LTG atsparumo direktorius Edvinas Kerza, ketvirtadienį pranešęs apie išsiųstus įspėjimus BKT ir „Uosto vartams“ dėl  sutarčių nutraukimo įmonėms du kartus bandžius apeiti sankcijas, penktadienį BNS patikslino, kad kol kas sutartys  nenutraukiamos – bendrovės tik informuotos apie griežtą LTG politiką galimai neteisėtuose veiksmuose dalyvaujančių partnerių atžvilgiu.

Anot jo, LTG su BKT turi bent penkias sutartis. 

„Vien su BKT sutarčių mes priskaičiuojame kokias penkias-šešias – dabar tiksliai neįvardinsiu, bet aš nesifokusuočiau į jų nutraukimą, žinutę reikėtų tikslinti: LTG naujas procedūras įvesdami įsiveda ir naujus principus ir kai nustatomi nauji rizikos faktoriai, apie juos yra informuojami ir mūsų partneriai“, – BNS penktadienį sakė E. Kerza.

„Naujosios sankcijų politikos, ir vertybių principu, ir nulinės rizikos tolerancijos kriterijai įvedami, partnerius informuojame, kad labai jau griežtai tų kriterijų laikysimės“, – pridūrė jis.

Tuo metu I. Udovickis tikina, kad įmonė neturi sutarčių su LTG. 

„Deja, tai yra melagingas pranešimas, nėra jokios sutarties, nėra ko nutraukti“, – komentare BNS sakė I. Udovickis.

BKT buvo minima tiriamosios žurnalistikos centro „Siena“ ir partnerių tyrime kaip viena įmonių, dalyvaujančių per Lietuvą gabenat Baltarusijos bendrovės „Grodno Azot“ karbamidą – šiai įmonei, bet ne jos produkcijai, taikomos Europos Sąjungos sankcijos.

I. Udovickis sako, kad terminale buvo iškrautas bendrovės „LTG Cargo“ atvežtas karbamidas, o jį vežti į Klaipėdą leido muitinė.

„Reikia suprasti, kad karbamido istorijoje BKT net nebuvo krovinio gavėjas, terminalas tik iškrovė vagonus juos pristačius „LTG Cargo“ ir gavus atitinkamą muitinės leidimą. Jei „LTG Cargo“ patvirtino ir įvykdė šį vežimą, o muitinė jį leido – tai kokios pretenzijos gali būti terminalui, kuris net nebuvo krovinio gavėjas, krovinį gavo ekspeditorius?“ – komentare BNS teigė I. Udovickis.

Jis tikino, kad BKT Klaipėdos uoste vykdo tik su valstybės institucijomis suderintus darbus.

„Deja, dauguma komentatorių nesupranta, kaip įmonė dirba uoste – ji negali atlikti jokių krovos operacijų, negavusi atitinkamo valstybės priežiūros institucijų leidimo. Kiekvienam terminalo veiksmui visada yra atitinkamas leidimas, tokios yra procedūros. Negalima kaltinti įmonės dėl to, kad ji vykdo su valstybe suderintas procedūras“, – BNS teigė I. Udovickis.

BKT savininkas aiškino, kad teisėsauga bendrovei neturi jokių pretenzijų: „Nėra jokių Lietuvos teisėsaugos institucijų pretenzijų BKT atžvilgiu, tokia skleidžiama informacija taip pat yra melaginga“.

Muitinės kriminalinės tarnybos direktorius Mantas Kaušilas vasario 23 dieną patvirtino, kad prokuratūrai ir muitinei atliekant ikiteisminį tyrimą dėl sankcijų apėjimo ir baltarusiškų trąšų kontrabandos į Lietuvą, be kitų įmonių, kratos atliktos ir Birių krovinių terminale, tačiau šios įmonės statuso tyrime nekomentavo. 

Pasak E. Kerzos, BKT bus prašoma oficialiai patvirtinti, kad ji nedalyvauja jokiuose neteisėtuose sandoriuose.

„Kadangi ir viešojoje erdvėje matome, ir teisėsauga informavo apie atliekamus tyrimus, žinome bandymus apeiti sankcijų režimus, galimą netgi sąrašą tų įmonių buvo įvardijusi teisėsauga, o ir mes matome iš savo apgręžiamų krovinių ir iš paraiškų visus dalyvius – nuo pakrovimo iki iškrovimo stoties. Dėl to BKT informuosime, kad tokie dalykai yra galimai nustatyti ir prašysime patvirtinti, kad jie nedalyvauja jokiuose neteisėtuose sandoriuose, kad nebendradarbiauja su fiziniais ir juridiniais asmenimis, kurie bando apeiti sankcijas“, – BNS kalbėjo E. Kerza.

E. Kerza sako, kad apie pasikeitusią LTG politiką ir galimas jos pasekmes informuota ir Klaipėdos uoste veikianti bendrovė „Uosto vartai“: „Identiškai“.

Vienintelis „Uosto vartų“ akcininkas ir vadovas Vitalijus Basinas ketvirtadienį BNS nekomentavo situacijos.

E. Kerzos teigimu, be šių dviejų įmonių, tokie įspėjamieji pranešimai daugiau niekam neišsiųsti: „Vertinimas klientų ir partnerių vyksta nuolat, bet šiandien neturiu duomenų, kad būtume dar ką nors įspėję arba įspėsime artimiausiu metu“.

Anot LTG atsparumo vadovo, kiek iš viso įmonių galėjo dalyvauti sankcijų apėjimo schemose, paaiškės prokuratūrai baigus tyrimą. 

„Iš tikrųjų esame penkis paketus suformavę ir išsiuntę generalinei prokuratūrai apie įtarimus, kad gali būti bandymų apeiti sankcijų režimą. Bet kadangi tai teisėsaugos tiriamieji veiksmai, tai negalima atskleisti konkrečių pavadinimų, sandorių dalių, niekas už prokurorus neatsakys, kas tiksliai ten dalyvavo ar ne. Bet tų įtarimų pagrindu yra pradėti tyrimai“, – BNS sakė E. Kerza.

Klaipėdos prokuratūra ir muitinė vasario pabaigoje panešė sausio viduryje pradėjusi ikiteisminį tyrimą dėl sankcijų apėjimo ir baltarusiškų karbamido trąšų kontrabandos į Lietuvą – tuomet trijų miestų įmonėse buvo atliktos kratos, sulaikyti du asmenys, taip pat daugiau nei 2 mln. eurų vertės virš 3 tūkst. tonų trąšų krovinys. Vėliau prie tyrimo prijungtas ir vasarį sulaikytas daugiau nei 327 tūkst. eurų vertės 15-kos vagonų su 818 tonų karbamido krovinys.

„Jeigu žiūrint vien į karių skaičių, kuris vienais ar kitais duomenimis yra apie 300 tūkst., ir nepamirštant virš 100 tūkst. policijos pareigūnų, jau galima suskaičiuoti, kad kiekvienas iš jų turi mažiausiai po ginklą – tai yra 400 tūkst. rimtų vakarietiškų ginklų. Nekalbant apie karines bazes, sunkiąją ginkluotę. Mano galva, nereikėtų pamiršti ir dar svarbesnio turto: taktikos, mokymų, specifikos, nes juk mūsų instruktoriai, NATO instruktoriai mokė Afganų kariuomenę“, – sakė E. Kerza.

Anot jo, neabejotina, kad dalis afganų kariuomenės pereis į sukilėlių pusę ir taps jų kariuomene: „Tuo net nereikėtų abejoti, kadangi didelio pasirinkimo jie neturi. Talibanas nėra labai jau demokratiška jėga ir ten didelio pasirinkimo neduos. Tam, kad tavęs neapmėtytų akmenimis, tam, kad nepersekiotų tavo šeimos, tu turi pasirinkti „teisingą“ kryptį ir tai, kad nebuvo iššautas nė vienas šūvis, visiškai aišku, kokią kryptį afganų kariai renkasi – prisidėti prie Talibano“.

Kaip teigė E. Kerza, Amerika neturi jokių šansų susigrąžinti savo ginkluotę: „Kadangi Talibai jau pilnai dominuoja, ginkluotė buvo palikta būtent afganų kariuomenei. Tikslų ir logistikos operacijų suplanuota nebuvo, o tai yra labai sudėtingi ir brangiai kainuojantys instrumentai. Paprastai ginkluotė paliekama mūšio lauke, nes pigiau ją palikti ten negu parsigabenti namo. Kita vertus, kaip ir patys sąjungininkai sakė, nesitikėjo, kad bus toks greitas perėmimas visų procesų. Nors man tai labiau panašu į gerai suplanuotas vestuves, kurias kažkas labai gražiai režisavo, mokėsi, prasitestavo ir po to palaipsniui įgyvendino“.

„Turbūt naivu būtų manyti, kad žvalgybos, tiek NATO, tiek amerikiečių, neįspėjo vadovybės apie susitarimus ir apie ruošiamą perėmimą. Juolab kad ne paslaptis, kad tuos pačius talibus ilgus metus ruošė. Net tik talibus, bet ir kaimyninėse valstybėse, tiek pati Rusija ir Kinija, nemenką indėlį pridėjo ruošdamiesi šitoms operacijoms. Matyt, politinėje darbotvarkėje ar politiniame dialoge negali naudoti kažkokių pasiteisinimų ir sakyti, kad „taip, mes žinojom, bet nepasiruošėm“. Iš kitos pusės, dažnai spec. tarnybų, žvalgybų ataskaitos lieka ne iki galo gerai suprastos politikų“, – aiškino buvęs krašto apsaugos ministras.

Anot jo, neilgai truks, kol talibai išmoks naudotis modernia karine įranga: „NATO instruktoriai jau apmokė afganus ir vienas iš jų, neabejoju, pereis į talibų pusę ir bus instruktoriai, kurie sėkmingai mokys naudotis ta ginkluote. Kita vertus, tai nebus vienintelė ginkluotė, kadangi Kinija ginklavimosi varžybose yra smarkiai įsibėgėjusi ir turi gausybę alternatyvių ir pažangių technologijų ir ginkluotės. Tikrai, manau, be problemų apmokys likusią afganų dalį“.

Esą būsimos talibų kariuomenės skaičiai – įspūdingi. „Tikėtina, kad bent pusė, 50 proc. karių, policininkų ir kitų struktūrų karių ar pareigūnų prisidės prie 70 tūkst. kariuomenės. Tai yra įspūdingas skaičius ir reta NATO valstybė gali pasigirti tokiomis pajėgomis, o dar ir apginkluotomis ir apmokytomis“, – sakė E. Kerza.

„Tai tampa centru visų įvykių ir galios. Galios, kurioje susitinka Rusija, Kinija ir arabų pasaulis, kuris gyveno dar XIV–XVI amžiuose. Vienareikšmiškai, vienokios ar kitokios pasekmės yra jau šiandien. Ne veltui Indija pergyvena, kitos valstybės jau mezga santykius su Talibanu, nes supranta, kad turi „kitokį“ kaimyną“, – teigė pašnekovas.

Tai tampa centru visų įvykių ir galios. Galios, kurioje susitinka Rusija, Kinija ir arabų pasaulis, kuris gyveno dar XIV–XVI amžiuose.

Pasak E. Kerzos, gali būti, kad ginklai atsidurs ir kontrabandoje: „Visiškai pagrįsta prielaida, net neabejoju, kad nemaža dalis tos ginkluotės keliaus po kalnus, slėnius – atsidurs ir kituose žemynuose, teroristinėse organizacijose ar diktatūrų valdomose valstybėse, kadangi vyksta absoliutus chaosas ir tikėti, kad kas nors ką nors inventorizuoja, saugo patikimai ir kontroliuoja, būtų pernelyg naivu“.

„Ne veltui ir Amerikos prezidentas labai aiškiai leido suprasti, kad jo darbotvarkė pasikeitė, amerikiečių darbotvarkė pasikeitė, galių pusiausvyra tame regione kito. Žinoma, kad 20 metų labai aiškiai parodė, kad tikslai buvo per platūs. Atėjome su viena misija, išplėtėme iki demokratijos įdiegimo, kariuomenių apmokymo, vakarietiškų vertybių diegimo... ir paskendom. Paskendome džiunglėse, iš kurių dabar džiaugiamės, kad nešame sveiką kailį. Ten tikrai gali dominuoti tie, kurie moka sieti chaosą, kurie moka gyventi urvuose, kalnuose, kuriems visiškai nerūpi demokratinės vertybės, laisvės ir žmonių teisės“, – kalbėjo buvęs ministras.

Plačiau apie pavogtą Lietuvos diplomatų susirašinėjimą kalbėjo buvęs krašto apsaugos viceministras, kibernetinio saugumo ekspertas Edvinas Kerza.

„Nė kiek nestebina. Prisiminkime pačią pirmą Nacionalinio kibernetinio saugumo centro ataskaitą 2017–2018 metais. Jau tada labai aiškiai piešėme žemėlapį, kur nedraugiškos valstybės stengiasi įsilaužti. Ten buvo kariniai objektai, energetikos objektai. Dar po metų pasakėme – visos mūsų vyriausybinės organizacijos – ministerijos, Vyriausybė. Vėliau atsiminkime konkrečius išpuolius, kai buvo taikomasi į premjero, ministro, kai kurių viceministrų pašto dėžutes. Ten buvo sujungta su dezinformacine ataka, neva krašto apsaugos ministras priekabiavo prie žurnalistų. Visiškai nestebina kryptingas puolimas ir bandymas paprastesnėmis priemonėmis išgauti informaciją“, – kalbėjo E. Kerza.

„Kadangi pats mačiau tuos dokumentus, pasakysiu. Ten yra slaptumo žymos, tai reiškia, identifikuoti žmonės ir su kokio slaptumo grifais jie gali susipažinti ir iki kada. Sudėtinga tema, gal ne visi iki galo supranta, ką tai reiškia. Realiai matosi, kad yra pavogtas viešas diplomatinis susirašinėjimas, kuris šiaip yra labai jautrus, kadangi aptariamos ir mūsų pozicijos, ir daug asmens duomenų matyti, kontaktai su nevyriausybinėmis organizacijomis, kitomis tarptautinėmis organizacijomis. Taigi prieš Lietuvą nusiteikusiems žmonėms yra labai nesudėtinga suprasti, kas su kuo bendrauja, kas kokioje valstybėje mus palaiko ir netgi kokius konkrečius žingsnius mes žadame daryti, kad palaikytume vieną ar kitą draugišką mums valstybę“, – aiškino kibernetinio saugumo ekspertas.

Prieš Lietuvą nusiteikusiems žmonėms yra labai nesudėtinga suprasti, kas su kuo bendrauja, kas kokioje valstybėje mus palaiko ir netgi kokius konkrečius žingsnius mes žadame daryti.

Anot E. Kerzos, valdžios ryšių infrastruktūros saugumo lygis vis dėlto geresnis, nei buvo anksčiau: „Sakyčiau, kad tikrai geresnis, negu buvo prieš penkerius metus, kada apskritai kiaurai išilgai vaikščiojo žvalgybiniai virusai ir incidentai buvo fiksuojami vienas po kito. Buvo imtasi tikrai pakankamai žingsnių, bet akivaizdu, kad ne iki galo dar suprantame savo sistemų svarbą. Ryšius apsaugojom, reikalavimus įsivedėm ir, mano žiniomis, tikrai begalybė atakų yra užkardomos. Tikrai realiu laiku neįvyksta nusikaltimų. Tačiau žvalgybiniai virusai tuo ir pasižymi, kad yra sunkiai aptinkami. Dabar jau turime konkretų pavyzdį, kaip pavyko tikrai didelį kiekį duomenų pagrobti“.

„Esame nustatę bent kelias Rusijos finansuojamas kibernetinių nusikaltėlių grupuotes, kurios gauna konkrečias užduotis. Ne tik kad kažkokią bendrinę informaciją pavogti, tačiau tikslinę, konkrečių diplomatų. Diplomatinėje tarnyboje yra virš tūkstančio žmonių, bet pateikiamos tik šimto pakankamai aukšto rango diplomatų pašto dėžutės. Tai neatmesčiau, kad tai yra labai taikli užduotis, labai aiški – surasti tų žmonių pašto duomenis ir, juos išsiurbus, perduoti žvalgyboms, kurios analizuoja, o išanalizavus žino, kokias poveikio priemones taikyti, ką paveikti, kokias diplomatines jėgas panaudoti, ką pagąsdinti. Žinome, kad ypač Rusijos tarnybos šį metodą yra labai smarkiai pamėgusios“, – sakė E. Kerza.

„Kaip geba išlaužti pentagoną, kaip išlaužia saugiausius mūsų sąjungininkų tinklus ar netgi NATO Kibernetinio saugumo centrą Taline, tai, matyt, absoliutaus saugumo nėra. Tikėti, kad tu esi visiškai apsisaugojęs, yra naivu“, – pridūrė jis.

„Labai smagu, kad nenutekėjo slapti duomenis, o tai reiškia, kad uždari tinklai, kuriais ta informacija apdorojama, yra pakankamai saugūs. Duomenų, kurie iš ten iškeliautų, nėra. Ten yra informacija, kuri gali kelti grėsmę net žmonių gyvybei, nes yra įvardinami konkretūs mūsų sąjungininkai ir valstybių ar net aljansų paslaptys. Tai reiškia, kad jautrius ir ypač jautrius susirašinėjimus reikia kelti į uždarus tinklus. Ne veltui prieš penketą ar šešetą metų pats Rusijos prezidentas nurodė pačius slapčiausius dokumentus rengti senovine spausdinimo mašinėle, kuri neprijungta prie jokių kompiuterinių tinklų“, – teigė ekspertas.

E. Kerza aptarė, ką reikėtų daryti, kad būtų dar labiau užtikrinamas kibernetinis saugumas: „Labai didžiulį potencialą matyčiau valstybės sistemų konsolidavime, kuris jau yra pradėtas Ekonomikos ir inovacijų ministerijoje. Pirmi pajėgumai ten jau yra įkurti ir jų stiprinimas ir geriausių praktikų diegimas kartu su kertiniu tinklu, su Nacionalinio kibernetinio saugumo centru, manau, duotų milžinišką efektą. Šiandien turime problemą, kad vos ne kiekvienoje ministerijoje turime po savo informacinių technologijų (IT) padalinį, po savo pašto tarnybines stotis ir nebūtinai turime geriausias žinias arba patirtį, kaip tas sistemas saugoti“.

„Kritinius dalykus nedelsiant reikia sukelti ir tvarkyti. Bet labai aiškiai supraskime – neprižiūrima IT valstybės infrastruktūra yra begalinė, milžiniško dydžio. Jai sukonsoliduoti reikia labai daug laiko. Bet čia yra gera proga pradėti nuo pačių svarbiausių institucijų ir jų svarbiausių duomenų“, – kalbėjo jis.

„Pokyčiai yra planuoti, teigiami, natūralūs. Vienas pareigas keičia kitos. Ministerijoje labai didelę patirtį įgijau, labai dėkoju ministrui, kad pasikvietė, bet nesu politikas, esu savo srities profesionalas, natūralu, kad pradėjau ieškotis naujų galimybių, nes artėja Seimo rinkimai, visi neteksime darbo, pasisekė, kad truputį anksčiau atsirado tikrai geras pasiūlymas“, – BNS trečiadienį sakė E. Kerza.

Pasak viceministro, bendrovėje jis bus atsakingas už „saugą, rizikų valdymą, prevenciją“.

„Įmonė daro struktūrinius pokyčius, centralizuoja įvairios saugos valdymą – tiek rizikų, tiek informacinės saugos, tiek kibernetinės, tiek darbo saugos, tiek duomenų apsaugos“, – teigė E. Kerza.

„Kadangi per artimiausius metus jų strategijoje yra suplanuotos didžiulės investicijos ir naujų technologijų atsiradimas, ir atsinaujinantys ištekliai, visas tas rizikas reikia suvaldyti, užtikrinti skaidrų įsigijimų procesą, darbuotojų skaidrumą ir patikimumą, kylančias kibernetines rizikas. Prieš porą metų energetikos sektorius buvo taikinys numeris vienas nedraugiškų valstybių. Tai iššūkių labai daug“, – pridūrė jis.

Kaip praneša „Ignitis grupė“, Verslo atsparumo tarnyba iki šiol vadinosi Prevencijos, rizikos valdymo ir atitikties tarnyba, tačiau prie jos prijungus Informacijos saugos departamentą, pavadinimas pakeistas į labiau atspindintį naują tarnybos veiklą.

Anot E. Kerzos, dalyvauti įmonės rengiamame konkurse jis nusprendė prieš kelis mėnesius ir apie tai informavo krašto apsaugos ministrą Raimundą Karoblį.

„Mes buvom sutarę, kad baigsiu darbus krašto apsaugoje, derinom su ministru, nes vis tiek negali taip vieną dieną išeiti“, – kalbėjo jis.

Viceministras sako, kad galimybių tęsti veiklos krašto apsaugos srityje beveik nebuvo, o eidamas dabartines pareigas klausimų, susijusių su „Ignitis grupe“, nekuravo.

„Tu negali metus laiko dirbti tose srityse, kuriose kuravai, o aš kuravau labai platų spektrą – kibernetiką, informacines technologijas, gynybos planavimą ir finansus“, – sakė E. Kerza.

Jis taip pat pabrėžia, kad eidamas naujas pareigas ir toliau galės konsultuoti ministerijos darbuotojus.

„Yra sutarta, kad aš ir toliau galėsiu savo buvusiems kolegoms padėti, su ministru kalbam, kad aš galėčiau visuomeniniais pagrindais dirbti, būti visuomeniniu patarėju. Tokiu būdu savo žinias ir patirtį perteikčiau krašto apsaugai“, – teigė viceministras.

E. Kerza krašto apsaugos viceministro pareigas ėjo nuo 2017 metų vasario. Naujo viceministro, pakeisiančio E. Kerzą, Krašto apsaugos ministerija skirti neplanuoja.

Seimo rinkimai vyks šių metų rudenį, po jų bus formuojama ir nauja Vyriausybė.

Ketvirtadienį pristatydamas 2019-ųjų nacionalinio kibernetinio saugumo būklės ataskaitą, viceministras atkreipė dėmesį, jog Nacionalinio kibernetinio saugumo centro (NKSC) specialistai fiziškai ištyrė vieną iš populiariausių namuose naudojamų maršrutizatorių bevieliam tinklui ir nustatė, jog jis siunčia duomenis į serverius Rusijoje.

„Jie buvo paplitę ir vis dar yra paplitę plačiai, kadangi tai yra biudžetinės klasės, pakankamai našūs, t.y. greiti ir nebrangūs mašrutizatoriai. O kadangi jie dar buvo supakuoti į labai marketingo prasmes patrauklią pakuotę, vartotojui pasakant, kad dideli bonusai dėžutės viduje laukia, jų paplitimas buvo toks, kad net kai kurie internetinio ryšio operatoriai juos naudojo ir įdiegė savo klientams“, – sakė E. Kerza.

Anot jo, verslas ir platintojai „pasielgė labai atsakingai“ ir išėmė šiuos produktus iš prekybos, tačiau gyventojai juos vis dar naudoja.

NKSC direktorius Rytis Rainys teigė, kad keletą mėnesių vykdytas tyrimas parodė, jog maršrutizatoriuose buvo iš anksto atlikti naršymo techninių parametrų (DNS) nustatymai, nukreipiant paslaugą į Rusijoje esančius serverius. Šis tyrimas, anot jo, sudomino ir Europos Sąjungos (ES) institucijas.

„Tai yra nenormalu ir keista, jokios pridėtinės vertės tai piliečiams neduoda, srautai eina į Rusijos Federacijoje esančias stotis, dėl to išauga vėlinimas, kyla nepatogumas, nors mūsų interneto paslaugų teikėjai turi vadinamus „DNS cashe“ serverius, kurias visą laiką pateikia vartotojams“, – sakė R. Rainys.

E. Kerza akcentavo, kad ES sureagavo į situaciją, kai Taivane, Kinijoje ir Rusijoje pagaminti daiktai neatitinka saugumo standartų, ir nurodė institucijoms parengti sertifikavimo schemas, t.y. bet kokiam prie interneto jungiamą daiktui sertifikatą išduoti turės kuri nors ES valstybė, norint šį daiktą platinti bendrijoje.

Anot E. Kerzos, apie 90 procentų Lietuvoje naudojamų bevielių maršrutizatorių yra pagaminti Kinijoje arba Taivane.

„O kaip mes nustatėme, nors jie turėjo būti pagaminti Taivane, iš tikrųjų, pagaminti Rusijoje“, – tvirtino viceministras.

Mūsų valstybėje auga nesaugių, dažniausiai Kinijoje pagamintų interneto daiktų, kurie gali būti išnaudojami atakoms iš vidaus, gali būti išnaudojami informacijos išsiuntimui už Lietuvos ribų.

E. Kerza: rinka tvindoma nesaugiais kiniškais gaminiais

E. Kerza įvardijo dviejų krypčių kibernetinio saugumo grėsmes iš Kinijos, nukreiptas tiek pasauliniu, tiek ir Lietuvos mastu. Jis sako įžvelgiantis siekį „užtvindyti pasaulį Kinijoje pagamintais nesaugiais prietaisas“ ir tam Kinija, anot jo, išnaudoja internetinės prekybos milžinę aliexpress.com ar kitas svetaines, siunčia prekes nemokamai.

„Mūsų valstybėje auga nesaugių, dažniausiai Kinijoje pagamintų interneto daiktų, kurie gali būti išnaudojami atakoms iš vidaus, gali būti išnaudojami informacijos išsiuntimui už Lietuvos ribų. Žinodami, kad Kinijoje visi piliečiai yra indeksuojami, renkama apie juos visa informacija: ką jie skaito, kur jie keliauja, su kuo jie bendrauja ir tokiu būdu yra sekami. Tai dauguma tų technologijų tiesiog persikelia ir į mūsų valstybę“, – sakė viceministras.

Anot jo, šie nesaugūs daiktai gali būti ir kelis eurus kainuojantis elektroninis laikrodis, ar 15-20 eurų kainuojanti vaizdo kamera, kurią mes statome ofise ar namuose, „ar tai būtų išmanus telefonas, kuris turi aštuonis branduolius, daug operatyvinės atminties ir realiai yra nesaugus kompiuteris mūsų piliečių kišenėje“.

Iššūkių kelia 5G ryšys

Viceministras įvardija ir Kinijos Vyriausybės spaudimą Lietuvai įsileisti gamintojo „Huawei“ 5G ryšio technologijas.

„Eina nuolatinis vyriausybinis spaudimas tiek mums, tiek kitoms organizacijoms bandant įtikinti, kad Kinijos koorporacijos yra patikimi partneriai ir čia prie nesaugumo niekaip neprisideda, o atvirkščiai – gali būti modernių technologijų platforma“, – tvirtino jis.

E. Kerza pripažįsta, kad vertinant smarkiai išaugusias tinklų apkrovas, „matome, kad 5G yra ne už kalnų“, tačiau pirmiausia reikia išspręsti techninius klausimus su Rusija ir Baltarusija dėl šių šalių teikiamų paslaugų dažnių.

„Priminsiu, kad net ir labai norėdami, turėdami visas galimybes, šiandien 5G Lietuvoje paleisti negalime, nes dažnius užima kitos paslaugos, kurias naudoja Rusija ir Baltarusija. Kol nepasieksime dvišalių susitarimų, tol spartus 5G diegimas Lietuvoje nėra galimas“, – tikino jis.

Didžioji dalis incidentų – iš Rusijos

Ketvirtadienį pristatytoje kibernetinio saugumo analizėje taip pat pažymima, kad pernai registruota iš viso 3,2 tūkst. kibernetinių incidentų, kai jų tyrimams atlikti reikėjo tiesioginio specialistų dalyvavimo. Automatinėmis priemonėmis apdorotų kibernetinių įvykių skaičius siekė daugiau kaip 300 tūkstančių. Nustatyta ir apie 2,9 tūkst. informacinių atakų, po ketvirtadalį jų – konstitucinių pagrindų apsaugos ir gynybos srityse. Pažymima, kad išaugo daugiasluoksnių informacinių atakų, susidedančių iš kibernetinių ir informacinių elementų, skaičius.

E. Kerza sako, kad didžioji dalis kenkėjiškų atakų yra „nedraugiškų valstybių veikla prieš mūsų kritinę infrastruktūrą“.

„Absoliuti dauguma tos veiklos vienaip ar kitaip atkeliauja arba yra siejama su Rusijos Federacija ir tik atsitiktiniai atvejai, sakyčiau, netyčia paklydę, ateina iš kitų valstybių, arba yra rezonansiniai, netiesioginiai“, – sakė jis.

Tačiau, sako E. Kerza, tikimasi, kad didžiausias programišių susidomėjimas bus dar vyksiančiuose prezidento ir Europos Parlamento rinkimuose.

Kibernetiniams išpuoliams pasiruošta

„Šie rinkimai neišsiskyrė savo incidentų pobūdžiu ar kitais vektoriais, didesnio aktyvumo taip pat nestebėjome. Manome, kad patys įdomiausi rinkimai - dar priešakyje, ir tikėtina, kad jų metu bus panaudotos technologijos arba būdai, kurių iki šiol nebuvo naudojama“, - kalbėjo krašto apsaugos viceministras.

Jo teigimu, planas, skirtas reaguoti į kibernetines atakas, yra parengtas dar praėjusiais metais.

„Planas yra įdiegtas ir kiekvienas žingsnis jau yra įgyvendintas, ir po šio etapo (kibernetinio saugumo būklės ataskaitos. - ELTA) pažiūrėjome, ką dar galėtume sustiprinti. Tai apima tiek mokymus, skirtus žmonėms, dalyvaujantiems rinkimuose, iki konkrečių technologijų įdiegimo“, - kalbėjo E. Kerza.

Nacionalinio kibernetinio saugumo centro direktorius Rytis Rainys taip pat tvirtino, kad galimiems kibernetiniams išpuoliams rinkimų metu yra pasiruošta. Jo teigimu, pagrindinis kibernetinių atakų tikslas greičiausiai bus sukelti abejones rinkimais ir jų rezultatais.

„Viešai paskelbtos abejonės gali kompromituoti ir kelti klausimus bei abejones rinkimų procesu. Tačiau kad jį sutrikdytų visiškai, sunku būtų teigti, nes visada galėsime rezultatus perskaičiuoti“, - kalbėjo R. Rainys.

Dėl šios priežasties, akcentavo Nacionalinio kibernetinio saugumo centro direktorius, tradicinis balsavimas yra pranašesnis už balsavimą internetu.

„Mūsų, saugumo specialistų, vertinimu, manome, kad rizika (elektroninio balsavimo. - ELTA) yra per didelė, ir klausimas, kad galėtume turėti balsavimo modelį, kuris būtų saugus, nėra išspręstas“, - pabrėžė R. Rainys.

Kaip rodo penktadienį paskelbta Nacionalinio kibernetinio saugumo būklės ataskaita, Lietuvoje užregistruoti 53 tūkst. 183 kibernetinio saugumo incidentai, t. y. 3 proc. mažiau nei ankstesniais metais. Ataskaitoje pažymima, kad išaugo kibernetinių incidentų sudėtingumas, o pačios atakos tampa vis labiau rafinuotos.

NKSC teigimu, 2018 m. neigiama informacinė veikla buvo nutaikyta į svarbiausias Lietuvos nacionalinio saugumo sritis. Iš viso buvo nustatyti 2 tūkst. 456 atvejai, turėję neigiamos informacinės veiklos bruožų, t. y. vidutiniškai apie 205 atvejai per mėnesį. Didžiausias neigiamos informacijos aktyvumas buvo užfiksuotas gynybos srityje (29 proc.). Tokį intensyvumą lėmė ne tik įprastai Lietuvą veikiantis propagandos srautas, bet ir aktualūs šalies įvykiai, kurie buvo dirbtinai eskaluojami nedraugiškų šaltinių.

NKSC pabrėžia, kad, visokeriopai stiprindami kibernetinio saugumo aplinką, 2018 m. Krašto apsaugos ministerija ir NKSC pasirašė bendradarbiavimo susitarimą su žiniasklaidos priemonėmis. Taip pat pernai Krašto apsaugos ministerija, bendradarbiaudama su partneriais, pradėjo kurti Regioninį kibernetinio saugumo centrą Kaune. Priimtas sprendimas kurti Saugų valstybinį duomenų perdavimo tinklą, jungiantį gyvybines valstybės funkcijas užtikrinančias institucijas.

Nerimą kelia interneto svetainių pažeidžiamumas

Apie 52 proc. interneto svetainių Lietuvoje yra pažeidžiamos, skelbiama 2018 metų Nacionalinio kibernetinio saugumo vertinime.

Anot jo, labiausiai pažeidžiamos – „Wordpress“ ir „Joomla“ turinio valdymo sistemas turinčios interneto svetainės.

Pasak E. Kerzos, tai bene labiausiai nerimą kelianti kibernetinio saugumo spraga.

„Kas labiausiai kelia nerimą šiandien (...) Į jas nesunku įsilaužti. Tai reiškia, kad nesunku atakuoti, nesunku užkrėsti vartotojų kompiuterius, gaminti kriptovaliutą ar vykdyti kitą kenkėjišką veiklą, kaip kad įsibrovus į naujienų portalus platinti netikras naujienas“, – vertinimo pristatyme žurnalistams sakė krašto apsaugos viceministras Edvinas Kerza.

Anot jo, galima pasidžiaugti tuo, kad per metus pavyko gerokai sustiprinti viešojo sektoriaus svetainių saugumą.

„Dauguma jų jau yra susitvarkiusios ir į jas įsilaužti tapo gerokai, gerokai sunkiau“, – teigė E. Kerza.

Pernai Lietuvoje fiksuotų kibernetinių incidentų skaičius, palyginti su 2017 metais, liko nepakitęs, tačiau daugėja sudėtingų atakų – nustatyta beveik dvigubai daugiau rafinuotų atakų, teigiama Nacionalinio kibernetinio saugumo centro ataskaitoje.

Ataskaitoje taip pat teigiama, kad ketvirtadaliu padaugėjo vadinamųjų socialinės inžinerijos metodų, daugiausia – elektroninių laiškų, kuriais siekiama išvilioti pinigus, informaciją, užvaldant net pareigūnų kompiuterius, išsiunčiant duomenis už Lietuvos ribų.

„Silpniausia grandis išliekame mes – žmonės. Mus apgaudinėja, apsimeta mūsų viršininkais, siunčia mums laiškus su virusais viduje (...) vagia informaciją, kėsinasi į mūsų pinigus ir tokiu būdu daro mums žalą“, – teigė E. Kerza.

Abi šalys sutarė keistis informacija ir duomenimis apie kibernetinius incidentus bei atakas, rengti dvišalius kibernetinio saugumo institucijų ekspertų susitikimus.

„Lietuvą ir Izraelį sieja bendri strateginiai tikslai ir bendras suvokimas, kad šalių partnerystė kibernetinio saugumo srityje yra abipusiai naudinga kovoje su kenkėjiška veikla kibernetinėje erdvėje”, – sako protokolą pasirašęs krašto apsaugos viceministras Edvinas Kerza.

Pasak ministerijos, šis ketinimų protokolas yra pirmasis žingsnis stiprinant Krašto apsaugos ministerijos ir Izraelio nacionalinio kibernetinio direktorato bendradarbiavimą.

Krašto apsaugos viceministras Izraelyje lankosi kartu su Lietuvos ministro pirmininko Sauliaus Skvernelio vadovaujama delegacija.

Vizito metu taip pat planuojami susitikimai su Izraelio valdžios atstovais ir dalyvavimas tarptautinėje kibernetinio saugumo konferencijoje „CyberTech“.

„Didžiausia grėsmė Lietuvai kyla iš Rusijos federacijos. Yra užfiksuotos labai konkrečios nusikalstamos grupuotės, kurias finansuoja Rusijos valdžia. Tos grupuotės kuria tikrai sudėtingus, komercinėmis priemonėmis neaptinkamus virusus, kurių pagrindinis tikslas – užvaldyti jų atžvilgiu oponentų, t. y. mūsų, kompiuterinius tinklus, sistemas ir, be abejo, vogti informaciją“, – pirmadienį LRT laidai „Dienos tema” tvirtino viceministras.

Pasak jo, anksčiau būdavo tik informacinės atakos, vėliau kibernetinės, o šiais metais užfiksuotas pirmas atvejis, kai Rusijos federacijos samdyti nusikaltėliai susijungė ir vienu metu vyko tos pačios grupuotės informacinė bei kibernetinė ataka.

„Tai buvo įtaka vienam didžiausių portalų, nes tarnybinės stotys buvo užvaldytos, ir mūsų krašto apsaugos ministras buvo panaudotas kaip tos „melagingos žinios“ vienas iš dalyvių. Ir apsimetant, kad buvo toks negeras ministras, sukurtas virusas, įdėtas į dokumentą ir išsiųstas konkrečiam adresatų ratui, vadinasi, jie tiksliai žinojo, į kieno kompiuterius norėjo pakliūti“, – teigė E. Kerza.

Nacionalinis kibernetinio saugumo centras pernai užfiksavo 55 tūkst. saugumo incidentų, apie 150 per dieną.

„Mes sakome, kad nereikia visko saugoti, nes tai brangiai kainuoja, ir reikia gyventi vertinant rizikas. Turbūt sutiksime, kad jei darželis neteks interneto ryšio, tai, matyt, Lietuvai didelės įtakos nepadarys. Bet, pavyzdžiui, atjungus ryšį muitinei ar pasienio punktams, užvaldžius policijos racijų sistemą, šalyje kiltų chaosas ir tai būtų grėsmė nacionaliniam saugumui“, – BNS antradienį sakė E. Kerza.

„Mokyklos, darželiai, regioniniai parkai, bibliotekos neturi būti saugiame valstybiniame duomenų perdavimo tinkle ir tas paslaugas gali gauti iš privačių tiekėjų. Mes ketiname per pusę sumažinti tų įstaigų, kurioms duomenų perdavimo paslaugas teikia „Infostruktūra“, – pridūrė viceministras.

Anot jo, naujausia ministerijos kibernetinio saugumo ataskaita parodė, kad daugiausiai incidentų įvyksta teisėsaugos, užsienio bei saugumo ir energetikos sektoriuose.

„Valstybei gyvybiškai svarbu turėti autonominį tinklą, į kurį būtų sujungtos svarbiausios šaliai institucijos, kadangi joks komercinis verslas šių dienų sąlygomis negali apsaugoti tų tinklų ir informacinių sistemų. Mūsų priešai iš Rytų investuoja milžiniškus pinigus ir kuria labai sudėtingus virusus ir programas, kurios vagia didelius kiekius informacijos iš tų tinklų“, – kalbėjo E. Kerza.

Asociacijos „Infobalt“ direktoriaus Pauliaus Vertelkos teigimu, Vyriausybės ketinimai patikėti duomenų perdavimo paslaugų teikimą visoms valstybinėms institucijoms ir valstybės valdomoms įmonėms sukurtų monopolį rinkoje.

Asociacijos vadovas teigė pasigedęs Krašto apsaugos ministerijos atvirumo ir noro diskutuoti apie numatomus pokyčius. Tačiau krašto apsaugos ministras atmeta šiuos kaltinimus ir teigia, kad pastabas ir pasiūlymus galėjo teikti visi.

„Infostruktūra“ šiuo metu teikia paslaugas Prezidentūrai, Seimui, ministerijoms, Valstybės saugumo departamentui, Specialiųjų tyrimų tarnybai ir kitoms valstybės įstaigoms – jos sudaro 98 proc. įmonės klientų. Rinkoje duomenų perdavimo paslaugas teikia bendrovės „Telia Lietuva“, „Cgates“, „Baltneta“, „Bitė Lietuva“, „Tele2“ ir kitos.

Vyriausybė sausį įpareigojo KAM iki liepos parengti „Infostruktūros“ pertvarkos planą. E. Kerzos teigimu, „Infostruktūrą“ numatoma reorganizuoti į biudžetinę įstaigą, kuri neteiktų komercinių paslaugų.