„Labiausiai džiaugiuosi tuo, kad mūsų Lietuvos žmonėms liks daugiau pinigų. Turbūt, skamba keistai iš VMI lūpų, bet taip yra“, – LRT laidoje „Ryto garsai“ kalbėjo VMI viršininkė Edita Janušienė.

„(Todėl – BNS), kad kai mes gauname teisę išieškoti, klientui, kuris yra skolingas, tarkime, 60 eurų baudos už ne vietoje pastatytą automobilį ar kitą (pažeidimą – BNS), jam prisidės tik plius du eurai“, – pažymėjo ji.

Tuo metu iki 2026-ųjų liepos išieškant 60 eurų, VMI viršininkės teigimu, „bus plius 160 ar net daugiau eurų antstoliams“, nes mes VMI neturi teisės nurašyti iš klientų sąskaitų baudų ir sankcijų.

„Dėl mokesčių, taip, turėjome (teisę – BNS), dėl baudų ir sankcijų – ne“, – kalbėjo E. Janušienė.

Pasak jos, Mokesčių administravimo įstatymo pataisų iniciatyva kilo VMI siekiant, kad lėšų išieškojimas iš skolininkų būtų greitesnis, paprastesnis ir pigesnis.

„Ta idėja kilo ne naujai, ne šiemet ir ne pernai, ta idėja buvo kilusi ir prieš 15 metų ir vakar tikrai džiaugiamės, kad Seimas pritarė, palaikė, mūsų idėją“, – sakė VMI viršininkė.

Seimas antradienį priėmė Mokesčių administravimo įstatymo pataisas, kuriomis VMI suteikta daugiau teisių siekiant didinti skolų valstybei išieškojimo efektyvumą.

VMI skolas nusirašyti galės per 45 arba 180 dienų, o vėliau jos bus perduodamos antstoliams.

Pirmu atveju skolininką VMI greičiau antstoliams perduos, jeigu jis neturi sąskaitos arba kitas jo skolas jau išieško antstoliai. 180 dienų terminas galios turintiems sąskaitas, o jeigu į jas per tą laiką neįplauks pinigų, išieškojimas pereis antstoliams.

VMI dabar gali nusirašyti tik žmonių ir įmonių nesumokėtus mokesčius.

Šiuo metu inspekcijai vadovaujančios E. Janušienės kadencija baigsis liepos 27 d., o naujoji penkerių metų kadencija prasidės liepos 28 d., praneša Finansų ministerija.

„Sukaupta 34 metų Editos Janušienės darbo patirtis Valstybinėje mokesčių inspekcijoje, Finansų ministerijoje, Valstybės kontrolėje ir Lietuvos banke, užtikrina, kad bus kompetentingai vadovaujama šiai institucijai. Naujojoje kadencijoje tikimės sklandaus, kokybiško, aukščiausius standartus siekiančio darbo prioritetinėse kryptyse: savarankiško mokesčių mokėjimo skatinimo ir įstatymų laikymosi. Tam būtina plėsti VMI teikiamas paslaugas, kokybiškai konsultuoti gyventojus, skaitmenizuoti sistemas vartotojų patogumui, užtikrinti deklaravimo ir mokesčių mokėjimo paprastumą“, – teigė finansų ministrė G. Skaistė.

Anot ministrės, kalbant apie mokestinių įstatymų laikymąsi, iš naujosios VMI vadovės tikimasi užtikrinti rizikų dėl mokesčių nemokėjimo identifikavimą realiu laiku, operatyvią ir tikslią mokesčių mokėtojų kontrolę, pritaikant modernias priemones ir optimizuojant žmogiškuosius resursus.

Aktyvus darbas užkertant kelią šešėliui, mokesčių vengimui ir PVM atotrūkio mažinimui bei savanoriško mokesčių mokėjimo skatinimas garantuotų stabilias ir augančias biudžeto pajamas.

VMI nuo 2017 metų liepos vadovaujanti E. Janušienė BNS patvirtino ketinanti siekti antros kadencijos. Pirmoji jos kadencija baigsis šiemet liepą.

Konkurso sąlygose nurodoma, jog kandidatai privalo turėti aukštąjį universitetinį išsilavinimą, bent trejų metų vadovavimo patirtį, mokėti anglų kalbą, atitikti reikalavimus, leidžiančius dirbti su įslaptinta informacija.

Pasak Valstybės tarnybos departamento, paraiškų konkursui laukiama iki kovo 9 dienos.

Iki tol Lietuvos banke dirbusi E. Janušienė prieš ketverius metus nurungė penkis pretendentus. Ji pakeitė tuometinio finansų ministro Viliaus Šapokos už šiurkščius tarnybinius pažeidimus iš pareigų atleistą Dainorą Bradauską.

„Verslo apyvarta nuo kovo-birželio mėnesių, duobė yra nei daug, nei mažai – 3,5 mlrd. eurų. Tiek verslas neteko pajamų“, – Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) posėdyje sakė E. Janušienė.

Anot jos, šiandien labiausiai atsigavo didmeninės ir mažmeninės prekybos sektorius.

„Nuo birželio mėnesio didmeninė-mažmeninė prekyba atsigavo ir truputį lenkia netgi praėjusių metų lygmenį. Apdirbamoji gamyba yra jau grįžusi į praėjusių metų lygį, sunkiausia yra transporte ir saugojime, kur yra vis dar atotrūkis, o apgyvendinimo ir maitinimo paslaugose atotrūkis dar yra, bet jis kur kas didesnis apgyvendinimo paslaugose nei maitinimo sektoriuje“, – kalbėjo VMI vadovė.

Jos teigimu, maitinimo paslaugas teikiančios įmonėms atsigauti po karantino sekasi geriau nei apgyvendinimo įstaigoms.

„Mūsų viešbučiams didžiuosiuose miestuose ne taip ir lengva yra dabar. Akivaizdu, kad maitinimo veiklai sekasi atsigauti kur kas sparčiau nei apgyvendinimo veiklai, tą rodo ir jų pardavimų grafikai. Praktiškai liepos mėnesio pardavimai rodo praėjusių metų lygmenį, tuo tarpu apgyvendinimo veiklos pardavimai kiekvieną mėnesį vis po 15 mln. eurų dar atsilieka nuo praėjusių metų lygmens“, – teigė E. Janušienė.

Bus aiškinamasi, ar ji nepažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo reikalavimų vengti interesų konflikto, o jam kilus – nusišalinti.

Tyrimas pradėtas gauto pranešimo pagrindu, esą pernai vasarą VMI viršininkė nenusišalino skiriant didesnį pareiginės algos koeficientą artimam asmeniui.

VTEK pabrėžia, kad tyrimo pradėjimas savaime nereiškia pažeidimo nustatymo. Tyrimui atlikti įstatymas numato trijų mėnesių terminą.

„Kodėl ši gyventojų grupė – dėl to, kad nemaža dalis individualią veiklą vykdančių gyventojų yra pasiėmę nedarbingumo pažymėjimus dėl tos priežasties, kad vaikai negali lankyti mokyklos ar darželių. Norint gauti šitą išmoką, reikia pateikti pajamų deklaraciją už 2019 metus“, – sakė E. Janušienė.

„Visiems kitiems deklaravimo vartus atversime balandžio 22 dieną“, – sakė ji.

Antradienį Prezidentūroje vyko diskusija, skirta aptarti mokesčių sistemos teisingumą ir aiškumą.

„Privatus vartojimas įmonės lėšomis vis dar Lietuvoje gajus ir tą galiu iliustruoti skaičiais: 2019 metais mūsų verslas įsigijo beveik 3 tūkst. prabangių automobilių, motociklų ir kitokių dalykų, kalbant apie transporto priemones, ir tai 33 proc. daugiau nei 2015 metais“, – žurnalistams po diskusijos sakė VMI vadovė E. Janušienė.

Tuo metu nekilnojamojo turto objektų praėjusiais metais įmonės įsigijo 4,5 karto daugiau nei 2015 metais.

„Tai galimai yra naudojama privatiems poreikiams. (...) Ir tai yra 540 įmonių, kurios įsigijo beveik tūkstantį tokių objektų“, – sakė E. Janušienė.

Ji taip pat išskyrė vadinamąjį pramoginį vartojimą, kai už įmonės lėšas vykstama į užsienį ilsėtis ir pramogauti, bei smulkųjį vartojimą.

E. Janušienės teigimu, svarbu, kad mokestinė sistema būtų kuo paprastesnė ir kad būtų taikoma reali atsakomybė už piktnaudžiavimo atvejus.

„Noriu pažymėti, kad privačių poreikių dengimas įmonės lėšomis nėra trūkumas ar klaida. Tai piktnaudžiavimas. Todėl VMI bus griežta ir teisinga. Nuo šiol taikysime patikrinimus ir skaičiuosime baudas“, – sakė E. Janušienė.

E. Janušienė pabrėžia, kad viešumas yra labai svarbus instrumentas, siekiant sėkmingai kovoti su mokesčių nemokėjimu, tačiau taip pat pripažino, kad dabar visuomenę pasiekia per mažai informacijos apie VMI veiklą ir tyrimų rezultatus, todėl tam planuojama skirti daugiau dėmesio.

„Organizacijos kultūra savaime ir greitai nesikeičia, tačiau tikiu, kad nuosekliai dirbant po kelerių metų pasieksime išsikeltus tikslus – tapsime modernia, įsitraukusių žmonių organizacija, sąžiningo verslo partnere“, - interviu BNS sakė E. Janušienė.

– Ketinote sustiprinti ir analitikų bei didžiųjų mokesčių mokėtojų komandas.

– Man pradėjus vadovauti VMI, didžiųjų mokesčių mokėtojų departamente dirbo tik 35 žmonės, jei neklystu, per pastaruosius dvejus metus iš šio departamento išėjo 18 žmonių, tai buvo didelė netektis. Dabar į šį departamentą jau esame priėmę penkis naujus žmones, jam leista skelbti naujų darbuotojų paieškos konkursus, tačiau ne visada atsiranda juose norinčių dalyvauti žmonių. Didžiųjų mokesčių mokėtojų departamentas bendrauja su beveik 1 tūkst. įmonių, kurios į biudžetą įneša apie pusę pajamų. Todėl šioje vietoje mes optimizuotis negalime ir nors didesnio kaip 50-ies darbuotojų skaičiaus gal ir nebepasieksime, bent 45 žmones čia norime turėti.

Panaši padėtis buvo ir su analitiniu padaliniu. Per pirmą savo darbo savaitę pasirašiau, atrodo, penkis atleidimo lapelius, visi penki žmonės išėjo iš vieno skyriaus. Pagrindinė to priežastis, mano nuomone, buvo atlygis, galbūt ir darbų krūvis buvo nesubalansuotas, tačiau per trumpą laiką pavyko surasti naujų žmonių, kažkiek sureguliuoti darbo užduotis ir jau turime pirmuosius rezultatus – informaciją apie pridėtinės vertės mokesčio atotrūkį.

– Lietuvoje surenkamų mokesčių santykis su BVP yra vienas prasčiausių ES, tačiau pagal mokesčių sistemos palankumą verslui, „PwC“ ir Pasaulio banko tyrimo duomenimis, Lietuva pasaulyje per metus pakilo 8 pozicijomis į 18 vietą. Nematote tame savotiško paradokso?

– Aš manau, kad esminę įtaką Lietuvos pozicijai „PwC“ ir Pasaulio banko reitinge turėjo tiek VMI, tiek „Sodros“ atlikti mokesčių mokėjimo pagerinimai - preliminarių ir elektroninių deklaracijų diegimas, tam tikrų deklaracijų atsisakymas. VMI nėra tik kontrolierius, mes kartu esame ir konsultantas ir šia prasme, paslaugų teikimo prasme, iš tiesų yra padarytas didžiulis žingsnis į priekį, kuriuo mes neketiname apsiriboti. Kontrolės prasme, vien tik patikrinimais suvaldyti šešėlio nepavyks. Esame parengę mokesčių mokėtojų sąmoningumo didinimo strategiją, nes patys žmonės turi netoleruoti šešėlio. Tikiuosi, kad konsultavimas ir ugdymas, paprastesnės ir aiškesnės paslaugos bei efektyvi kontrolė tikrai duos teigiamą poveikį, tik gal ne tokį greitą, kaip visiems norėtųsi.

– Mūsų sistemos palankumą lemia patogesnės mokesčių mokėtojams teikiamos paslaugos, o ne galimybė išvengti dalies mokesčių?

– Aš sakyčiau taip.

– Visgi šešėlinės ekonomikos dalis išlieka labai didelė.

Lietuvoje mes turime pakankamai didelį atotrūkį tarp mažiausių ir didžiausių pajamų, nemenka dalis žmonių gauna tokias pajamas, kad pirmu prioritetu mokesčių nestato, jiems kur kas svarbesnis yra išgyvenimo klausimas.

– Turbūt visi mes svajojame, kad šešėlis kažkada išnyks, tačiau jis didesniu ar mažesniu mastu egzistuoja visur. Lietuvoje mes turime pakankamai didelį atotrūkį tarp mažiausių ir didžiausių pajamų, nemenka dalis žmonių gauna tokias pajamas, kad pirmu prioritetu mokesčių nestato, jiems kur kas svarbesnis yra išgyvenimo klausimas. Todėl, sakyčiau, skurdo ir atskirties mažinimas turėtų esminės įtakos mokesčių surinkimui.

Kita vertus, VMI taip pat turi veikti efektyviau, mes norime supaprastinti daugelį dalykų. Kaip tik pradėjome naujos apskaitos smulkiajam verslui projektą – iki 2018-ųjų pabaigos smulkusis verslas galės elektroniniu būdu pildyti pajamas ir išlaidas, bus formuojamos preliminarios deklaracijos, praktiškai visi mokesčiai apskaičiuoti. Kalbant apie kontrolę, norime savo resursus skirti sritims, kur yra didžiausi grobstymai ir netekimai, visiems kitiems norime padėti ir neplėsti tų griežtų akcijų. Su verslu norime dirbti proaktyviai – turime analitikų ir galime įvertinti įmonę iš jos pateikiamų duomenų, kaip ji atrodo regione, savo verslo šakoje. Nuoseklus bendravimas su verslu, jo moralės ugdymas yra labai svarus aspektas. Manau, tikrai nemažai verslo ir jo vadovų yra linkę sąžiningai mokėti mokesčius, todėl norime juos pakviesti dirbti kartu.

Šiuo metu kaip tik baigiame identifikuoti sritis, į kurias eisime kitais metais – tikriausiai tai bus statyba ir visuomeninis maitinimas. Norime dirbti nuosekliai – pasirinkti sritį, joje fokusuotis ir pajutus sumokėtų mokesčių pokyti, atsitraukti ir toliau jau tik stebėti, ar nėra grįžimo atgal. Tokiu keliu ėjo estai, tokiu keliu ėjo lenkai ir tikrai galime juos pasveikinti su gerais rezultatais. Kai tu išsibarstai visur po truputį, nėra ir to poveikio. 

– Šiemet prioritetas buvo skiriamas gyvenamojo būsto nuomai. Ar pajutote pasikeitimus šiame sektoriuje?

– Esminio rezultato iš esmės nepajutome, nors dirbome nemažai, ypač analitikoje. Vien tik administravimo prasme tai yra labai išsiskaidęs segmentas, čia veikia labai daug mokesčių mokėtojų, o ir pajamų gavimo faktą įrodyti yra pakankamai sudėtinga, didelį iššūkį matome trumpalaikės nuomos segmente. Rankų nenuleidžiame, su Finansų ministerija dėliojame tam tikrus pasiūlymus, kaip būtų galima labiau įpareigoti atsiskleisti šioje srityje dirbančius žmones. Jeigu kalbame apie kelis butus nuomojančius žmones, šiuo metu jie renkasi verslo liudijimą, kuris tikrai nėra brangus, todėl mąstome, kad galbūt reikėtų pritaikyti vieno verslo liudijimo vienam butui sistemą.

– TVF šiemet vasarą pažėrė nemažai kritikos mokesčių administravimui ir mokesčių politikai Lietuvoje. Anot jų, būtent čia glūdi pagrindinės prasto mokesčių surinkimo priežastys.

– TVF ekspertai daugiausia dėmesio skyrė personalo valdymo klausymams, tai yra sisteminė valstybės problema ir ją reikia spręsti. Taip pat keltas klausimas dėl socialinio draudimo administravimo (sujungimo su VMI - BNS), tačiau čia norint pokyčių, reikia politinio sprendimo. Taip pat kalbėta apie turtingųjų kontrolę ir jai skirtą atskirą padalinį – jo mes dabar neturime, bet formuojant naują struktūrą, jis greičiausiai atsiras. Tačiau noriu pabrėžti, kad turtinguosius gyventojus mes ir šiandien kontroliuojame, iš įmonių išeiname į konkrečius fizinius asmenis.

– Ar tai nepaskatins turtingų žmonių pasitraukimo į užsienį, nes tokių pavyzdžių jau turime?

– Neabejoju, kad ir užsienyje reikia mokėti mokesčius. Todėl šiuo atveju klausimas yra, kiek tu esi moralus ir visuomeniškas.

– TVF taip pat minėjo, kad VMI neturi pakankamai galių kai kurioms funkcijoms atlikti – pavyzdžiui, negali savarankiškai atlikti kratų ir patikrinimų, apriboti prieinamumą prie viešųjų paslaugų ir panašiai.

– Aš iš tikrųjų nenorėčiau, kad VMI taptų FNTT, ir manau, kad mūsų pasirinktas konsultanto kelias yra iš tiesų teisingas. Kita vertus, mes tikrai labai glaudžiai bendradarbiaujame tiek su FNTT, tiek su Kriminalinės policijos biuru, keičiamės informacija, atliekame vos ne bendrus patikrinimus. Sutinku ir su tuo, kad yra sričių, kur VMI galios galėtų būti didesnės. Esame pateikę tam tikrus pasiūlymus Finansų ministerijai dėl mokesčių nepriemokų surinkimo, jie artimiausiu metu bus svarstomi ir, manau, šioje srityje mes galių turėsime daugiau.

– Nenorite tapti FNTT, bet vidaus reikalų ministras Eimutis Misiūnas šių metų pradžioje kalbėjo apie VMI ir FNTT sujungimo planus.

– Apie tai kalbama jau ne pirmus metus. Mano nuomone, jei tokie planai būtų įgyvendinti, jei VMI savo rankose sutelktų tokias galias, mums būtų labai sunku būti mokesčių mokėtojų konsultantu ir patarėju. Jei reikia stiprinti teisėsaugos institucijas, jas ir stiprinkime, jei reikia stiprinti VMI, stiprinkime VMI. Visa kita yra institucijų bendradarbiavimo klausimas, ir mes dabar tikrai labai glaudžiai dirbame kartu.

– Buvusio VMI vadovo Dainoro Bradausko atstatydinimo aplinkybės, jo ryšiai su koncerno „MG Baltic“ atstovais turėjo neigiamos įtakos visuomenės pasitikėjimui mokesčių administratoriais, paskatino kalbas, jog mokesčių vengimas nėra tinkamai baudžiamas.

– Tai, kad visuomenėje formuojasi nebaudžiamumo įvaizdis, yra negerai, tai mažina paskatas sąžiningai mokėti mokesčius. Kokia gali būti motyvacija, jeigu yra manoma, kad niekas nieko normaliai nekontroliuoja, visiems yra atleidžiama arba susimokama labai mažai.

– Galbūt šiuo atveju padėtų didesnis viešumas apie VMI atliekamų tyrimų rezultatus? Šiuo metu dėl Duomenų apsaugos įstatymo reikalavimų informacija apie juos yra labai fragmentiška.

– Iš tiesų, mes galime šiek tiek komentuoti apie juridinius asmenis, bet kai tai liečia fizinį asmenį, mes net negalime pasakyti, ar esame jo atžvilgiu pradėję kokius nors veiksmus.

– Ar nemanote, kad kažką reikėtų keisti įstatymų bazėje?

– Galbūt ne įstatymus (keisti - BNS), tačiau reikia pagalvoti, kaip visuomenę apie šiuos procesus ir pasiektus rezultatus informuoti plačiau, galbūt nuasmenintai.

– Nuasmeninimas problemos tikriausiai neišspręs.

– Galbūt, todėl reikėtų pasidomėti ir kitų šalių praktika, kaip yra dirbama toje pačioje Skandinavijoje. Bet, žinoma, kol nėra įsiteisėję sprendimai, kol vyksta ginčai, būtų nesąžininga teikti tokią informaciją apie mūsų klientus.

– Jūs pati minėjote, kad reikėtų viešinti didžiųjų PVM grobstymo schemų organizatorius.

– Viešumas yra vienas iš instrumentų, galinčių atgrasyti nuo tokios veiklos. Čia daugiau kalbame apie įmonių vadovus, todėl būtų galima pagalvoti ir apie tai.

– Kaip vertinate mokestinius susitarimus? Ar nemanote, kad ir šioje srityje reikėtų daugiau viešumo?

– Aš iš principo negalvoju, kad tai yra blogas instrumentas, klausimas yra dėl jo taikymo kokybės ir skaidrumo. Visiškai neseniai turėjome diskusiją, kad gal net per retai taikome tokius susitarimus, nes įsiveliame į labai daug laiko mums, verslui, Mokestinių ginčų komisijai ir teismams kainuojančius ginčus. Kalbant apie mokestinius priskaičiavimus, kaip remiamasi turinio virš formos metodu arba kitais atvejais, įrodomumas iš vienos ir kitos pusės būna labai sudėtingas, tiesa gali pakrypti į vieną ar į kitą pusę, todėl skaidrus mokestinis susitarimas tokiu atveju yra gėris. Šis instrumentas ir buvo sugalvotas kaip priemonė paimti iš mūsų klientų tą protingą sumą, kai mes neturime konkrečių įrodymų, kad yra taip, o ne kitaip.

– Ar nemanote, kad visuomenė šiuos susitarimus traktuoja kaip vieną iš landų mokesčiams išvengti? Tą viešai yra teigęs ir smulkusis VP grupės akcininkas Mindaugas Marcinkevičius.

– Aš negalvoju, kad dėl vieno ar kito atvejo ir pareiškimų reikia nubraukti mokestinių susitarimų instrumentą, nurašyti juos kaip priemonę. Visuomenei taip pat turbūt yra sudėtinga nuspręsti, kas viename ar kitame patikrinime buvo ar nebuvo nustatyta. Mes mėgstame kraštutinumus, todėl čia didesnis viešumas gal ir padėtų. Kita vertus, gal ir pati VMI turėtų inicijuoti tokius susitarimus, kai yra žinoma, kad dėl panašaus atvejo jau buvo tartasi kliento iniciatyva. Nes mūsų uždavinys yra užtikrinti vienodą taikymo praktiką analogiškais atvejais. Kol kas mes, jeigu neklystu, iš savo pusės nesame iniciavę nė vieno susitarimo, todėl turime sugalvoti sistemą, kaip turi būti valdomos mūsų priskaičiuotos sumos ir kaip reikia informuoti žmones, kad jie gali eiti tartis. Dabar mes kaip ir esame paskelbę atvejus, kada kategoriškai nesitariame, tačiau, manau, tai yra per mažai.

Mums reikia išmokti pateikti informaciją labai paprastai ir aiškiai, tai yra mūsų ateinančių kelerių metų tikslas.

– Galbūt viena iš mokestinio susitarimo privalomų sąlygų turėtų būti viešumas?

– Labai įdomi mintis. Aš iš tikrųjų galvoju, kad viešumas yra labai didelė jėga, tačiau jis turi būti sistemiškas. Jeigu mes kažką viešiname, turime būti tikri, kad žmonės tai supras. Mums reikia išmokti pateikti informaciją labai paprastai ir aiškiai, tai yra mūsų ateinančių kelerių metų tikslas. Jau kitąmet didžioji dalis mūsų kuklių išlaidų mokymuisi bus skiriama būtent šitam tikslui.

– Akcininkų ginčai, pavyzdžiui, dabar vykstanti VP grupės akcininkų kova, padeda VMI giliau pažvelgti į didžiųjų verslo struktūrų naudojamus metodus?

– Mums, aišku, būtų geriau viską išsiaiškinti patiems, bet – taip, kai versle prasideda tarpusavio nesutarimai, atsiranda tam tikros informacijos, kurios šiaip niekas nesužinotų. Žinoma, tokiais atvejais yra ir daug bandymų manipuliuoti tiek žiniasklaida, tiek valstybės institucijomis, įskaitant ir VMI, todėl labai svarbu, kaip į tas manipuliacijas yra reaguojama. VMI stengiasi šiuose ginčuose būti objektyvi.

– Tačiau to objektyvumo galėjo pritrūkti D. Bradausko vadovavimo metu atliktuose „MG Baltic“ ir VP grupės įmonių mokestiniuose tyrimuose. Ar jau turite šių įmonių pakartotinių tyrimų rezultatus?

– Didelė dalis šių tyrimų baigti, yra išeita į fizinius asmenis, kai kurie fizinių asmenų tyrimai taip pat jau yra baigti. Praktiškai dėl visų jų dabar vyksta mokestiniai ginčai.

– Neretai VMI tyrimus pradeda po žiniasklaidoje pasirodžiusios informacijos. Ar nebijote, kad visuomenei gali atrodyti, jog pati VMI nieko nesugeba?

– Aš jaučiu, kad tokia nuomonė tikrai formuojasi. Tačiau noriu padėkoti žiniasklaidai, kurios tyrimai yra labai naudingi, tam tikrais atvejais jūs turite daugiau galimybių kažką sužinoti nei mes, naudodami tik oficialius kanalus. Mes į tai reaguojame ir dirbame, tai yra viena iš bendro darbo su žiniasklaida, kaip mūsų partnere, formų.

– Žvelgiant į ateitį, kaip VMI rengiasi iššūkiams, susijusiems su sparčia dalijimosi ekonomikos, prekybos internetu plėtra, vis didesnį pagreitį įgaunančiomis kriptovaliutomis?

– Išties, tai didžiuliai iššūkiai, jau kalbėjome su padalinių vadovais, kad reikia formuoti komandas jiems įveikti, reikia perskirstyti resursus. Pavyzdžiui, kriptovaliutos – mes šiandien galime gražiai kalbėti, kad nuo jų reikia sumokėti mokesčius, bet tuo pačiu turime parodyti visuomenei, kad sugebame juos identifikuoti ir apmokestinti. Nenorėčiau eiti į kraštutinumus, įpareigoti visus sudeklaruoti viską ir taip gauti krūvą informacijos, jau dabar mes jos turime labai daug. Čia iššūkis yra visiems mokesčių administratoriams, todėl reikia įvairių šalių mokesčių administratorių bendradarbiavimo, keitimosi informacija, bendro matymo, kaip tą reikia daryti.

Mes puikiai suvokiame, kad dabar pasaulis iš vienos pusės yra globalus, o iš kitos pusės - labai mažas. Su tomis kriptovaliutomis galima labai greitai pereiti į kitą jurisdikciją, todėl mes turime dirbti visi kartu, dalintis patirtimi, galvoti modelius į priekį. Iš mano patirties, kad ir kalbant apie tą patį PVM sukčiavimą, jei tik pajaučiama, kurioje šalyje administravimas yra silpnesnis, tai į tą šalį ir bazuojamasi. Todėl padarysime viską, kad Lietuva nebūtų ta silpnoji grandis.

– Ačiū už pokalbį.

----------

E. Janušienė VMI viršininke paskirta liepos 26 dieną. Per tą laiką parengtas ir Finansų ministerijai pateiktas VMI pertvarkos planas, vietoj 4-ių liko 2 pavaduotojai – Artūras Klerauskas ir Vygantas Ivanauskas, o Virginijus Narvilas ir Vytautas Vitkevičius perkelti į žemesnes pareigas. V. Narvilas vėliau paliko VMI, o V. Vitkevičius dirba patarėju Nepriemokų administravimo departamente.

Iš pareigų taip pat pasitraukė vienerius metus Kontrolės departamentui vadovęs Marius Žemgulis. Šiuo metu jam laikinai vadovauja Eglė Ramanauskienė, po Naujųjų metų bus skelbiamas konkursas į šias pareigas.

Kitų VMI departamentų vadovai nesikeitė, tačiau, pasak E. Janušienės, ateityje gali būti rotuojami jų pavaduotojai.

VMI dabar dirba 3,08 tūkst. žmonių, 2020 metais jjų skaičių ketinama sumažinti iki 2,7 tūkstančio.

Virginijus Narvilas ir Vytautas Vitkevičius lieka dirbti VMI, tačiau perkelti į žemesnes pareigas.

V.Vitkevičius dirbs Nepriemokų administravimo departamento patarėju, o V.Narvilas - Atrankos ir paramos auditui departamento patarėju.

VMI viršininkės pavaduotojais toliau dirbs Vygantas Ivanauskas ir Artūras Klerauskas, BNS pranešė VMI atstovė Rūta Asadauskaitė.

„VMI vadovė pirmadienį pasirašė įsakymą kuriuo perskirstė VMI padalinių priežiūrą ir taip sumažino pavaduotojų funkcijas einančių darbuotojų skaičių. Vadovės teigimu, toks jų skaičius yra pakankamas, kad VMI dirbtų sklandžiai ir efektyviai, tad priimti naujų darbuotojų šioms pareigoms neketina“, - BNS teigė R.Asadauskaitė.

53-ejų V.Narvilas VMI vadovo pavaduotoju dirbo nuo 2015 metų spalio, iki tol jis vadovavo Didžiųjų mokesčių mokėtojų stebėsenos ir konsultavimo departamentui. 50-ies V.Vitkevičius VMI viršininko pavaduotoju paskirtas 2016 metų gruodį, o iki tol dirbo įstaigos vyriausiuoju patarėju.

Buvusi Lietuvos banko vyriausioji auditorė E. Janušienė VMI pradėjo vadovauti liepos pabaigoje. Ji pakeitė už šiurkščius tarnybinius pažeidimus iš pareigų sausį atleistą Dainorą Bradauską.