„Vyras maudėsi šalia duobės, ant seklumos. Pasikeitė oro sąlygos ir jį po truputį pradėjo nešti į šoną. Kai pakliuvo į duobę, kur vyravo atgalinės srovės, pradėjo panikuoti, nebegalėjo grįžti į krantą. Tuo metu gelbėtojai pamatė, kad vyras pakliuvo į atgalinę srovę ir puolė gelbėti. Gelbėjo du gelbėtojai iš vieno posto, pranešė ir centriniam postui. Girulių gelbėtojai priplaukė prie skęstančiojo, o po to priplaukė ir vandens motociklas, kuriuo vyras buvo transportuotas į krantą“, – pasakojo „Klaipėdos paplūdimių“ direktoriaus pavaduotojas Aleksandras Siakki.

Tačiau tai nebuvo paskutinis skendimas tądien. Anot A. Siakki, tą pačią dieną, maždaug už 15 min. Smiltynėje skendo ukrainietė. Ji taip pat pakliuvo į atgalinę srovę. Gelbėtojams pavyko ją išgelbėti.

Tądien taip pat buvo atvejų, kada ir patys poilsiautojai puolė gelbėti, o plaukikai, pakliuvę į duobes, patys iš jų išsigelbėdavo.

„Kiek žinau, tądien skendimų buvo ir Palangoje, Šventojoje, vienas Juodkrantėje“, – sakė pašnekovas.

Pasak jo, priežastys, lėmusios tiek daug skendimų būtent šeštadienį, galėtų būti kelios – oro sąlygos, staiga pasikeitusi vėjo kryptis, dėl kurios kyla trauka į duobes. Kita priežastis – poilsiautojų atsipalaidavimas ir dėmesio nekreipimas į įspėjamuosius ženklus.

A. Siakki taip pat pažymėjo, kad didžioji dalis skendimų ir buvo prie ženklo „Duobė“.

„Pirmadienį įkėlėme vaizdo įrašą į „Facebook“ paskyrą „BĮ Klaipėdos paplūdimiai“, kuriame šalia ženklo „Duobė“ tėvai nedraudžia vaikams maudytis. Dažnas atvejis, kad ant to ženklo pakabina rankšluostį, glaudes ar maudymuką. Tad tėvai ateina su vaikais, atsigula šalia ženklo, jį mato prieš nosį ir leidžia vaikams maudytis, o patys deginasi arba naršo telefone“, – pastebėjo „Klaipėdos paplūdimių“ atstovas.