Neringos garbės piliečio, pirmojo Liudviko Rėzos kultūros ir meno premijos laureato, menininko Eduardo Antano Jonušo vardas suteiktas gatvei, kurioje stovi jo dirbtuvės, nuo šiandien pažymėtos pirmuoju numeriu.

Sprendimą privažiavimui prie Parnidžio kopos suteikti E. A. Jonušo vardą Neringos savivaldybės taryba priėmė birželio mėnesį, taip siekdama prisidėti prie Kuršių nerijos senųjų gyventojų kuršininkų kultūrinio ir dvasinio palikimo gaivintojo ir atkūrėjo įmažinimo.

Kaip iškilmių metu pastebėjo Neringos savivaldybės meras D. Jasaitis, minint menininko mirties metines, jo ilgametis draugas, dailininkas Edvardas Malinauskas buvo pirmasis pasiūlęs šiai gatvei suteikti E. A. Jonušo vardą.

„Yra žmonių, kurie yra nepakeičiami, o šis žmogus įmynė čia didelę pėdą ir šis įvykis svarbus įamžinant jo atminimą. Neabejoju, kad praėjus laikui dirbtuvės taps vieta traukiančia žmones, nes šiose dirbtuvėse matome kūrybą, kur ne kiekvienas gali turėti tiek fantazijos ir tiek padaryti“, - kalbėjo dailininkas E. Malinauskas.

Menininko našlė Vitalija Jonušienė pasidžiaugė, kad gatvė, kurioje vaikščiojo jos vyras skambės jo vardu. Siekdama įamžinti ir įprasminti E. A. Jonušo atminimą ji atliko dar vieną žingsnį – įkūrė Viešąją įstaigą „Eduardo Jonušo namai“, vildamasi, kad dirbtuvės, kuriose jos vyras ne tik kūrė, bet ir gyveno, taps atviros visuomenei.

E. A. Jonušas – viena ryškiausių šių dienų Neringos asmenybių. Jis Neringai grąžino krikštus ir vėtrunges, kartu su bendraminčiais pagal iš Vokietijos archyvų gautus brėžinius atstatė kurėną. Taip pat sutvarkė sunykusius, vandalų sudaužytus Neringos kopų apželdintojo Gotlybo Dovydo Kuverto ir jo sūnaus kapus. Vienas iškiliausių E. Jonušo medžio darbų - netoli Pervalkos stovinti skulptūra tautosakininkui teologui Martynui Liudvikui Rėzai. E. Jonušo skulptūros puošia Nidą ir Juodkrantę. Jo skulptūrą „Vartai į Neringą“ - tris bures su vėtrungėmis galima išvysti tik įvažiavus į Neringą. Menininko kelią pradėjęs kaip tautodailininkas, E. Jonušas tapo profesionaliu dailininku, sukurdamas pastelių rinkinį „Penktas Planetos ciklas“ bei aliejinių drobių ciklą ekologine tema „21“.

Taikos gatvės atkarpą Nidoje siūloma pavadinti Neringos garbės piliečio Eduardo Antano Jonušo vardu. Savivaldybė klausia neringiškių, ar jie pritartų šiam sumanymui.

Eduardas Antanas Jonušas – viena ryškiausių šių dienų Neringos asmenybių, mirė daugiau nei prieš metus, sulaukęs 82-iejų. Menininkas daugelio vadinamas Kuršių nerijos senųjų gyventojų kuršininkų kultūrinio ir dvasinio palikimo gaivintoju ir atkūrėju.

Jis sutvarkė apleistas senąsias Nidos kapinaites ir atkūrė per 100 kuršių senovinių antkapių – krikštų. Taip pat remdamasis išlikusiais originalais, atkūrė vėtrunges bei parengė pirmąją knygą apie jas.

E. A. Jonušo vardu siūloma pavadinti į Parnidžio kopą vedančią Taikos gatvės atkarpą. Būtent šioje Nidos pakraštyje esančioje gatvėje stovi menininko dirbtuvės, kuriose dar ir šiandien galima pajusti E. A. Jonušo pasaulėžiūrą.

Neringos savivaldybė teiraujasi kurorto gyventojų nuomonės, ar jie pritartų šiam siūlymui ir prašo pateikti savo nuomonę.