Anot jo, kortelėse nuo 2012-ųjų naudojama technologija neatitinka keliamų saugumo reikalavimų.

„Kadangi įtaisai, naudojami asmens tapatybės kortelėse iki 2021 metų rugpjūčio 12 dienos buvo naudojami nuo 2012-ųjų metų, keičiantis technologijoms, keičiantis laikui, keičiantis saugumo reikalavimams tai buvo peržiūrima ir buvo priimtas sprendimas tuos įtaisus leisti naudoti iki 2023 metų liepos“, – šeštadienį LRT Žinioms sakė  N. Rudaitis.

Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) tarybos narė Kristina Mikoliūnienė nurodė, kad asmens tapatybės korteles kvalifikuotam elektroniniam parašui naudoja apie 16 proc. visų jų savininkų, šios paslaugos populiarumas pamažu auga.

Mes manome, kad jų galėtų būti apie 14-15 tūkstančių.

N. Rudaičio manymu, jų yra mažiau, nes elektroninio parašo paslaugos naudotojai kas trejus metus privalo atnaujinti tapatybės kortelės sertifikatą, o tai kasmet daro 3–4 tūkst. gyventojų.

„Mes manome, kad jų galėtų būti apie 14-15 tūkstančių“, – teigė N. Rudaitis.

Anot jo, tokių kortelių savininkams nusprendus iki liepos pasikeisti dokumentus, dėl to eilės prie jų nekils.

„Tikrai nemanau, kad toks skaičius keistinų kortelių dėl šios priežasties įtakotų kažkokiu būdu eilių padidėjimą“, – sakė N. Rudaitis.

RRT užsakymu anksčiau atlikto ir šiemet kovą paskelti tyrimo duomenys rodo, kad 2020 metų pradžioje kvalifikuotą e. parašą naudojo 35 proc. Lietuvos gyventojų, iš jų asmens tapatybės kortele – 21 proc.

Bankai atkerta, kad problemų kyla dėl netobulų įstatymų, bei tikina netolimoje ateityje pasiūlysiantys galimybę einamąją sąskaitą, kaip ir dabar kaupiamąją sąskaitą, atsidaryti nuotoliniu būdu. Kai kurie - jau šiemet.

Bankų priežiūros ir teisėsaugos institucijos pripažįsta, kad bankus stabdo tam tikri teisiniai niuansai. Labai supaprastinus, situaciją galima apibūdinti taip: e. parašo įstatymas kertasi su pinigų plovimo prevenciją reglamentuojančiais teisės aktais.

Elektroninės bankininkystės paslaugomis besinaudojančios įmonės vykdomas operacijas vis dažniau patvirtina e. parašu. „Danske Bank“ skaičiuoja, kad per metus tokių įmonių dalis išaugo du kartus – šiuo metu banko elektroniniuose kanaluose e. parašu naudojasi kas dešimta įmonė. Viena bendrovė per mėnesį e. parašu vidutiniškai pasirašo 6 operacijas.

„E. parašas suteikia verslo klientams galimybę efektyviau tvarkyti kasdienius finansinius reikalus, nes naudojantis tuo pačiu e. parašo sertifikatu galima atlikti reikalingas operacijas visų komercinių bankų elektroninės bankininkystės sistemose. Kitaip tariant, e. parašu besinaudojančiam įmonės atstovui nereikia įsigyti kiekvieno banko, kuriame turi sąskaitas, elektroninio autentifikavimo priemonių. O šiuolaikiniams vadovams, biure praleidžiantiems itin mažai laiko, mobiliojo e. parašo naudojimas tampa tiesiog neišvengiamas“, – sako Benas Bagdonas, „Danske Bank“ Produktų ir kanalų plėtros departamento direktorius.

Pasak jo, per praėjusius metus „Danske Bank“ elektroniniuose kanaluose vykdomas operacijas e. parašu patvirtinančių įmonių dalis išaugo nuo 5 iki 10 proc. O jų pasirašytų operacijų skaičius ūgtelėjo net 130 proc. E. parašu įmonės dažniausiai patvirtina kasdienius mokėjimų pavedimus. Daugiau kaip 90 proc. e. parašu tvirtinamų mokėjimo operacijų sudaro pavedimai Lietuvoje, vidiniai pavedimai banko viduje ir e. prekybos atsiskaitymo (bank link) operacijos.

Elektroninės bankininkystės sistemoje įmonės taip pat teikia prašymus, sudaro ar keičia tam tikrų produktų sandorius. Taip pat – pasirašo ir bankui pateikia sutartis, periodinės finansinės atskaitomybės dokumentus, dokumentų rinkinius, reikalingus kreditavimo paslaugoms gauti, ir pan.

„Bankų paslaugos sparčiai keliasi į elektroninę erdvę, o įmonių vadovai ir kiti įgalioti darbuotojai greitai pajunta, kad jos yra patogesnės ir efektyvesnės nei kelionė į banko skyrių. Tai padeda jiems sutaupyti laiko, išvengti popierinių dokumentų pristatymo kaštų“, – sako B. Bagdonas.

Jis prognozuoja, kad ateityje matysime dar spartesnį e. parašo vartotojų skaičiaus augimą. Jį lems ne tik privataus sektoriaus, bet ir paslaugų teikėjų nuolat plečiamas viešojo ir privataus sektoriaus teikiamų elektroninių paslaugų spektras. Tarp jų – galimybė deklaruoti turtą ir pajamas, įregistruoti įmonę, pateikti finansinės atskaitomybės dokumentus, atlikti procedūras, susijusias su darbuotojų socialiniu draudimu, ir kitus procesus, kurie anksčiau buvo įmanomi tik ranka pasirašant dokumentus ir uždedant įmonės antspaudą.

Elektroniniam parašui skaičiuojant keturioliktus metus, jo koncepcija ir naudojimosi galimybės daugumai lietuvių vis dar nėra žinomos. Asociacijos „Infobalt“ užsakymu atlikto tyrimo duomenimis, elektroniniu parašu teigia nesinaudojantys 82 proc. Lietuvos gyventojų – šio parašo naudojimo plėtrą riboja paslaugų ir informacijos trūkumas.

Iš nesinaudojančiųjų elektroniniu parašu daugiau nei pusė – 58 proc. – teigia, kad tokio parašo jiems dar niekur neprireikė. Taip dažniau mano vyresni nei 30 m. ir aukštesnes pajamas uždirbantys lietuviai.

„Rezultatai rodo, kad daugumai lietuvių elektroninio parašo niekada neprireikė. Tai liudija apie paslaugų, leidžiančių naudotis šia technologija, spektrą – šiuo metu veikiančių paslaugų visumos nepakanka, o pati technologija pristatoma per daug sudėtingai, kad visuomenė būtų skatinama naudoti elektroninį parašą. Tai patvirtina ir naujų asmens tapatybės kortelių skaičiai – jas turi tik 30 proc. apklaustųjų, tačiau daugiau nei pusė jų kortelės, kaip elektroninio parašo priemonės, vis tiek nenaudoja“, – teigia asociacijos „Infobalt“ atstovas Mindaugas Pelanis.

Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, šiuo metu išduota daugiau nei 700 tūkst. naujų asmens tapatybės kortelių su lustu. Tačiau, lyginant šiuos skaičius su tyrimo rezultatais, kortele, kaip elektroninio parašo priemone, nesinaudoja nė 0,5 proc. lietuvių.

Elektroninio parašo naudojimo galimybes riboja ir informacijos trūkumas. Kiek daugiau nei trečdalis lietuvių – 35 proc. – norėtų gauti informacijos apie tai, kur ir kaip jį naudoti, o bene ketvirtadalis – 22 proc. – norėtų sužinoti, kas elektroninis parašas yra. Kur ir kaip įsigyti bei kaip įsidiegti parašą, norėtų sužinoti po 9 proc. gyventojų.

Pasak M. Pelanio, akivaizdu, kad trūkstant išsamios ir koncentruotos informacijos elektroninis parašas nėra aktyviai naudojamas. Pavyzdžiui, net ir kalbant apie galimų paslaugų ratą, retas žino, kad elektroniniu parašu jau galima ne tik pasirašyti dokumentus ar teikti deklaracijas, bet, patvirtinus tapatybę, prisijungti ir prie elektroninės ar mobiliosios bankininkystės, naudotis Sodros, VMI ar Registrų centro teikiamomis elektroninėmis paslaugomis.

„Net ir dabar, esant nemažam kiekiui paslaugų ir galimybių, reikalingas ir tolimesnis informacijos skleidimas bei skatinimas. Labiausiai praverstų aiškiai išreikšta viešojo sektoriaus pozicija bei nuosekli socialinė reklama, kurių dėka gyventojai ir verslas ne tik daugiau sužinotų apie elektroninį parašą bei jo naudojimo galimybes, bet ir išsklaidytų baimes ir abejones dėl saugumo bei kitų neretai kylančių klausimų“, – teigia Gintaras Krušinskas, „Infobalt“ projektų vadovas.

Lietuvos gyventojų tyrimą apie elektroninio parašo naudojimą „Infobalt“ užsakymu atliko komunikacijos planavimo agentūra „OMD“. Lapkričio 18 – 25 dienomis buvo apklausti 989 respondentai, reprezentuojantys 15–50 metų amžiaus Lietuvos interneto vartotojų nuomonę.