„Miškai tikrai gražūs, žali ir gyvybingi – ypač tose vietose, kur pavasarį kėlė nerimą ir buvo įvykdyti purškimai. Dabar tie medynai atsigauna, tai rodo, kad laiku atliktas prevencinis darbas duoda rezultatų“, – BNS sakė ministras.

„Apžiūrėjome ir kitus, aplink esančius naujus židinius. Specialistai pasižymėjo tas vietas, įvertino ir toliau vykdys kitus darbus nuo žemės“, – teigė jis.

Dainavos giria – didžiausias miškų masyvas Lietuvoje, plytintis šalies pietuose ir priklausantis Dzūkijos nacionaliniam parkui bei užimantis 145 tūkst. hektarų plotą.

Pasak aplinkos ministro, skridusio kartu su miškininkais, nerimą kelią Punios šilo eglynai ir pušynai, jie džiūsta veikiami kenkėjo žievėgraužio tipografo.

Praskridome ir virš Punios šilo, kur irgi identifikuoti probleminiai židiniai – kontrastas labai matyti, kur buvo padaryti purškimai, o Punios šile purškimų nebuvo daryta.

„Praskridome ir virš Punios šilo, kur irgi identifikuoti probleminiai židiniai – kontrastas labai matyti, kur buvo padaryti purškimai, o Punios šile purškimų nebuvo daryta. Ten išdžiuvusių ir toliau džiūstančių medynų plotai didėja, tai kelia didelį nerimą – ir pušys, ir eglės“, – kalbėjo K. Mažeika.

Jo teigimu, džiūstančių miškų plotai pastebėti ir už Punios šilo ribų – kitapus Nemuno.

„Pastebėta, kad kenkėjai persikelia per Nemuną ir pažeistų plotų yra ir privačiuose miškuose, kurių savininkams už nepriežiūrą gresia atsakomybė“, – sakė aplinkos ministras.

Jis patikino, kad dideli kirtimai Punios šile neplanuojami, taip pat apie pažeistus privačius miškus žadėjo informuoti jų savininkus.

Alytaus rajone Nemuno kilpos gaubiamas Punios šilas yra vienas vertingiausių Lietuvoje plytinčių miškų masyvų. Jis yra Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ dalis.

Jame gausu šimtamečių gamtos paminklais paskelbtų ąžuolų ir kitų medžių, taip pat čia randama daugiau nei 100 į Raudonąją knygą įrašytų augalų ir gyvūnų rūšių.