trims seriją pradedančioms auksinių monetų replikoms gaminti  buvo panaudoti reti originalai. Jie saugomi dviejose pasaulio vietose: Kaune esančiame Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje ir Vienos meno istorijos muziejuje Austrijoje. Replikų dailininkas – Giedrius Paulauskis.

Planuojama, kad kitąmet unikalią seriją papildys monetų replikos iš Stepono Batoro laikų (1 dukatas ir 10 dukatų). Po dvejų metų planuojama nukaldinti Zigmanto III Vazos valdymo metų monetas (1, 5 ir 10 dukatų), o 2018 m. seriją pratęsti Vladislovo IV Vazos (10 dukatų) ir Jono Kazimiero (1/2 dukato, 1 dukatas) valdymo laikotarpiu kaldintų auksinių monetų replikomis. Iš viso planuojama nukaldinti 11 LDK monetų replikų.

Rezervuoti auksinių dukatų replikas bus galima nuo spalio 27 dienos (www.kalykla.lt/rezervacija), o prekiauti jomis bus pradėta lapkričio 5 dieną.