Tai vienintelė piniginė sankcija, kurios sulaukė verslininkas – prieš tai jo bylą nagrinėjęs Lietuvos apeliacinis teismas panaikino nuosprendžio dalį, kuria E. Č. skirta piniginė bauda. Apeliacinės instancijos teismas atleido jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad sprendimas E. Č. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, neskiriant jam baudžiamosios poveikio priemonės, neatitinka padarytų nusikalstamų veikų pobūdžio, jų pavojingumo ir šia apimtimi yra neteisingas.

Alytiškis verslininkas E. Č. teistas už buvusio bendrovės „Dzūkijos vandenys“ direktoriaus R. Ž. papirkimą, bendrovės turto iššvaistymą, dokumentų klastojimą ir apgaulingą buhalterinės apskaitos tvarkymą.

Privataus kapitalo bendrovės direktorius E. Č. ir tuometis bendrovės „Dzūkijos vandenys“ direktorius R. Ž. į Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) akiratį pateko dėl 2017 metais sudarytų dviejų didelės vertės projektavimo ir statybos bei vandentiekio ir nuotekų skirstomųjų tinklų rekonstravimo darbų bei jų defektų ištaisymo Alytaus mieste rangos sutarčių tarp jų atstovaujamų bendrovių.

Vienos sutarties vertė – 95 tūkst. 590 eurų, o kitos – 924 tūkst. 816 eurų.

Per STT ir prokuratūros tyrimą nustatyta, kad, siekdamas užsakovo, kuriam atstovavo R. Ž., palankumo vykdant ir kontroliuojant šias dvi didelės vertės sutartis, verslininkas E. Č. davė jam daugiau nei 5600 eurų vertės kyšį.

Tyrimą atlikę STT pareigūnai nustatė, kad E. Č. vadovaujamos bendrovės lėšomis už šią sumą tuometinio „Dzūkijos vandenų“ direktoriaus sutuoktinės sodybai nupirkti langai ir durys, atlikti grindų betonavimo darbai.

2020 metų balandį Kauno apygardos teismas paskelbė apkaltinamąjį nuosprendį šioje byloje.

Alytaus miesto savivaldybės valdomos įmonės buvusiam direktoriui R. Ž. teismas skyrė 22 tūkst. 800 eurų dydžio baudą ir nusprendė valstybės naudai išieškoti jo priimto kyšio vertės sumą – 5635 eurų.

Be to, teismas R. Ž. paskyrė baudžiamojo poveikio priemonę – atėmė teisę trejus metus dirbti valstybės tarnyboje.

Tačiau Lietuvos apeliacinis teismas šį nuosprendį pakeitė.

Apeliacinis teismas įvertino tai, kad E. Černulis nusikaltimus padarė pirmą kartą, visiškai juos pripažino ir atskleidė jų aplinkybes, dėl jų gailėjosi, taip pat ėmėsi veiksmų nepagrįstam mokėjimui susigrąžinti.

Pirmosios instancijos teismas pernai pavasarį verslininką buvo pripažinęs kaltu dėl papirkimo, turto iššvaistymo, apgaulingo apskaitos tvarkymo ir dokumentų klastojimo bei skyręs jam 16,8 tūkst. eurų baudą.

„Šios nusikalstamos veikos yra padarytos idealiąja sutaptimi, tai pagal suformuotą teismų praktiką sudaro prielaidas, esant kitoms sąlygoms, taikyti atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą institutą“, – pažymėjo Apeliacinis teismas.

E. Černulis nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą atleistas pusantrų metų laikotarpiui.

Spręsdamas dėl R. Žako atsakomybės, Apeliacinis teismas nepakeitė jam už kyšininkavimą, piktnaudžiavimą, apgaulingą apskaitos tvarkymą ir dokumentų suklastojimą skirtos 22,8 tūkst. eurų baudos ir praplėtė baudžiamojo poveikio priemonės ribas.

Kauno apygardos teismas R. Žakui buvo uždraudęs trejus metus dirbti valstybės tarnyboje, tačiau, apeliacine tvarka bylą nagrinėjusio teismo vertinimu, to nepakanka.

„Teisėjų kolegijos vertinimu, būtina praplėsti pirmosios instancijos teismo nuteistajam pagrįstai paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės (...) turinį, nustatant, kad R. Ž. negalėtų jam nustatytu terminu dirbti ar eiti valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens pareigas savivaldybės ar valstybės įmonėse ar savivaldybių bei valstybės kontroliuojamuose juridiniuose asmenyse arba valstybės tarnyboje“, – rašoma teismo nutartyje.

Baudą buvęs „Dzūkijos vandenų“ direktorius įpareigotas sumokėti per dvejus metus.

R. Žakas viso teisminio proceso metu savo kaltę taip pat visiškai pripažino.

Bylos duomenimis, E. Černulis susitarė su R. Žaku, kad nupirks šiam reikalingų statybinių medžiagų iš savo vadovaujamos bendrovės lėšų, o „Dzūkijos vandenų“ direktorius už tai turėjo nereikšti priekaištų dėl „Inti“ vėlavimų ir netaikyti baudų bendrovės atliekamuose rangos darbuose.

Kaltinamajame akte teigta, jog R. Žakui bendrovė „Inti“ nupirko 5,6 tūkst. eurų vertės durų, langų bei sumokėjo už grindų betonavimo darbus kalvėje, kurią „Dzūkijos vandenų“ vadovo šeima statėsi Seirijų miestelyje Lazdijų rajone. Bendrovės dokumentuose šios prekės įformintos kaip medienos gaminiai, kad būtų jas lengviau nurašyti kaip sunaudotas vykdant darbus.

Nustatyta, jog į statybvietę Seirijuose ne kartą vyko ir „Dzūkijos vandenų“ darbuotojai: iš viso 16 darbuotojų čia R. Žako pavedimu darbo metu dirbo prie pamatų, atliko įrengimo ir apdailos darbus, traktoriumi gabeno žvyrą bei įvairias statybines medžiagas, išsiurbinėjo kanalizacijos talpyklas, montavo langus bei dažė pastatą.

Pasak prokuroro, tokiu būdu „Dzūkijos vandenims“ padaryta 1,5 tūkst. eurų žala.

99,88 proc. „Dzūkijos vandenų“ akcijų priklauso Alytaus miesto savivaldybei.

Apeliacinio teismo nuosprendis įsiteisėja nedelsiant, tačiau gali būti kasacine tvarka skundžiamas Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.

Kaip pranešė teismas, už kyšininkavimą, piktnaudžiavimą, apgaulingą apskaitos tvarkymą ir dokumentų suklastojimą R. Žakui skirta 22,8 tūkst. eurų bauda bei atimta teisė trejus metus dirbti valstybės tarnyboje. Taip pat iš jo valstybės naudai nuspręsta išieškoti 5,6 tūkst. eurų konfiskuotino turto (kyšio) vertę.

E. Černuliui už papirkimą, turto išvaistymą, dokumentų suklastojimą ir apgaulingą apskaitos tvarkymą skirta 16,8 tūkst. eurų bauda.

Byloje taikytas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl teismas nuteistiesiems skyręs, atitinkamai, 34,5 tūkst. eurų ir 23 tūkst. eurų baudas, jas sumažino trečdaliu.

Abu kaltinamieji bylos nagrinėjimo metu savo kaltę visiškai pripažino.

Jų kaltė teisme buvo įrodyta jų pačių ir liudytojų parodymais, Kriminalinės žvalgybos užfiksuotais telefoninių pokalbių įrašais, bei kita byloje surinkta medžiaga.

Bylos duomenimis, E. Černulis susitarė su R. Žaku, kad nupirks šiam reikalingų statybinių medžiagų iš savo vadovaujamos bendrovės lėšų, o „Dzūkijos vandenų“ direktorius už tai turėjo nereikšti priekaištų dėl „Inti“ vėlavimų ir netaikyti baudų bendrovės atliekamuose rangos darbuose.

Kaltinamajame akte teigta, jog R. Žakui bendrovė „Inti“ nupirko 5,6 tūkst. eurų vertės durų, langų bei sumokėjo už grindų betonavimo darbus kalvėje, kurią „Dzūkijos vandenų“ vadovo šeima statėsi Seirijų miestelyje Lazdijų rajone. Bendrovės dokumentuose šios prekės įformintos kaip medienos gaminiai, kad būtų jas lengviau nurašyti kaip sunaudotas vykdant darbus.

Nustatyta, jog į statybvietę Seirijuose ne kartą vyko ir „Dzūkijos vandenų“ darbuotojai: iš viso 16 darbuotojų čia R. Žako pavedimu darbo metu dirbo prie pamatų, atliko įrengimo ir apdailos darbus, traktoriumi gabeno žvyrą bei įvairias statybines medžiagas, išsiurbinėjo kanalizacijos talpyklas, montavo langus bei dažė pastatą.

Pasak prokuroro, tokiu būdu „Dzūkijos vandenims“ padaryta 1,5 tūkst. eurų žala.

99,88 proc. „Dzūkijos vandenų“ akcijų priklauso Alytaus miesto savivaldybei.

Kauno apygardos teismo nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui.

Tokį poelgį „Dzūkijos vandenys“ aiškina tuo, kad labai užterštą vandenį paleidus per miesto biologinius valymo įrenginius, šie būtų sugedę ir miestas likęs be jokių valymo įrenginių.

LSDP frakcijos seniūnas Julius Sabatauskas pranešė, kad Aplinkos ministerijai pavaldus Aplinkos apsaugos departamentas „Dzūkijos vandenims“ skyrė 780 tūkst. eurų baudą tuomet, kai gaisras dar buvo gesinamas, nors leisti užterštą vandenį į Nemuną pats leido.

„Aš pasitikslinau iš ekstremalių situacijų komisijos miesto vadovo, kad yra priskirtas papildomas mokestis už papildomą taršą. Tai yra milžiniška suma įmonei „Dzūkijos vandenys“, kuri kategoriškai pasipriešino Aplinkos ministerijos specialistų siūlymams leisti šitą užterštą vandenį per valymo įrenginius. Jų teigimu, tai būtų mažiausiai pusei metų paralyžiuotas nutekamųjų vandenų valymas ir būtų į Nemuną tekėjusios fekalijos ir kiti teršalai“, – sakė J. Sabatauskas.

Aplinkos ministras K. Mažeika tokią informaciją Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos posėdyje ėmė neigti, tačiau galiausiai patvirtinto, kad mokestis galėjo būti skirtas tam, kad paskui jį būtų galima išsireikalauti iš degusios padangų perdirbimo gamyklos „Ekologistika“ savininko.

Aplinkos ministras K.Mažeika pranešė, kad ministerijoje pradėti vidiniai tyrimai ir bus išsiaiškinta, kodėl gaisrui Alytuje gesinti panaudotą vandenį pirmomis gaisro dienomis Aplinkos apsaugos departamentas leido leisti į Nemuną. Kol kas Aplinkos apsaugos departamento Alytaus skyriaus vadovybė nušalinta.

Gaisras Alytaus Pramonės rajone įsikūrusioje įmonėje „Ekologistika“ kilo spalio 16 dieną, jis buvo gesinamas ilgiau nei savaitę.

Abu jie teismui nurodė visiškai pripažįstantys kaltę.

Kaltinamųjų advokatai teigė, kad pageidautų byloje taikyti sutrumpintą įrodymų tyrimą. Jis gali būti taikomas, jei asmuo pripažįsta kaltę bei duoda parodymus, sutinka netirti kitų bylos duomenų. Tokiu atveju bausmė kaltinamiesiems būtų sumažinta vienu trečdaliu.

Pirmadienio posėdyje prokuroras perskaitė kaltinamąjį aktą.

Bylos duomenimis, E. Černulis susitarė su R. Žaku, kad nupirks šiam reikalingų statybinių medžiagų iš savo vadovaujamos bendrovės lėšų, o „Dzūkijos vandenų“ direktorius už tai turėjo nereikšti priekaištų dėl „Inti“ vėlavimų ir netaikyti baudų bendrovės atliekamuose rangos darbuose.

Kaltinamajame akte teigiama, jog R. Žakui bendrovė „Inti“ nupirko 5,6 tūkst. eurų vertės durų, langų bei sumokėjo už grindų betonavimo darbus kalvėje, kurią „Dzūkijos vandenų“ vadovo šeima statėsi Seirijų miestelyje Lazdijų rajone. Bendrovės dokumentuose šios prekės įformintos kaip medienos gaminiai, kad būtų jas lengviau nurašyti kaip sunaudotas vykdant darbus.

Nustatyta, jog į statybvietę Seirijuose ne kartą vyko ir „Dzūkijos vandenų“ darbuotojai: iš viso 16 darbuotojų čia R. Žako pavedimu darbo metu dirbo prie pamatų, atliko įrengimo ir apdailos darbus, traktoriumi gabeno žvyrą bei įvairias statybines medžiagas, išsiurbinėjo kanalizacijos talpyklas, montavo langus bei dažė pastatą.

Pasak prokuroro, tokiu būdu „Dzūkijos vandenims“ padaryta 1,5 tūkst. eurų žala.

Kaltinamojo gynėjas pirmadienį teismui pateikė dokumentus, kad žalą R. Žakas buvusiai darbovietei atlygino.

Kitas posėdis byloje numatytas gruodžio 12 dieną, jame numatyta apklausti abu kaltinamuosius.

„Dzūkijos vandenų“ 99,88 proc. akcijų priklauso Alytaus miesto savivaldybei.

Inžinerinių tinklų montavimo paslaugas teikiančios įmonės „Inti“ vadovas Eduardas Černulis šioje byloje kaltinamas bendrovės turto iššvaistymu, dokumentų klastojimu ir apgaulingu buhalterinės apskaitos tvarkymu, trečiadienį pranešė bylą tyrusi Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT).

Įtariama, kad R. Žakas kaip kyšį gavo lauko duris, langus, vidaus duris ir jų sudėtines komplektavimo detales, taip pat grindų betonavimo darbus, už kuriuos sumokėjo E. Černulis bendrovės lėšomis, siekdamas R. Žako palankumo vykdant dvi Europos Sąjungos lėšomis finansuojamas sutartis.

Įgytus gaminius ir paslaugas, teisėsaugos duomenimis, direktorius panaudojo naujai statomam ūkinės paskirties statiniui jo sutuoktinei priklausančioje sodyboje.

Taip pat įtariama, kad R. Žakas šiam statiniui statyti pasitelkė šešiolika pavaldžių „Dzūkijos vandenų“ darbuotojų, kurie vykdydami jo nurodymus, atliko statybos ir remonto darbus savo darbo metu, naudodami „Dzūkijos vandenų“ darbo ir transporto priemones.

„Dzūkijos vandenų“ 99,88 proc. akcijų priklauso Alytaus miesto savivaldybei.

Baudžiamoji byla perduota nagrinėti Kauno apygardos teismui.

Taip pat buvo sulaikytas vienos privataus kapitalo uždarosios akcinės bendrovės vadovas, jis įtariamas dokumentų klastojimu ir papirkimu, trečiadienį pranešė STT.

Ši įmonė neįvardijama, bet BNS šaltiniai informavo, jog sulaikytasis – inžinerinių tinklų montavimo paslaugas teikiančios įmonės „Inti“ vadovas Eduardas Černulis.

Įmonės telefonu atsiliepusi moteris BNS sakė, kad direktoriaus darbe nėra, ji teigė neturinti informacijos apie sulaikymą.

Įtariamųjų vadovaujamose bendrovėse atliktos kratos, paimti ikiteisminiam tyrimui reikšmingi dokumentai. Trečiadienį sulaikytieji paleisti į laisvę, jiems skirtos kardomosios priemonės – rašytiniai pasižadėjimai neišvykti.

Ikiteisminį tyrimą kontroliuoja ir jam vadovauja Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorai.

„Dzūkijos vandenų“ valdybos pirmininkas Vytautas Junevičius BNS sakė neturintis informacijos apie pateiktų įtarimų pobūdį.

„Jis sulaikytas, tai viskas, ką žinau. Įmonė dirba, kiek aš domėjausi, neturi informacijos“, – sakė jis.

„Dzūkijos vandenys“ tiekia geriamąjį vandenį Alytaus mieste. Bendrovės interneto svetainėje skelbiama, kad bendra eksploatuojamo turto vertė sudaro per 40 mln. eurų.

Vilniaus šilumos tinklai ir Druskininkų sveikatingumo centras „Aqua“ tarp daugiausia pajamų gavusių savivaldybių įmonių blogiausiai atsiskaito apie savo veiklą, rodo „Transparency International“ tyrimas. Abi bendrovės įvertintos 0 balų iš 100.

Geriausiai iš 40 vertintų bendrovių viešai atsiskaito „Panevėžio energija“ (88 balai) ir „Dzūkijos vandenys“ (83 balai). Bendras didžiausių įmonių atskaitingumo lygis tesiekia vidutiniškai 35 balus.

„Akivaizdu, kad jos turi dirbti skaidriau ir dar nemažai nuveikti, kad galėtų išsklaidyti abejones dėl, pavyzdžiui, savo priklausomybės kuriai nors politinei partijai. Daugelis tyrime vertintų įmonių palankiai atsižvelgė į pasiūlymus ir domisi, kaip ateityje geriau atsiskaityti visuomenei“, - pranešime sakė „Transparency International“ Lietuvos skyriaus vadovas Sergejus Muravjovas.

Mažiausiai informacijos įmonės, kaip ir savivaldybės, teikia apie savo korupcinių rizikų suvaldymą. Tik ketvirtadalis jų (11 iš 40) viešai skelbia etikos kodeksus, kas penkta (8 iš 40) - dovanų politiką,kas dešimta - būdus, kaip jos darbuotojai gali pranešti apie galimus korupcijos atvejus.

Korupcinių rizikų valdymo skiltyje daugiausiai taškų surinko „Panevėžio energija“, gavusi 85 balų iš 100 galimų.

Apie savo struktūrą, antrines bei asocijuotas įmones išsamiausiai atsiskaito taip pat „Panevėžio energija“, „Dzūkijos vandenys“, „Aukštaitijos vandenys“, Alytaus regiono ir Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centrai, Panevėžio autobusų parkas bei „Susisiekimo paslaugos“, surinkusios po 100 balų.

„Kauno energija“, kuri yra kotiruojama biržoje, teikia daugiausiai informacijos (100 balų) apie biudžetą,  pajamas, mokesčius, vadovų bei darbuotojų atlyginimus. Be jos, tik dar trys įmonės skelbia tikslius vadovų atlyginimus.

Geriausiai atsiskaito vandens ir komunalinių paslaugų (vidutiniškai 46 balai iš 100 balų), atliekų tvarkymo (37 balai), šilumos (35), transporto bendrovės (26 balai).

Tyrime vertinta, kiek daugiausiai pajamų 2013 metais gavusios įmonės savo interneto svetainėse viešina informacijos, kaip suvaldo korupcines rizikas, ar atskleidžia struktūrą bei finansinę informaciją.