Statybų bumo metais išsiplėtęs į priemiesčius, Vilnius stengiasi atgręžti investicijas į miesto centre esančias teritorijas. Viena iš prioritetinių miesto plėtros krypčių – atgaivinti buvusias pramonės ir karines teritorijas.
Vienas iš nedaugelio dabar Vilniuje įgyvendinamų pertvarkos projektų – Mindaugo gatvėje, netoli miesto centro ir stoties. Prieš kelerius metus čia buvo sandėliai, kitos gamybinės patalpos.
Sutvarkius 1,5 ha teritoriją, čia pastatytas viešbutis ir keli gyvenamieji namai. Be to, greta kuriasi ir kiti investuotojai, neseniai duris atvėrė naujas prekybos centras.
„Sunkiausia buvo iš pradžių įžvelgti ir sukurti pačią koncepciją, kas čia galėtų būti patrauklu tiek verslui, tiek gyvenimui. Nesielgėme godžiai, sukūrėme ir viešąsias erdves. Dabar esame beveik du trečdalius projekto įgyvendinę ir neabejojame, kad jį užbaigsim. Tai bus geras pavyzdys tikrosios miesto pertvarkos iš nepritaikytų teritorijų į patrauklias“, – tvirtina UAB „Oslo namai“ generalinis direktorius Egidijus Damulis.
Pagal Vilniaus bendrąjį planą vien tik sostinės centre yra 150 hektarų buvusių pramoninių, karinių teritorijų. Per pastarąjį dešimtmetį didžiausias projektas – vietoje buvusio karinio Šiaurės miestelio pastatytas modernus rajonas.
Nugriovus duonos gamyklą Savanorių prospekte kyla gyvenamieji namai. Prie Vingio parko vietoje apleistos gamyklos per kelerius metus atsiras prekybos centras.
Vilniaus savivaldybė ir verslininkai užsimojo atgaivinti pramonės teritoriją Užupyje.
„Tai buvusios gamyklos „Skaiteks“ teritorija. Šiemet ji pradedama valyti, o 2015 m. bus pradėti statyti gyvenamieji namai. Savivaldybė prisidės prie teritorijos valymo, nes tai nuomojama žemė ir tas sklypas nepriklauso savininkams. Dalis išlaidų bus padengta iš ES fondų, dalis – iš savivaldybės, prisidės ir sklypo plėtotojai“, – sako Vilniaus savivaldybės Miesto plėtros departamento direktoriaus pavaduotoja Rūta Matonienė.
Pasak nekilnojamojo turto plėtotojų, pertvarkant teritorijas, ypač miestų centrinėse dalyse, kur įrengti miesto tinklai, infrastruktūra, sutaupoma lėšų. Kita vertus, pertvarkyti sudėtingiau nei statyti tuščioje vietoje.
„Vienas pagrindinių trukdžių – teritorijos yra miestų centruose, kur galioja tam tikri apribojimai, pirmiausiai kultūros paveldo, saugomų teritorijų apribojimai. Čia svarbus savivaldos vaidmuo, valstybės parama padedant kurtis investuotojams, plėtotojams centrinėse miesto dalyse. Gal [jie turėtų] nedaryti griežtų apribojimų, procedūrų, jas paspartinti, eiti į kompromisą kai kuriais atvejais“, – mano Nekilnojamojo turto plėtros asociacijos direktorius Mindaugas Statulevičius.
Būtent Vilniuje buvusių pramonės teritorijų yra daugiausiai Lietuvoje, ir užmojai jas atgaivinti – didžiausi. Tačiau, anot nekilnojamojo turto plėtotojų, svarstoma ir kaip Kaune pertvarkyti buvusį „Pieno centrą“, Klaipėdoje – dalį uosto teritorijos.
