Tikėtasi, kad artimiausiomis dienomis dešimtys tūkstančių žmonių, tikėdamiesi pabėgti nuo skurdo ir nusikaltėlių gaujų, kurios siaubia jų šalis, bandys kirsti JAV sieną.

Tačiau prezidento Joe Bideno (Džo Baideno) administracija, siekdama išvengti tokio antplūdžio, nustatė taisykles, kuriomis keliami aukštesni reikalavimai prieglobsčio prašytojams.

„Nuo šio vakaro žmonės, kurie atvyks prie sienos nepasinaudoję teisėtu keliu, bus laikomi neturinčiais teisės į prieglobstį“, – sakė vidaus saugumo sekretorius Alejandro Mayorkas (Alechandras Majorkas).

Tai ne ta Amerika, kurioje užaugau.

„Pietvakariniame pasienyje turime 24 000 pasienio patrulių ir pareigūnų, į pagalbą pasitelkėme tūkstančius karių, kontraktininkų ir daugiau nei tūkstantį prieglobsčio pareigūnų, kurie padės užtikrinti mūsų įstatymų vykdymą“, – nurodė jis.

„Politinis futbolas“

Daugiau nei trejus metus 3 200 km pasienyje su Meksika galiojo vadinamasis 42 skirsnis – sveikatos apsaugos nuostata, kuria siekta užkirsti kelią COVID-19, neleidžiant žmonėms patekti į šalį.

Tačiau oficialiai nutraukus nepaprastąją padėtį sveikatos srityje ši taisyklė nustojo galioti vidurnaktį Rytų pakrantės (7 val. Lietuvos) laiku.

Dabar vėl leidžiama teikti prieglobsčio prašymus, tačiau daugeliu atvejų jie turi būti pateikti prieš atvykstant prie sienos, kitu atveju laukia greitas išsiuntimas.

Prieglobsčio prašytojai apklausas turi užsisakyti naudodamiesi išmaniųjų telefonų programėle, tačiau vartotojai praneša, kad ji veikia su trikdžiais ir yra kliūtis tiems, kurie neturi veikiančių telefonų ar belaidžio interneto.

J. Bideno administracija bando laviruoti tarp savo Demokratų partijos humanitarinių principų ir išvengti filmuotos medžiagos apie šimtus žmonių, plūstančių per sieną.

J. Bideno oponentai Respublikonų partijoje atkreipė dėmesį į tai, ką jie vadina invazija.

Teksaso senatorius Tedas Cruzas (Tedas Kruzas) žurnalistams Braunsvilyje teigė, kad vien kitoje sienos pusėje nuo šio piečiausiai esančio Teksaso miesto stovyklas įsirengę 22 tūkst. žmonių.

„Turiu pasakyti, kad esu supykęs, nes tai buvo padaryta tyčia, tai buvo prezidento Joe Bideno ir [viceprezidentės] Kamalos Harris (Kamalos Haris) bei Kongreso demokratų sprendimas atverti sieną tam, kas yra ne kas kita kaip invazija“, – sakė jis.

Kanzaso senatorius Rogeris Marshallas (Rodžeris Maršalas) televizijai „Fox News“ teigė, kad padėtis pasienyje yra katastrofiška.

„Didžiausia grėsmė mūsų nacionaliniam saugumui yra čia, pietų Teksase, iki pat Arizonos, – sakė jis. – Tai ne ta Amerika, kurioje užaugau.“

Kalifornijos demokratų kongresmenas Mike'as Levinas (Maikas Levinas) apkaltino respublikonus, kad jie žaidžia, anot jo, politinį futbolą su neveikiančia šalies imigracijos sistema.

Jis teigė, kad jiems labiau rūpi „pelnyti taškus, o ne iš tikrųjų dirbti, kad problema būtų išspręsta“.

„Vienas Dievas težino“

Naujienų agentūros AFP žurnalistai iš Braunsvilio sakė, kad tilto, jungiančio miestą su kaimyniniu Meksikos miestu Matamorosu, JAV pusėje stovėjo dešimtys policijos automobilių.

Kiek toliau matėsi sunkiasvorė žemės kasimo įranga, o darbuotojai ruošė žemę spygliuotai vielai įrengti.

Miesto gatvėse 22 metų Gabrielis Landaeta buvo vienas iš tų, kurie miegojo lauke.

„Jei vieną dieną kas nors sukurs dokumentinį filmą, tegul įrašo, kad geros širdies venesuelietis atvyko čia ieškoti laimės“, – teigė jis AFP.

Netaisyklinga anglų kalba jis ir kiti bando išsiaiškinti, kas vyksta.

„42 skirsnis baigiasi“, – sako jiems policijos pareigūnas.

El Pase šimtai žmonių, ketvirtadienį patekusių į šalį pro teisėtus pasienio vartus, buvo patikrinti ir galėjo pateikti pirminius prieglobsčio prašymus.

Daugelį kitų sulaikė Teksaso nacionalinės gvardijos pareigūnai, neleidę jiems kirsti sienos.

Be to, tarp eilinių pasienio patrulių pareigūnų, atrodo, kilo sąmyšis dėl to, kas tiksliai vyks artimiausiomis valandomis ir dienomis.

„Nežinome“, – atsakė vienas iš jų, paklaustas, kaip elgtųsi su migrantais, kuriems pavyko patekti į šalį.

Siudad Chuareso mieste Agustinas Sortomi teigė, kad jis, jo žmona ir du vaikai kelis kartus bandė pasiduoti JAV pareigūnams, bet jie buvo apgręžti.

„Daugybė žmonių iš ten jau ateina ir sako, kad jie uždarė duris ir nieko neįleidžia. Nežinau, ką daryti, – kalbėjo jis AFP. – Mes neįgyvendinome savo svajonės. Vienas Dievas težino, kada tai padarysime.“

Londone vykusioje ceremonijoje nedalyvavęs JAV prezidentas šalių santykius tviteryje pavadino „visų mūsų žmonių stiprybės šaltiniu“.

Jungtinėms Valstijoms atstovavo pirmoji ponia Jill Biden (Džil Baiden) ir prezidentas parašė, jog „didžiuojasi“, kad ji galėjo būti Londone „šia istorine proga“.

Charlesas III šeštadienį per iškilmingą renginį, pasižymintį tūkstantmetėmis tradicijomis, simbolika ir pompastika, bet pritaikytą XXI amžiui, buvo karūnuotas Jungtinės Karalystės ir dar 14 Sandraugos šalių monarchu.

Kenterberio arkivyskupui Justinui Welby (Džastinui Velbiui) 12 val. 2 min. (14 val. 2 min. Lietuvos laiku) uždėjus ant 74 metų Charleso III galvos auksinę Šv. Eduardo karūną – senovinį šventą monarcho valdžios simbolį – 2,3 tūkst. Vestminsterio abatijoje susirinkusių žmonių ir didžiulės minios lauke šaukė „Dieve, sergėk karalių“.

Ši akimirka taip pat buvo palydėta šūvių salvėmis ir – visoje šalyje – bažnyčių varpų dūžiais.

Netrukus Kenterberio arkivyskupas per paprastesnę ceremoniją karūnavo ir Charleso III 75 metų žmoną Camillą (Kamilą), nuėjusią ilgą viešą kelią iki karalienės konsortės ir, galiausiai, karalienės.

Charleso III, kuris JK soste pakeitė pernai rugsėjį mirusią motiną Elizabeth II (Elžbietą II), karūnacija yra pirmoji JK nuo 1953 metų, be to, tai pirmoji karaliaus karūnacija nuo 1937-ųjų. Šeštadienio renginys yra tik antra per televiziją rodoma karūnacija ir pirmoji, transliuojama per spalvotą televiziją bei internetu.

Penktadienį paskelbtame interviu J. Bidenas sakė, jog su naujuoju monarchu susitiks liepą ir visų pirma kalbėsis apie aplinką.

„Ketiname vykti į NATO konferenciją Europoje ir pasakiau (Charlesui), kad apsilankysiu arba vykdamas ten, arba vykdamas atgal, kad galėčiau aptarti tai, kas jam išties rūpi – aplinką“, – sakė JAV prezidentas televizijai MSNBC.

NATO viršūnių susitikimas vyks Vilniuje liepos 11–12 dienomis.

„Sekite naujienas“, – pirmadienį Baltuosiuose rūmuose žurnalistams sakė 80 metų J. Bidenas. Jo amžius yra rekordinis JAV prezidento rinkimų kampanijoms.

Manoma, kad demokratas paskelbs vaizdo pranešimą, kaip ir lygiai prieš ketverius metus, kai pranešė apie savo kandidatavimą 2020 metų rinkimuose, kuriuose galiausiai nugalėjo D. Trumpą.

Per pirmuosius dvejus kadencijos metus pasiekęs nemažai teisėkūros pergalių ir svarbių laimėjimų užsienio politikoje, J. Bidenas neturi jokio realaus varžovo iš Demokratų partijos.

Tačiau dėl garbingo amžiaus jis bus nuolat ir griežtai stebimas.

Po tokio pražūtingo ir nesėkmingo prezidentavimo beveik neįsivaizduojama, kad J. Bidenas galėtų net pagalvoti apie kandidatavimą dėl perrinkimo.

Antrosios kadencijos pabaigoje demokratų veteranui būtų 86 metai. Nors vasarį atlikto medicininio patikrinimo metu jis buvo pripažintas tinkamu eiti prezidento pareigas, daug kas mano, kad jis yra per senas.

Savaitgalį televizijos „NBC News“ paskelbtos apklausos duomenimis, 70 proc. amerikiečių, įskaitant 51 proc. demokratų, mano, kad jis neturėtų kandidatuoti.

69 procentai visų respondentų, teigusių, kad jis neturėtų kandidatuoti, kaip pagrindinę ar antraeilę priežastį nurodė susirūpinimą dėl jo amžiaus.

J. Bidenas mėgsta į šiuos nuogąstavimus atsakyti žodžiais „stebėkit mane“, reiškiančiais, kad rinkėjai turėtų sutelkti dėmesį į jo politines pergales namuose ir suburtą beprecedentį Vakarų aljansą, padedantį Ukrainai gintis nuo Rusijos invazijos.

Per ateinančius pusantrų metų J. Bidenas turėtų visus dabartinio prezidento statuso privalumus, jį remtų vieninga partija, o respublikonai dar tik pradės chaotišką pirminių rinkimų sezoną.

Nepaisant to, kad tapo pirmuoju esamu ar buvusiu JAV prezidentu, kuriam buvo pateikti kriminaliniai kaltinimai, D. Trumpas, kurio atžvilgiu taip pat vyksta tyrimai dėl mėginimų panaikinti savo pralaimėjimą J. Bidenui 2020 metų rinkimuose, yra respublikonų favoritas.

Pirmadienį D. Trumpas suskubo kritikuoti žmogų, kuris praėjusį kartą jį nugalėjo.

„Po tokio pražūtingo ir nesėkmingo prezidentavimo beveik neįsivaizduojama, kad J. Bidenas galėtų net pagalvoti apie kandidatavimą dėl perrinkimo“, – sakoma jo pareiškime.

Labiausiai tikėtinas respublikonų varžovas 76 metų D. Trumpui, Floridos gubernatorius Ronas DeSantisas, yra panašus dešiniojo sparno atstovas, tačiau gerokai jaunesnis – tik 44 metų.

Manoma, kad J. Bidenas 2024 metų lapkritį rinkimuose dalyvaus kartu su Kamala Harris (Kamala Haris) – pirmuoju juodaodžiu asmeniu ir pirmąja moterimi JAV viceprezidento poste.

„Atkurti vidurinę klasę“

J. Bidenas antradienį atkreips dėmesį į savo užsienio politiką, kai susitiks su Pietų Korėjos prezidentu Yoon Suk-yeolu (Jun Sukjolu), pradedančiu valstybinį vizitą Baltuosiuose rūmuose.

Mano tėtis turėjo posakį: „Džojau, nelygink manęs su Visagaliu. Lygink mane su alternatyva.

2020-ųjų rinkimus J. Bidenas vadino kova už Amerikos demokratijos išgelbėjimą nuo D. Trumpo, bet jo paraiška antrai kadencijai turbūt bus labiausiai grindžiama teiginiu, kad jis atkurs JAV gamybos bazę ir sukurs darbo vietų vidurinei klasei.

Baltųjų rūmų teigimu, antradienį Vašingtone vykstančioje profesinių sąjungų konferencijoje jis ketina padaryti pranešimą ekonomikos klausimais.

Nors tai nėra rinkimų kampanijos renginys, planuojama tema – „kaip jo investavimo į Ameriką darbotvarkė sugrąžina gamybą, atkuria vidurinę klasę ir kuria gerai apmokamas darbo vietas“ – turėtų būti pagrindinė demokratų 2024 metų žinia.

Saugus pasirinkimas

J. Bideno reitingai jau daugiau nei pusantrų metų neviršija 50 procentų.

Vis dėlto, kai tai būdavo svarbu, jis nuolat pasirodydavo geriau nei tikėtasi. Šalininkai sako, kad netikėtai geri Demokratų partijos rezultatai 2022 metų kadencijos vidurio Kongreso rinkimuose patvirtino J. Bideno „prekės ženklą“.

Nors J. Bidenas, palyginti su D. Trumpu, gali atrodyti neryškus, jis tikisi, kad jo nuosaikus, senamadiškas įvaizdis pasitarnaus kaip slaptasis ginklas, reikalingas vis radikalesniais laikais.

„Mano tėtis turėjo posakį: „Joey (Džojau), nelygink manęs su Visagaliu. Lygink mane su alternatyva“, – dažnai kartoja J. Baidenas.

„Kad G-7 lyderiai galėtų ir toliau vieningai spręsti invazijos į Ukrainą [problemą], nusprendžiau šią savaitę, 24 dieną, surengti G-7 lyderių vaizdo konferenciją ir pakviesti prezidentą Zelenskį“, – sakydamas kalbą Tokijuje pranešė F. Kishida, kurio šalis šiemet pirmininkauja G-7.

Be to, Japonija skirs Ukrainai naują 5,5 mlrd. dolerių (apie 5,18 mlrd. eurų) vertės finansinę paramą, pirmadienį pareiškė ministras pirmininkas.

„Vis dar reikia padėti žmonėms, kurių pragyvenimo šaltinius sugriovė karas, ir atkurti sugriautą infrastruktūrą. Nusprendėme skirti papildomą 5,5 mlrd. dolerių finansinę paramą“, – sakė jis kalbėdamas analitinio centro simpoziume.

F. Kishida sakė, kad vyriausybė sieks parlamento pritarimo dėl „atitinkamų įstatymų ir taisyklių pakeitimo“, kad lėšos galėtų būti suteiktos.

Šis pranešimas buvo paskelbtas tuo metu, kai JAV prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas), atvykęs iš anksto neskelbto vizito į Kyjivą, pažadėjo naują ginkluotės paketą Ukrainai.

Japonija prisijungė prie Vakarų galybių, įvedusių sankcijas Rusijai, ir nuo prezidento Vladimiro Putino invazijos pradžios praėjusių metų vasario 24-ąją teikia humanitarinę, nors ir ne karinę, pagalbą Ukrainai.

Kaip pranešė Lenkijos radijas, prieš artėjantį J. Bideno vizitą į Varšuvą M. Morawieckis interviu televizijos CBS laidoje „Face the Nation“ kalbėjo apie JAV karius Lenkijoje: „Mes diskutuojame su prezidento Bideno administracija apie tai, kad jų buvimas taptų nuolatinis ir kad jų skaičius būtų padidintas.“

M. Morawieckis teigė, kad Lenkija yra „labai dėkinga [JAV] ir už tai, kad atsiuntė naujų „Patriot“ sistemų ir kitų labai modernių ginklų bei amunicijos“.

Interviu CBS M. Morawieckis sakė, kad tikisi, jog prezidentas J. Bidenas savo būsimos kelionės į Lenkiją metu patvirtins bendrą tikslą nugalėti Rusiją Ukrainoje.

„Tikiuosi, kad bus labai tvirtai patvirtintas mūsų atsparumas ir bendros pastangos nugalėti Rusiją Ukrainoje. (...) Tikiu, kad prezidento J. Bideno žodžiai nuramins visą Europą, kad Jungtinės Valstijos yra su mumis šioje kovoje už laisvę ir taiką“, – teigė Lenkijos premjeras.

J. Bidenas antradienį turi atvykti į Lenkiją dviejų dienų vizito, skirto pirmosioms Rusijos invazijos į kaimyninę Ukrainą metinėms paminėti.

Šiuo metu Lenkijoje rotaciniu principu dislokuota 11 000 JAV karių.

Praėjusį birželį JAV prezidentas paskelbė, kad jo šalis Lenkijoje įkurs nuolatinę savo kariuomenės V korpuso vadavietę, reaguodama į grėsmes, kylančias iš Maskvos po Rusijos invazijos į Ukrainą.

JAV prezidentas Barackas Obama (Barakas Obama) birželį aplankys Lenkiją per kelionę po Europą, kurios metu taip pat surengs vizitus Prancūzijoje ir Belgijoje, trečiadienį pranešė viceprezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas).

Vizitas Lenkijoje vyks tuo metu, kai Vašingtonas stengiasi išsklaidyti savo sąjungininkių susirūpinimą dėl aštrėjančios krizės Ukrainoje.

„Man malonu paskelbti, kad birželį prezidentas Obama grįš į Europą“, – sakė J.Bidenas sakydamas kalbą politikos tyrimų centre „Atlantic Council“.

„Jis aplankys Lenkiją šaliai minint pirmųjų per ilgą laiką ten įvykusių demokratinių rinkimų 25-ąsias metines“, – nurodė viceprezidentas.

Per tą kelionę B.Obama taip pat aplankys Prancūziją, kur bus minimos sąjungininkų pajėgų išsilaipinimo Normandijoje per Antrąjį pasaulinį karą 70-osios metinės, ir dalyvaus Didžiojo septyneto (G-7) viršūnių susitikime Belgijoje, kuriame taip pat dėmesys tikriausiai bus sutelktas į padėtį Ukrainoje.

G-7 susitikimas Briuselyje buvo suplanuotas, kai Vakarų šalys paskelbė nedalyvausiančios Didžiojo aštuoneto (G-8) viršūnių susitikime Rusijos Juodosios jūros kurorte Sočyje, siekdamos diplomatiškai izoliuoti Maskvą dėl jos intervencijos Ukrainoje, ypač dėl Krymo aneksijos.

B.Obama, kuris Europoje paskutinį kartą lankėsi kovo pabaigoje, rugsėjį taip pat dalyvaus NATO viršūnių susitikime Didžiojoje Britanijoje.

JAV viceprezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) ketvirtadienį paskambino Ukrainos vadovui Viktorui Janukovyčiui ir paragino jį ieškoti taikaus šalį krečiančios politinės krizės sprendimo po kruvinų milicijos ir protestuotojų susirėmimų.

Baltieji rūmai, prieš paskelbdami apie viceprezidento skambutį V.Janukovyčiui, dėl smurto Kijeve atvirai apkaltino vyriausybines pajėgas, tačiau sveikino pranešimus apie derybas tarp prezidento ir opozicijos lyderių.

„Viceprezidentas paragino prezidentą V.Janukovyčių imtis žingsnių nutraukti smurtą ir imtis reikšmingai spręsti teisėtus taikų protestuotojų būgštavimus“, – rašoma Baltųjų rūmų paskelbtame pareiškime.

„Pabrėžęs, jog netoleruotinas nė vienos pusės smurtas, viceprezidentas pažymėjo, jog tik Ukrainos vyriausybė gali užtikrinti taikų krizės užbaigimą, o tolesnis kraujo praliejimas turės pasekmių Ukrainos santykiams su Jungtinėmis Valstijomis“, – įspėjama pareiškime.

Kiek anksčiau Vašingtonas nurodė, kad vis dar svarsto, ar skelbti Ukrainos vyriausybei sankcijas dėl smurto, kurį, pasak jo, išprovokavo atsisakymas rimtai pažiūrėti į protestuotojų nusiskundimus.

„Mums labai neramu dėl smurto, – sakė Baltųjų rūmų atstovas Jay Carney (Džėjus Karnis). – Sveikiname žinias, kad prezidentas V.Janukovyčius tiesiogiai susitinka su opozicijos lyderiais“.

Opozicijos atstovai skelbia, kad pastarosiomis dienomis per susirėmimus Kijeve žuvo penki protestuotojai. Tai pirmosios aukos per daugiau nei du mėnesius vykstančius protestus, prasidėjusios po to, kai V.Janukovyčius lapkritį atsisakė pasirašyti svarbų susitarimą dėl glaudesnių santykių su Europos Sąjunga, nusprendęs stiprinti ryšius su Rusija.

Žinia apie protestuotojų žūtį sustiprino būgštavimus dėl dar didesnio smurto proveržio.

JAV viceprezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) savo vizitą Kinijoje pradėjo nuo paraginimo studentams mesti iššūkį vyriausybei, mokytojams ir religiniams lyderiams.

Vos atvykęs į Pekiną, J.Bidenas netikėtai apsilankė JAV ambasados konsuliniame skyriuje, kuriame Kinijos piliečiai laukia vizų kelionėms į Jungtines Valstijas.

J.Bidenas sakė, kad Jungtinės Valstijos sugebėjo atsinaujinti, nes amerikiečiai atmetė ortodoksišką požiūrį. Pasak viceprezidento, vienintelis būdas pasiekti kažką naują – išsivaduoti nuo to, kas sena.

Pasak J.Bideno, vaikai Amerikoje skatinami, o ne baudžiami už pastangas keisti susiklosčiusią padėtį. Komentatoriai jo pastabas laiko užpuomina apie Kinijos vyriausybės autoritarinį valdymą.

J.Bidenas išreiškė viltį, kad Kinijos piliečiai, atvykstantys į Jungtines Valstijas, pasimokys, kad naujovės įmanomos tik ten, kur yra užtikrinama laisvė.