„Jau mirė keturi žmonės“, – per spaudos konferenciją sakė sveikatos ministras Eteni Longondo (Eteni Longondas). Jo teigimu, Biomedicininių tyrimų nacionalinis institutas (INRB) patvirtino, kad ištyrus šiaurės vakariniame Mbandakos mieste paimtų ėminių, buvo nustatyta Ebolos karštligė.

Kongo DR rytinėje dalyje taip pat užfiksuotas Ebolos židinys. Nuo 2018-ųjų rugpjūčio šalyje šis susirgimas jau pareikalavo 2 280 gyvybių, bet buvo tikimasi, kad birželio 25-ąją bus galima paskelbti protrūkio pabaigą.

Ebolos virusas tarp žmonių plinta per kontaktą su užsikrėtusiųjų krauju, kūno skysčiais, išskyromis arba organais, taip pat per kūno skysčiais suteptus daiktus.

Nuo 2018 metų rugpjūčio, kai buvo paskelbta dabartinio protrūkio pradžia, daugiau kaip 200 tūkst. žmonių buvo paskiepyti „Merck“ gamybos vakcinomis, kurios ir toliau Konge bus naudojamos.

Jungtinių Tautų sveikatos organizacijos pareiškime sakoma, kad antroji vakcina, kurią gamina „Johnson & Johnson“, bus nuo spalio naudojama tuose rajonuose, kur Ebolos karštligės virusas aktyviai neplinta.

Atskirai MSF siekia, kad skiepijimą nuo Ebolos karštligės prižiūrėtų nepriklausomas komitetas. Ši labdaros organizacija teigia, kad taip padidėtų skaidrumas ir daugiau žmonių galėtų gauti skiepus.

Pasak MSF, Jungtinių Tautų PSO „riboja galimybes gauti skiepus“ bendruomenėse ir taiko atrankos kriterijus.

PSO ekspertų komitetas anksčiau triskart atmetė siūlymus rekomenduoti šiai Jungtinių Tautų agentūrai paskelbti tarptautinio lygio nepaprastąją padėtį, nors kiti ekspertai sako, kad Kongo DR susiklosčiusi situacija jau seniai atitinka tokios krizės kriterijus. Jau daugiau kaip 1,6 tūkst. žmonių mirė nuo praeitų metų rugpjūčio, vystantis antrajam visų laikų didžiausiam pagal aukų skaičių Ebolos viruso protrūkiui. Padėtį dar labiau apsunkina Kongo DR rytinę dalį apėmę neramumai.

Pasaulinės sveikatos apsaugos nepaprastosios padėties paskelbimas dažnai užtikrina didesnį tarptautinį dėmesį ir pagalbą, bet taip pat nuogąstaujama, kad susirūpinusios kaimyninių šalių vyriausybės gali per smarkiai sureaguoti ir uždaryti sienas.

Keliomis dienomis anksčiau buvo patvirtinta, kad šios pavojingos ligos protrūkis pasiekė Gomos didmiestį – svarbų regiono centrą Kongo DR šiaurės rytinėje dalyje prie sienos su Ruanda, turintį tarptautinį oro uostą. Nerimas dėl Ebolos karštligės išplitimo taip pat padidėjo, kai vienas Kongo prekiautojas žuvimi, kuriam pasireiškė šios ligos požymiai, apsilankė Ugandoje ir sugrįžęs mirė.

Nors išlieka didelė rizika, kad liga labiau išplis regione, mažiau tikėtina, kad ji prasiverš už regiono ribų, Ženevoje sakė PSO vadovas Tedrosas Adhanomas Ghebreyesusas (Tedrosas Adanomas Gebrejesusas), paskelbęs tarptautinio lygio krizę.

Jau daugiau kaip 1,6 tūkst. žmonių mirė nuo praeitų metų rugpjūčio, vystantis antrajam visų laikų didžiausiam pagal aukų skaičių Ebolos viruso protrūkiui.

Šis žingsnis „neturėtų būti naudojamas stigmatizuoti arba sudaryti sunkumų žmonėms, kuriems labiausiai reikia mūsų pagalbos“, pabrėžė jis. Tedrosas Adhanomas Ghebreyesusas tvirtino, kad pasaulinio lygio krizė buvo paskelbt ne siekiant surinkti daugiau pinigų, nors PSO apskaičiavo, kad epidemijai sustabdyti reikės „šimtų milijonų“ dolerių.

Toks paskelbimas yra penktasis per PSO istoriją. Anksčiau tarptautinio lygio sveikatos apsaugos nepaprastoji padėtis buvo paskelbta per 2014–2016 metų niokojantį Ebolos viruso protrūkį Vakarų Afrikoje, nusinešusį daugiau kaip 11 tūkst. gyvybių, per Zikos viruso išplitimą abiejuose Amerikos žemunuose, per kiaulių gripo pandemiją ir išplitus poliomielitui.

WHO tokią padėtį apibūdina kaip „nepaprastąjį įvykį“ keliantį išplitimo į kitas šalis riziką ir reikalaujantį koordinuoto tarptautinio atsako.